X
Meniu
Kaip Marijampolėje sukurti naujų darbo vietų ir padidinti mūsų gyventojų algas?

Kaip Marijampolėje sukurti naujų darbo vietų ir padidinti mūsų gyventojų algas?

Visi atsakymai jau pirmadienį, kovo 21 d., 17:30 diskusijoje su:

– Andriumi Kubiliumi, Seimo opozicijos lyderiu

– Dainiumi Kreiviu, Seimo naru,

buvusiu Ūkio ministru – Vidmantu Braziu, Marijampolės meru –

ir TAVIMI.

Taip pat šioje diskusijoje pasisakyti kviečiame ir Marijampolės LEZ administruojančios įmonės Baltic FEZ atstovus, pateikti, kaip jie įsivaizduoja LEZ plėtrą, kokie darbai vyksta ir kada jau sulauksime pirmųjų investuotojų. Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys šio renginio metu pristatys mūsų planą, kaip ketiname mažinti regionų ekonominę ir socialinę atskirtį. Patikėkite manimi, šis planas yra tikrai išskirtinis. Tikimės, kad diskusija bus plati, įdomi ir aštri, nes nuomonių bus įvairių.

Kviečiame dalyvauti!

ANDRIUS VYŠNIAUSKAS: SOCIALDEMOKRATAI – PANIEKINĘ KONSTITUCIJĄ IR UŽSPRINGĘ SAVO PROPAGANDA (ATSAKYMAS RAMŪNUI BUROKUI)

ANDRIUS VYŠNIAUSKAS: SOCIALDEMOKRATAI – PANIEKINĘ KONSTITUCIJĄ IR UŽSPRINGĘ SAVO PROPAGANDA (ATSAKYMAS RAMŪNUI BUROKUI)

Mielų skaitytojų iškart norėčiau atsiprašyti. Šis komentaras vietomis gali būti piktas ar emocingas, nes sunku susilaikyti matant, kaip kolegos kairėje, į kurių vakarietiškėjimą nuolat dedame daug vilčių, springsta nuo savo pačių propagandos. Šį komentarą dėstau kaip atsakymą į jaunųjų socialdemokratų lyderio Ramūno Buroko tekstą apie nesugiedotą himną Seimo neeilinės sesijos metu.

Ramūnai, iki šiol maniau, kad tu protingiausias iš visų jaunųjų socialdemokratų. Tikrai taip maniau, juo labiau kad kartu dirbame Marijampolės savivaldybės taryboje ir turiu galimybę stebėti tavo darbą ten.

Perskaitęs tavo naujausią komentarą, jei jį tokiu galima laikyti, supratau, kad klydau. Akivaizdu, kad ekskomunistinė partija savo propaganda gali sugadinti net ir geriausią žmogų, paversti jį plačiau nemąstančiu ir tik partinę mantrą kartoti gebančiu mankurtu. Visai taip pat, kaip tai vykdavo senaisiais, komunistiniais laikais. Šiuo požiūriu, deja, nedaug kas pas jus pakito.

Bet pradėkime nuo pradžių. Kodėl konservatoriai negiedojo himno po Konstitucijos paniekinimo akto neelinės Seimo sesijos metu? Pirmiausia todėl, kad himnas yra giedamas kiekvienos Seimo sesijos pradžioje ir pabaigoje, o mes manome, kad ta mūsų inicijuota ir jūsų sugadinta neeilinė sesija nesibaigė. Todėl himno giedojimas pagal nustatytą procedūrą buvo negalimas. Tai vieną kartą jau nustatė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Turėdami galimybę savo klaidą ištaisyti, antrą kartą jūs pasielgėte taip pat ir vėl nutraukėte sesiją šiurkščiu, nedemokratiniu bei antikonstituciniu būdu. Todėl dėl šio jūsų, nebegerbiami socialdemokratai, elgesio TS-LKD Seimo nariai kreipsis į Konstitucinį teismą ir tikiu, kad laimės. Tada ir bus giedamas himnas, bet ne stebint, kaip jūs, trypdami valstybės demokratinius pamatus, šokate antikonstitucinę pasiutpolkę, o švenčiant pergalę ir didžiuojantis apgintais Lietuvos valstybingumo principais.

