X
Menu

FRAKCIJOS IŠVAŽIUOJAMASIS POSĖDIS

Savivaldos politika dažnai vadinama maža ir smulkmeniška, nes dideli sprendimai, lyg ir nepriimami. Tačiau, tai politika, kuri arčiausiai kasdienio žmonių gyvenimo.Buvo puiki proga tuo įsitikinti. Norime būti pozityvius pokyčius inicijuojančia opozicija, todėl vakar mūsų, TS-LKD frakcija surengė išvažiuojamąjį posėdį. Pagrindiniai klausimai buvo trys- sausros padariniai Marijampolės savivaldybės ūkininkams, Sosnovskio barčių problema ir galimi jos sprendimai būdai bei Vilkaviškio gatvės rekonstrukcijos sukeltos problemos.

Pirmi du klausimai turi nevienareikšmišką vertinimą ir tikrai ne viską gali išspręsti savivalda- daug dalykų turėtų būti sprendžiama ir finansuojama valstybiniu mastu. Tačiau, tai ką pamatėm Vilkaviškio gatvės sankryžoje, buvo aiškiausias atsakymas- savivaldybės valdžia pridirbo kvailysčių. Žmonių nuomonės ir reakcijos buvo vienareikšmiškos- reikia tvarkyti tą nesąmonę, kai dėl gatvės susiaurinimo, nuo miesto pusės, piko metu formuojasi ilgiausias kamštis, o išsukimas iš Tarpučių gatvės į Vilkaviškio gatvę tapo tikru iššūkiu. Žinau, kad yra ginančių šiuos pertvarkymus, nes platėja šaligatviai, daugiau komforto bus dviratininkams, kad saugiau, nes siauros gatvės ir keistose vietose atsidūrę salelės mažina greičius. Nuoširdžiai manau, kad pertvarkant šią gatvę, buvo galima rasti kompromisinius sprendimus, kad visiems eismo dalyviams būtų ir saugu, ir patogu.

Esam nedidelis miestas su gausiai gyvenamais priemesčiais, tad judėjimas automobiliu yra mūsų visų gyvenimo kasdienybė ir nereikia fantazuoti, kad visi sėsim ant dviračių ar paspirtukų. Aš už tai, kad taip ir būtų, bet šiandien realybė yra kitokia. Ar darom tuščia politikavimą? Tikrai ne- projektas patvirtintas 2015m. ir daugelis miesto gyventojų, matyt, net nesapnavo, kad gali būti taip kvailai sugalvota ir pasitikėjo specialistais… Deja. Ką galime pakeisti? Administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Tumelis jau šiandien pažadėjo sukviesti visus dirbančius prie šio projekto ir tartis dėl jo koregavimo. Tikiu sveiku protu ir laukiam protingų sprendimų. Lauksim ir stebėsim.

Kostas Jankauskas

Marijampolės savivaldybės tarybos

TS-LKD frakcijos seniūnas

 
 
 

VALDŽIA MUS TIKRIAUSIAI UŽMIRŠO

Taip kai kurie žmonės kalbėjo sekmadienį mums apsilankius Igliaukoje. Pasigrožėję bažnyčia, Iglės ežeru, būrelis mūsų bendravome su miestelio gyventojais. Aplankėme nemažai išpuoselėtų sodybų. Taip pat aplankėme sodybos, kuri 2006 m. buvo pripažinta gražiausia, šeimininkus, daugiabutyje padainavome duetu su puikaus balso senjore igliaukiete. Negalėjome gyventojams paaiškinti, kodėl daugiau kaip 1000 gyventojų skaičiuojanti gyvenvietė neturi miestelio statuso. Ir tai nebuvo vienintelis žmonių klausimas. Lankydamiesi jų namuose, išgirdome tikrai daug apie miestelio bėdas. Tai – itin prastas kelias nuo kelio A-16 Marijampolė – Prienai iki miestelio. „Parodyk dar tokį prastą privažiavimą į kurį nors mūsų miestelį“,– kalbėjo ne vienas Ilgiaukos gyventojas. Žmonėms norėtųsi dviračių tako, daugelis minėjo melioracijos, kanalizacijos ir vandentiekio problemas, nepakankamai apšviestų gatvių reikalus (kas yra ypatingai aktualu šiuo metų laiku), skundėsi vis dar pasitaikančiu Iglės ežero teršimu. Gyventojai pasigenda savivaldybės dėmesio ir daugelis jų yra praradę viltį, kad gali būti kitaip. Tarėmės, kaip būtų galima išspręsti jų minėtas problemas. Buvo malonu matyti jų akyse įsižiebiančią viltį! Labai džiaugiuosi, kad miestelyje sutikome daug pilietiškų žmonių, su kuriais dirbant kartu galima spręsti visus šiai bendruomenei aktualius klausimus. Dirbkime kartu! Politinė reklama.

