Apie nihilizmą ir gyventojų interesų nepaisymą Marijampolėje

Esate politikas? Turite neparankų pavaldinį? Gal jis atsisako agituoti už jus per rinkimus? O gal į jo vietą norite pasodinti jūsų sielai artimesnį biurokratą? Tačiau nežinote, kaip tokį „nedorėlį“ pašalinti? Nenusiminkite. Nuo šiol pasimokyti galite iš Marijampolės savivaldybės valdančiųjų. Kaip? Tuojau išsiaiškinsime.

2009-ųjų pabaigoje Marijampolės savivaldybėje netikėtai iškilo idėja, kad taupymo sumetimais reikėtų sujungti Marijampolės savivaldybės miestiškąsias Narto ir Mokolų seniūnijas. Abiejose dirba po du valdininkus – seniūnas ir specialistas. Narto seniūnija aptarnauja 16 tūkst., o Mokolų – 12 tūkst. Marijampolės miesto gyventojų. Abiejų šių seniūnijų biudžetai yra menki, didžiąją jų dalį sudaro seniūno ir jam padedančio žmogaus atlyginimai. Tiesa, jie taip pat nėra įspūdingi. Visgi užsimota savivaldybės taupymo programą pradėti įgyvendinti būtent nuo seniūnijų. Kaip norėtųsi ištarti žodį „puiku“, nes gyvendama su tokiu praskolintu biudžetu ir išpūsta administracija, mūsų savivaldybė eina tik vieninteliu – bankroto – keliu. Tačiau, kai pradedi domėtis šia istorija, apima kažkokia negera nuojauta.

Kažkas čia ne taip. Juk savivaldybės skola siekia daugiau nei 30 mln. litų, o sujungiant seniūnijas tikrai nebus ypatingai daug sutaupoma. Bus atsisakyta tik vieno seniūnijos darbuotojo etato, nes sujungus dvi seniūnijas, kuriose ir taip dirba tik po du žmones, reikės aptarnauti jau dvigubai daugiau marijampoliečių nei iki šiol. Todėl dar labiau sumažinti etatų skaičių, kurį turi dabartinės Narto ir Mokolų seniūnijos, jungtinėje seniūnijoje nebus labai racionalu. Vienintelis etatas, kurio tikrai neliks, bus vienas iš dviejų seniūnų. Tad bus sutaupyta ne kažin kas.

Gal tada sumažės seniūnijų administravimo kaštai? Abejotina, nes sujungus dvi miesto seniūnijas bus sukurtas naujas „jungtinis monstras“, aptarnausiantis daugiau nei du trečdalius visos Marijampolės miesto teritorijos ir apie 28 tūkst. miestelėnų. Atsiradus tokiai gigantiškai seniūnijai, ne tik gyventojams reikės iš vieno miesto galo kulniuoti į kitą (tai be abejo nėra labai patogu), bet ir pačiam naujosios seniūnijos seniūnui bus sunkiau pasiekti savo teritorijos gyventojus. Juk dabartinės Narto ir Mokolų seniūnijos neturi tarnybinių automobilių. Gal bent vieną gaus po sujungimo? Tačiau tada visiškai dingsta finansinė šio proceso logika, nes nebus sutaupoma. Priešingai – administracinės išlaidos tik padidės.

Taigi, jeigu oficialusis seniūnijų sujungimo pretekstas – taupymas, neatitinka realybės, vadinasi, yra kažkokia neoficiali tokio Marijampolės valdžios sprendimo priežastis.