Atviri TS-LKD remiamo kandidato į Lietuvos Prezidentus rinkimai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje, kviečiame visus norinčius ir pritariančius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vertybėms balsuoti atviruose rinkimuose. Lapkričio 3-4 d. rinksime TS-LKD remiamą kandidatą į Lietuvos Respublikos prezidentus.

Dalyvauti atviruose rinkimuose paprasta. Jums reikia:

  • Užpildyti anketą puslapyje rinkimai2018.tsajunga.lt;
  • Sulaukti patvirtinančio laiško apie jūsų įrašymą į balsuojančių sąrašus;
  • Lapkričio 3-4 d. ateiti į balsavimo vietą Marijampolėje, P. Butlerienės g. 6 (kandidato į merus Kosto Jankausko rinkimų štabas).

Iki susitikimo!

Ko – partnerystė regionų viešojo valdymo procesuose

„Ar pilietiškas tas žmogus, kuris balsuoja už bet ką? O tas, kuris sugadina balsavimo biuletenį? O jei išvis nebalsuoja?
Jei manai, kad atsakymas į šiuos klausimus nėra tiesiog „taip“ arba „ne“… mums reikia pasikalbėti!
Kviečiame rugpjūčio 31 d. 11 val. atvykti į Multicentrą (Vytauto g. 20), kuriame vyks interaktyvi paskaita apie pilietiškumą.
Daugiau informacijos rasi renginio nuorodoje.
P.S. aktyviausių dalyvių laukia dovanos! “

Nuoroda į renginį: https://www.facebook.com/events/177389299724229/
Registracija į renginį: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScYPv3Uc2mkgzeGFR2IHFCY3lRC4-sM4gCvgZNK1YfwPA8Qxw/viewform

Andrius Vyšniauskas. Skirmantas Malinauskas – melo inžinierius

Kas yra Skirmantas Malinauskas? Buvęs žinomas žurnalistas, iškeitęs perspektyvą ketvirtojoje valdžioje į politinę karjerą Premjero pašonėje. Pradėjęs kaip korupcijos kritikas, rašytojas apie supuvusią kalėjimų sistemą, bet pamažu virtęs Sauliaus Skvernelio šešėlių maskuotuoju ir jo rinkiminės kampanijos ruporu. Dabar Skirmantas išgyvena trečiąjį virsmą, jis pamažu įsikūnija į nepakeičiamo valdžios melo inžinieriaus amplua.
Stebint šią Skirmanto transformaciją regiu ne tik anksčiau gerbtą tiriamosios žurnalistikos specialistą, kurio tiesos paieškos nepalikdavo abejingų, bet turimos galios, postų ir įtakos apkerėtą politikos veikėją, kuris desperatiškai savyje stengiasi atrasti Skvernelio Bannoną. Norintis bet kokia kaina – net jei tai pareikalaus naudoti melą ir juodąsias technologijas – atnešti savo mylimam patronui pergalę būsimuose Prezidento rinkimuose.Aš kaip demokratas tikiu, kad tiesa visados randa savo kelius, o tai, kas galų gale labiausiai pakenkia politikams, – tai jų melas. Taip ir šiuo atveju – nuožmus tiesos gynėjas, tapęs dar nuožmesniu valdžios propagandistu, šiandien klumpa ties elementariais faktais. Jis klumpa, nes meluoja.
Paskutiniame savo tekste Skirmantas supina į vieną pynę Gabrielių Landsbergį, jo žmonos verslą, Maximą, kainas ir užkulisiuose girdimus prezidentinės Sauliaus Skvernelio kampanijos karo trimitų garsus. Būtų galima apie tą tekstą diskutuoti ir iš rinkiminių technologijų pusės, galima būtų liesti ir kainų politikos tematiką. Visgi nusprendžiau apsiriboti faktų parodymu, nes juk tiesa galų galiausiai yra svarbiausias dalykas.
Melo inžinerija
Skirmantas Malinauskas savo tekste meta teiginį: „Vidutiniškai 2017 m. UAB „Karalienės Mortos mokykla“ darbuotojai uždirbo 670,14 eurų „ant popieriaus“ arba apie 510 eurų „į rankas“.Šis Skirmanto mestas teiginys turi pagrįsti jo iškeltą hipotezę, kad mokslas UAB „Karalienės Mortos mokykla“ tėvams yra brangus, o mokytojams mokama mažai. Bet tai nėra tiesa ir tuoj tai jums įrodysiu.
Štai čia, pasitelkus du įrankius, kurie prieinami bet kuriam Lietuvos piliečiui. Pirmasis įrankis yra Skirmantas Malinauskas! Taip, būtent jis pats, nes jis savo feisbuko paskyroje pasidalino lentele, kurioje neva pateikia minėtos mokyklos darbuotojų algų vidurkį, išdėliotą kas mėnesį. Pažvelgus į šiuos skaičius pasimato, kad net iš toli nėra taip, jog metinis vidurkis būtų 670,14 eurų. Šis rodiklis vien pagal Skirmanto pateikiamus duomenis turėtų būti bent 100 eurų didesnis.Tačiau tai yra smulkmena. Tiesiog nurašykime tai Skirmanto matematinei klaidai. Natūralu, kad „geras propagandistas“ ir „geras skaičiuotojas“ nebūtinai yra tapačios sąvokos. Skirmantas padaro dar didesnę ir grubesnę klaidą, kurią galime visi puikiausiai pamatyti pasinaudoję google.lt paieška.
Jeigu joje įvestumėme „UAB Karalienės Mortos mokykla“, tai atrastumėme oficialius ir visiems prieinamus duomenis, kad šioje mokykloje mokamų algų vidurkis yra 1021,19 euras (neatskaičius mokesčių), o tai yra 34,37 proc. daugiau, nei Skirmantas Malinauskas pateikia. Atlyginimų mediana – 1000 eurų (įdomybė: ar žinojote, kad medianinė alga UAB „Karalienės Mortos mokykla“ yra didesnė nei UAB „Agrokoncernas“? O tai juk švietimas, ne dempinginės rusiškos trąšos).Palyginimui, vidutinis pilną darbo krūvį (36 valandas) turinčio mokytojo atlyginimas šalyje yra 825 eurai (neatskaičius mokesčių). Manau, skirtumas yra gana ryškus. Be abejo, tų mokytojų, kurie neturi pilno krūvio, algos mažesnės, o tų, kurie turi didžiausią kvalifikaciją, yra didesnės ir t. t. Tai oficialūs Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys.
Štai dar keli svarbūs skaičiai. 25 procentai pilną mėnesį dirbančių darbuotojų, kurie gauna mažiausias algas, užmokesčio vidurkis UAB „Karalienės Mortos mokykla“ yra tarp 700 ir 800 eurų (į čia įeina ne tik mokytojai, bet ir kitas personalas) (įdomybė: toje pačioje kategorijoje, mažiausios algos UAB „Karalienės Mortos mokykla“ yra didesnės nei UAB „Agrokoncernas“, o tai juk švietimas, ne dempinginės rusiškos trąšos).
25 procentai pilną mėnesį dirbančių darbuotojų, kurie gauna didžiausias algas, užmokesčio vidurkis šioje mokykloje yra tarp 1100 ir 1200 eurų (į čia įeina ne tik mokytojai, bet ir kitas personalas). Darbuotojų, kurie dirba ne visą mėnesį, algos atitinkamai mažesnės, nes, na, juk dirba jie ne visą mėnesį. Taigi ir šie skaičiai yra toli gražu nuo to, ką mums pateikia Skirmantas Malinauskas.
Visus šiuos duomenis galite labai lengvai rasti bei analizuoti štai čia: https://rekvizitai.vz.lt/imone/karalienes_mortos_mokykla/atlyginimas/