Ir štai čia, kaip įprasta Marijampolėje, galime atrasti vieną viešą paslaptį. Reformuojant miestietiškas Marijampolės seniūnijas greičiausiai norima pašalinti socialdemokratams nepalankų Narto seniūną Algirdą Kaltauską. Tai senyvo amžiaus valdininkas, buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos Marijampolės skyriaus narys. Iš partijos jis pasitraukė prieš dvejus metus, kai atsisakė agituoti savo seniūnijos žmones balsuoti už socialdemokratus ir Algį Rimą. Žinoma, tokiu (pilietišku ir priderančiu valstybės tarnautojui) elgesiu Narto seniūnas užsitraukė didelę mero Vidmanto Brazio, Seimo nario Algio Rimo ir jų aplinkos rūstybę. Todėl tikriausiai nuspręsta tokį nedorėlį nubausti – išmesti iš darbo. Tačiau dėl pačių socialdemokratų sukurtos socialistinės valstybės tarnybos sistemos šiais laikais valdininką pašalinti iš darbo yra ypatingai sunku. O šiam ir iki pensijos nedaug beliko. Tad po dvejų metų svarstymų buvo sugalvota pasinaudojant taupymo pretekstu tiesiog sujungti dvi seniūnijas, o tada išmesti neįtikusį seniūną jau nebebus kliūčių.

Dveji metai yra gan ilgas laiko tarpas. Todėl keista, kodėl tik dabar taip suskubta jungti šias dvi seniūnijas? Juk neparankaus seniūno problema yra jau sena. Deja, tikrąjį atsakymą tikriausiai sužinosime tik po seniūnijų sujungimo. Tačiau neoficialiai galime spėti, kad už tokios skubos slypi dar kažkas daugiau. Juo labiau, kad vieninteliai, kurie pajus šios reformos naudą, bus valdantieji socialdemokratai.

Taigi, panagrinėjus visus Narto ir Mokolų seniūnijų sujungimo aspektus, peršasi vienintelė logiška mintis – jungiant seniūnijas ir atsikratant neparankaus seniūno ruošiama dar viena šilta vieta saviškiam. Nedarbo lygis Marijampolėje didelis, todėl natūralu, kad ir valdančiųjų gretose atsiranda vienas kitas „draugas“ bedarbis. Kadangi artėja rinkimai, todėl galime tikėtis, kad valdantieji šiais metais bus labai malonūs ir ypatingai stengsis įtikti savo bendrapartiečiams bei kartais juos pamaloninti postais. Taip pat tokius nuogąstavimus didina ir tai, kad prie naujosios didžiosios seniūnijos prijungus dabar esamų dviejų seniūnijų darbuotojus jie greičiausiai nespės tinkamai aptarnauti visų gyventojų bei spręsti visų seniūnijoje kylančių problemų, o tai jau bus pretekstas jungtinėje seniūnijoje įsteigti naujų darbo vietų, pavyzdžiui, seniūno pavaduotojo poziciją. O sukūrus naują šiltą vietą ir pretendentas į ją atsiras labai greitai. Gal net pamatysime dar vieną butaforinį, „viešą“ konkursą su vienu pretendentu. Tad, kaip skaitytojas gali pastebėti, klausimų ir įtarimų šioje istorijoje yra žymiai daugiau nei logiškų sprendimų.

Apskritai žvelgiant į tokį Marijampolės valdžios elgesį darosi koktu, nes gyventojų interesų yra absoliučiai nepaisoma. Seniūnijos yra arčiausiai gyventojų esančios savivaldybės institucijos, kurios sprendžia pačias artimiausias gyventųjų problemas, pavyzdžiui, rūpinasi, kad savivaldybės valdžia neužmirštų mūsų seniūnijose esančių netvarkytų gatvių, veda gyventojų apskaitą ir pan. Todėl turint omenyje, kad būtent šių – mažųjų – problemų, sprendimo yra pasigendama labiausiai, reikėtų kaip tik stiprinti seniūnijas ir įgyvendinti savivaldybės administracijos reformą, kurios vienu svarbiausių principų būtų administravimo dekoncentravimas, priartinimas prie gyventojų. Tačiau tokios politikos pavyzdžių Marijampolės savivaldybės valdančiųjų politikoje nerasime nė su žiburiu. Matome tik dar vieną išmoningą sumanymą, kaip gyventojų sąskaita pasigerinti savo asmeninius reikalus. Tad, mano nuomone, savivaldybės gyventojams laikas daryti rimtas išvadas dėl jų rinktos savivaldybės valdžios gebėjimo toliau valdyti mūsų visų Marijampolę.

www.vysniauskas.eu