Beje, Skirmantas Malinauskas ne tik sako netiesą, bet ir manipuliuoja skaičiais. Pasikapsčius giliau galima pamatyti, kad tie skaičiai, kuriuos traukia mano mielas oponentas, pirmiausiai yra seni – praeitų metų. Kodėl reikia naudoti praeitų metų duomenis, kai yra prieinami šių metų naujausi vidurkiai? Gal tiesiog taip patogiau? Gal tai leidžia nematyti ir to fakto, kad minėtoje įmonėje per tą patį metinį laikotarpį algos augo 13,6 proc., o tai ženkliai daugiau nei šalies vidurkis?Antroji manipuliacija – naudojami duomenys, į kuriuos įtraukiami ir ne pilnu etatu dirbantys asmenys. Yra didelis skirtumas, kai parodoma algos tik tų darbuotojų, kurie draudžiami visą kalendorinį mėnesį, ir tada, kai prie jų pridedama darbuotojų, dirbančių ne visą kalendorinį mėnesį, duomenys. Tarkime, jeigu turime pilnu etatu dirbantį mokytoją, kurio mėnesinė alga yra 1000 eurų (o tai gerokai daugiau nei šalies vidurkis), ir mokytoją, kuris dirba vos kelias valandas, nes tai jam yra papildoma veikla prie pagrindinio darbo kitoje mokykloje, ir jis gauna, na, tarkime, 200 eurų. Išvedame vidurkį ir vuolia – gauname 600 eurų. Dramatišką ir baisų skaičių, kuris šiaip nerodo nieko, tik suklaidina ir leidžia Skirmantui parašyti baugesnį tekstą, kuris puikiai žaidžia į jo patrono liniją.
Taigi, Skirmantas savo straipsnyje labai tiesmukai pamelavo ir apšmeižė verslo įmonę vien dėl politinių tikslų. Kai valdžia, o Skirmantas yra valdžia, pradeda tokiais būdais, neįsigilindami į faktus, sąmoningai sakydami netiesą ir manipuliuodami oficialiais duomenimis pulti verslą, nes jo savininkė yra politiko žmona, – tai yra daugiau nei žema. Tai yra pavojinga, antidemokratiška ir veda mūsų šalį tikrai ne vakarietiška kryptimi.
Pripažinkite – su mokytojų etatiniu apmokėjimu prisidirbote, nes algos mažės
Na, ir galiausiai palieskime visą Skirmanto teksto esmę. Kodėl tas tekstas atsirado ir ką juo bandoma padaryti? Šis tekstas atspindi ne Skirmanto įsitikinimus, o tik tarnauja kaip patogus Sauliaus Skvernelio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąskrydyje pradėtos kampanijos prieš G. Landsbergį įrankis.Tai asmeninis silpno ir visuomenės pasitikėjimą praradusio Premjero puolimas, kurį žadina du tikslai: kerštas už tvirtą oponavimą Skvernelio/Karbauskio politikai ir siekis „paskiepyti“ nuo tolimesnės Gabrieliaus Landsbergio kritikos. Ši kritika atkeliaus rudenį, nes valdžios partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – puikiai suvokia, kad beatodairiškai stumdama „reformas“ vien tik tam, kad prezidentinėje kampanijoje Saulius Skvernelis galėtų atrodyti reformatoriumi, sujaukė Lietuvos švietimo sistemą dar labiau, nei ji buvo prijaukta iki šiol. Įvesdami mokytojų etatinį apmokėjimą jie užprogramavo, kad didelių gimnazijų mokytojams algos mažės. Mažės tiems mokytojams, kurie turi didžiausią kvalifikaciją, paruošia geriausius mokinius ir todėl turi didžiausius krūvius. Ir mažės dramatiškai. Tai bus rudens tema.
Mokytojai tikrai netylės, nes užminta ne ant tų, kurie tyli. Mokytojai visados buvo labiausiai organizuota visuomenės grupė. Stipriausios profsąjungos, turinčios daugiausiai narių ir patirtį, kaip kovoti už savo teises. Netylės ir opozicija, nes ji negali tylėti tada, kai dėl trumparegiškų politinių tikslų yra naikinama mūsų žmonių ateitis, atimamos jų algos ir perspektyvos.
Pradėdamas puolimą prieš G. Landsbergį ir jo šeimą Saulius Skvernelis bando pašalinti Gabrielių Landsbergį iš švietimo temos debatų. Neva pademonstruoti, kad jis neturi „moralinės teisės“ kalbėti apie mokytojus ir jų algas. Tačiau Saulius Skvernelis šioje vietoje apsigauna, nes moralinę teisę suteikia ne jis ir ne Karbauskis. Moralinė teisė įgyjama tada, kai politikas stoja į žmonių pusę, kovoja už vertybes ir principus, kuriais tiki. Neabejoju, kad būtent tai ir bus daroma, o valdžios bandymai cenzūruoti opoziciją ramiausiai keliaus ten, kuri jiems priklauso – į šiukšlyną (tikiuosi, ne į Kauno).
P.S. Dar vienas paradoksas. Kampanija prieš Gabrielių Landsbergį vykdoma bandant teigti, kad jis nenori atskleisti jo šeimos iš žmonos verslo gautų pajamų kilmės. Neva čia kažkas slapto ir labai baisaus yra. Tačiau tai šneka žmonės, kurie anksčiau labai mėgdavo kapstytis po įvairias interesų ir turto deklaracijas. Skirmantas, kiek pamenu jį žurnalistikoje, buvo tikras to meistras. Bet štai šį kartą būtent Skirmantas pasirenka pamiršti vieną svarbų faktą apie turto ir pajamų deklaracijas: jeigu pajamos (dividendai) yra gauti 2018 metais, tai jie į deklaraciją bus įtraukiami 2019 m. VMI sugeneruos preliminarią deklaraciją, joje viskas bus fiksuota ir Gabrielius Landsbergis nieko negalės nuslėpti. Manau, tikrai ir neketina. Čia yra skirtumas nuo Sauliaus Skvernelio bei Ramūno Karbauskio, kurių problemos su deklaracijų pažeidimais jau tapo chroniškomis. Tad, vyrai, pirmiau susitvarkykite savo deklaracijas, o tada kibkite prie kitų. Nes atrodote tiesiog juokingai.

Apie Marijampolės kolegiją arba kodėl Veronika nenori palikti savo kūdikio gyvybės langelyje?

„Sūduvos gido“ interviu su Kostu JANKAUSKU, TS-LKD kandidatu į Marijampolės savivaldybės merus

– Kodėl pokalbiui pasiūlėte tokį beveik literatūrinį pavadinimą?

– Dėl to, kad Antano Vienuolio „paskenduolės“ laikai jau praėjo, o mes, lietuviai, kartais užstringame savo matymais ir mąstymais šimtmečio senumo kontekste. Todėl Marijampolės kolegijos bėdos dėl vadybos spragų užaugo iki vienos rimtos bėdos (t. y. jos galimo sunykimo). Kadangi pats vienerius metus buvau Marijampolės kolegijos direktoriaus pavaduotojas ekonomikai ir infrastruktūrai, mačiau, kas buvo galima padaryti ir supratau, kodėl tai nebuvo daroma. Tada tiesiog pasitraukiau iš šių pareigų. Tačiau vienas klausimas iki šiol neduoda ramybės – tiek dabartinis Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Padolskis, tiek vicemeras Povilas Isoda – būtent Marijampolės kolegijos auklėtiniai. Kodėl jie, dabar esantys savivaldybės valdžios aukštumose, iš tų aukštumų nieko nepadarė (ar nedarė), kad Švietimo ir mokslo ministerija į šią problemą (kolegiją) pažiūrėtų regionų plėtros aspektu. Kitaip sakant, kodėl Veronika (ministerija) nenori palikti šio savo kūdikio (kolegijos) gyvybės langelyje?

– Turite galvoje – suteikti jai šansą išgyventi?

– Taip. Miestas be jaunystės – mirštantis miestas, net jei jam vadovauja jauni vyrai. Kolegija yra miesto jaunoji širdis, ir jei ji nustos plakti – patys suprantate: bus prastai, jei kalbėsim apie Marijampolės kaip miesto perspektyvą. Matau štai tokį galimą vaizdelį: Marijampolės kolegiją prijungia prie Marijampolės profesinio rengimo centro. Juk dabar viską jungia, net jei logiškai tai atrodo nepagrįsta (pvz., teisininkus su statybos inžinieriais). Finansiškai TUO MOMENTU sutaupytume, tačiau, žiūrint į perspektyvą – kažin. Psichologinis momentas gali pakišti koją ir čia: kai kurie tėvai savo vaiką į kolegiją leistų studijuoti, bet į „profesinę“ – tai jau tikrai ne! Nors darbdaviai dabar kaip tik ieško ir net nemažas algas siūlo būtent šios mokyklos auklėtiniams. O jei Marijampolės kolegiją prijungs prie Kauno kolegijos, kaip neseniai skelbta spaudoje, tai tik laiko (2-3 metų) klausimas, kada Marijampolėje neliks aukštojo mokslo studijų. Kauniečiams tikrai nerūpės „kažkur regione“ plėtoti savo padalinį. Jo lauks toks pat likimas, kaip buvusios Kėdainių J.Radvilos kolegijos. Kai ją prijungė ją prie Kauno kolegijos, studijų Kėdainiuose po keleto metų visai nebeliko. Taigi kauniečiai jau turi patirtį, kaip numarinti mažesnes kolegijas. Tad Marijampolės kolegijos prijungimas prie Kauno kolegijos reikš lėtos „mirties“ scenarijų. Tai yra kolegijos uždarymas, tik kita politikams ir ministerijai priimtinesne forma. Ir visos kalbos apie tokio scenarijaus šviesų rytojų tėra miglos pūtimas į akis.

– Ar, Jūsų manymu, kitas direktorius būtų galėjęs ką nors iš esmės pakeisti?

– Galbūt. Bet pirmiausia – steigėjas (ministerija) turi jausti pulsą, stebėti, sekti ir vertinti situaciją. Dabar madinga sakyti: „nerašėte projektų“ arba „prastai parašėte projektus“. BET – nusileiskime ant žemės – jei kokia nedidelė Katyčių bendruomenė nemoka parašyti europinio projekto, tai reiškia, kad jos žmonėms nebus pakeisti langai ar atvestas vandentiekis? Bus! Ne visada direktorius yra visagalis. Juk dar yra ir kolegijos Taryba – organas, sprendžiantis, kaip gyventi.

-Tai kodėl ankstesnės kadencijos kolegijos Tarybos nariai per 8 metus nieko nepadarė, kad kolegija išliktų?

– Neseniai buvo atvykusi ministerijos komanda, vadovaujama viceministro G. Viliūno. Aplankė savivaldybės vadovus, kolegiją, Pramonės, prekybos ir amatų rūmuose turėjo įvykti visos delegacijos susitikimas su socialiniais partneriais – įmonių vadovais. Viceministras, deja, nesiteikė susitikti, į susitikimą atvyko tik eiliniai delegacijos nariai. Savo minčių įmonių vadovai į vatą nevyniojo, delegacija tyliai klausė bei bandė kažką atsakyti. Aš laukiau dabartinio viceministro, kurio labai norėjau paklausti, kaip jis vertina savo buvimą kolegijos Taryboje dvi kadencijas 2010-2017 metais ir ką per jas nuveikė, kad kolegijos situacija gerėtų.

– Kokias problemas įžvelgėte jūs?

– Prastai veikė vietinis marketingas. Per daug „valdiškai“ buvo reklamuojamos studijų programos, studentų veikla. Dauguma kolegijos dėstytojų ir kitų darbuotojų yra atsidavę savo darbui, tačiau jų pastangas vėjais paleidžia nevykusi valstybės švietimo politika, kuri nepalanki regioninėms aukštosioms mokykloms. Dėl to ir laboratorijų bazė nepakankama, ir studentų skaičius mažėja kai kuriose studijų programose, nors jos niekuo nėra blogesnės nei Kauno ar Vilniaus kolegijose. Vienintelis šių programų trūkumas, kad jos vykdomos kelis kartus mažesniame mieste, o studijuoti susiruošusiam jaunimui neretai tai esminis skirtumas – daugelis nori studijuoti didmiestyje.

– Ką Jūs padarėte asmeniškai kolegijos labui? Juk teko būti šioje „virtuvėje“.

– Mano tuometinės funkcijos – ekonomika ir infrastruktūra, investicijų kryptis. Buvo pasiekti konkretūs rezultatai: atsirado finansinis stabilumas, sureguliuotos ūkinės funkcijos, pateiktas projektas parko tvarkymui, kuris vėliau gavo finansavimą, gautas pritarimas esminiam bendrabučio modernizavimui, tačiau, kai beliko tik pasirašyti sutartį, vadovybės komanda palūžo. Ir nepritarė projektui, motyvuodama tuo, jog kolegijai tai per didelė našta. Iki šiol man gaila, kad taip įvyko. Viskas būtų tikrai pavykę. Neslėpkim – modernus, gražus ir šiuolaikiškas bendrabutis jaunam žmogui yra taip pat vienas iš stimulų rinktis tam tikrą mokymo įstaigą. Ne visi nori gyventi prieš „šimtą metų“ pastatytame ir beveik neremontuotame bendrabutyje.

-Esate vadybos profesionalas. Ar galėtų kolegija atsigauti ir gyventi, klestėti, rengti aukštos kvalifikacijos specialistus?

– Galėtų, jei Švietimo ir mokslo ministerija atsigręžtų veidu į Marijampolę. Jei iš tiesų, o ne tik deklaracijomis, galvotų apie regioninę politiką. Ir šioje vietoje noriu pasakyti labai rimtai – kur nors iš miesto scenos (tiesiogine ir perkeltine prasme) galėjo savo asmeniniu pavydžiu, savo vardu jaunimui „daryti poveikį“ tiek vicemeras P. Isoda, tiek administracijos direktorius K. Podolskis – kaip šios kolegijos alumnai. Bet kažkaip nesigirdėjo, kad jie tuo didžiuotųsi. O juk visi pamename, kaip buvęs Seimo narys Albinas Mitrulevičius ar šviesios atminties meras V. Brazys visada pabrėždavo, kad jie yra šios mokymo įstaigos (tuomet – žemės ūkio technikumo) absolventai. Ir tai skambėjo!

-O kodėl jaunimas turėtų rinktis Marijampolės kolegiją?

– Priežasčių yra daug, pradedant ekonominėmis – studentui Marijampolėje finansiškai pigiau gyventi nei didžiuosiuose miestuose. O veiklų, jei nesi visiškas tinginys, čia apstu – ir jaunam, ir vidutinio, ir brandaus amžiaus žmogui. Kolegijoje taip pat dirba daug jaunų žmonių, kurie padeda studentams įsilieti į įvairias veiklas, renginius, yra įdomių tarptautinių projektų – visko yra. Bet svarbiausia – pabaigus mokslus verslininkai jau dabar laukia jaunų specialistų, tikėtina, ir algas mokės padorias (ateina toks laikas, kai kitaip verslas nepritrauks jaunų perspektyvių žmonių). O sukūrus šeimas Marijampolėje gyvenimas yra tikrai patogus ir vaikams, ir tėvams.

– Apibendrinant – koks būtų Jūsų siūlomas planas Marijampolės kolegijai?

– Kolegija gali ir turi likti savarankiška aukštoji mokykla Marijampolėje. Planas – suremti pečius savivaldybės vadovams su verslo lyderiais ir padaryti taip, kad Marijampolės kolegija išliktų. Sakysite, čia ne planas. Taip, tačiau detalių planų ruošimui ir motyvuotam egzistencijos pagrindimui laikas yra prarastas. Reikia apginti savo mokslo įstaigą, įrodyti, kad mums visiems tai svarbu ir kad mes visi įsipareigojame. Tai galima padaryti tik steigėjui/ministerijai norint, savivaldybei stengiantis ir verslo atstovams padedant.

-Ačiū už pokalbį.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į Marijampolės merus Kosto Jankausko rinkimų sąskaitos. Užs. nr. SG-18-1

Susitikimas su Liudu Mažyliu

2018 m. spalio 16 d. (antradienį) 17.00 val. kviečiame į susitikimą su Vytaudo Didžiojo universiteto profesoriumi dr. Liudu Mažyliu.
Susitikimas vyks Marijampolės savivaldybės administracijos I a. salėje (J. Basanavičiaus a. 1).

Aido Giniočio koncertas

Susibūrimas–koncertas, skiriamas Lietuvos Sąjūdžio 30-mečiui paminėti. Renginio metu koncertuos pastaruoju metu itin retai solinius pasirodymus rengiantis menininkas, keturių „Auksinių scenos kryžių“, dviejų „Mūzų“ ir kitų apdovanojimų bei prizų laureatas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, aktorius ir režisierius Aidas Giniotis. Renginio vedėja – Vida Mickuvienė. Renginio organizatorius – Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyriaus taryba.

TS-LKD nuosekliai siekia mažesnių šildymo kainų

Neseniai baigėsi šildymo sezonas, kurį marijampoliečiams nemaloniai primins vienos aukščiausių šildymo kainų.  Jo metu šilumos kaina Marijampolėje pagal dydį buvo šeštoje – devintoje vietoje ir maždaug 35 % viršijo vidutinę šilumos kainą šalyje. Tad tokia situacija pagrįstai piktino daugelį gyventojų.

Nepateisinama, kad savivaldybės vadovai net metus delsė imtis veiksmų įgyvendinti savivaldybės tarybos 2017 m. kovo mėn. patvirtintą 2015-2019 m. veiklos prioritetą „mažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Marijampolėje bent iki vidutinės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Lietuvoje lygio“. TodėlTėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Marijampolės skyrius šių metų vasario mėn. inicijavo kreipimąsi „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos mažinimo“, kurį pasirašė 485 žmonės. Šį kreipimąsi su surinktais parašais TS-LKD atstovai šią savaitę įteikė Marijampolės savivaldybės vadovams.

Ir tik po to, kai buvo pradėti rinkti parašai po minėtu kreipimusi, savivaldybės administracija ėmė ieškoti kvalifikuotų teisininkų šilumos ūkio nuomos sutarties sąlygoms įvertinti. Tačiau tai tėraproblemos sprendimo imitavimas, nes savivaldybės valdžia iki šiol nėra priėmusi sprendimo pradėti kaupti lėšas investicijų į šilumos ūkį likučiui iš UAB „Litesko“ išpirkti, vadinasi, ir toliau ketina leisti šiai bendrovei skurdinti marijampoliečius. O juk už investicijų likutįbeveik 1,5 mln. eurų teks sumokėti tiek nutraukus šilumos ūkio nuomos sutartį anksčiau laiko, tiek jai pasibaigus 2025 metais. Tad bet kuriuo atveju kaupti šią milžinišką sumą reikia pradėti jau dabar.

Kadangi kitų savivaldybių patirtis rodo, kad privatus tiekėjas šilumą tiekia kur kas aukštesnėmis kainomis negu tai daro savivaldybės įmonės, esame įsitikinę, jog mūsų savivaldybės „bendradarbiavimas“ su bendrove „Litesko“ turi kuo greičiau baigtis.

TS-LKD Marijampolės skyrius nuosekliai siekė ir sieks, kad marijampoliečiai už šilumą mokėtų mažiau.

TS-LKD Marijampolės skyriaus informacija