Himnas yra demokratinės Lietuvos Respublikos simbolis. Pabrėžiu – demokratinės! Ne komunistinės, ne autoritarinės, ne kokios nors dar kitokios. O demokratija turi tris pamatinius principus: 1) laisvi rinkimai; 2) atskaitomybė piliečiams (o kartu ir opozicijai, nes ji atlieka valdžios atskaitomybės užtikrinimo funkciją, kurią jai piliečiai suteikė per Konstituciją); 3) teisės viršenybė.

Šiandien visiems šiems trims principams iškilo grėsmė, o kartu su jais – grėsmė kyla ir visai Lietuvos Respublikos demokratinei santvarkai. Antrus rinkimus iš eilės matome masinį balsų pirkimą. Keista, kad būtent socialdemokratai padeda legitimuoti tas partijas, kurios iš visų jėgų naikina laisvų rinkimų galimybę mūsų šalyje.

Tų partijų legitimaciją jūs atliekate sėdėdami su jomis vienoje koalicijoje, pripažindami jų reikalavimus ir vykdydami populistinius šūkius, o kartais netgi bandydami išsukti tas partijas iš „nemalonių“ korupcinių situacijų. Mieliems skaitytojams priminsiu, kad per pastaruosius dvejus rinkimus daugiausia balsų pirkimo atvejų buvo fiksuota Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ gretose.

O kur dar visa Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ epopėja. Juk įrodyta, kad „juodoji buhalterija“ egzistavo, ir naivu tikėtis, kad tai nepadarė įtakos demokratijos būklei mūsų jaunoje valstybėje. Ir nesvarbu, kad tai buvo prieš dešimt metų. Šita partija tuos pačius metodus naudoja iki šiol: prisiminkime savivaldos rinkimus Vilniaus mieste ir jų kandidatų „įdomaus“ dydžio paramas savo rinkimų kampanijai. Ką socialdemokratai daro, kad visa ši išdėstyta situacija pasikeistų? Ogi nieko. Tiesiog plaukia pasroviui.

Antra – atskaitomybė piliečiams. Kodėl bijote neeilinės sesijos ir ją blokuojate? Juk ši neeilinė sesija būtų suteikusi galimybę būtent jums atsiskaityti rinkėjams ir išsklaidyti daug egzistuojančių abejonių dėl jūsų pačių bei jūsų koalicijos partnerių veiklos. Kodėl tokia baimė pradėti Vytauto Gapšio apkaltą, panagrinėti Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ reikalus ir jūsų Šalaševičiūtės kyšių istorijas? Kodėl bijote? Gal todėl, kad tikrai yra ką slėpti?

Galiausiai – teisės viršenybė. Teisingumo vykdymo institutas yra teismai. Tačiau iki teismo turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas. Teisingai atliktas ikiteisminis tyrimas leidžia teisėjams ir teismams nepasimesti normų, principų, įstatymų ir kodeksų margumyne, nustatyti kaltuosius ir juos teisingai bausti. Per tai ir yra užtikrinama teisės viršenybė.

Tačiau pastaruoju metu, ypač naujausioje Pakso prekybos poveikiu istorijoje, regime didžiulį politikų iš kairės spaudimą siekiant politizuoti ikiteisminiu tyrimus. Bandymus komentuoti, kaip dirba teisėsauga, susitikinėjimus su prokurorais bandant juos iškvosti, kvestionuoti jų veikimo metodus, o ypač tai, kad pagaliau teisėsauga pradėjo bendrauti su visuomene, pateikti jau ne tik skurdžias tyrimų nuotrupas, o ir paaiškinimus kas ir kodėl vyksta.

Paradoksalu, kad darant spaudimą teisėsaugai šalia dažniausiai įtariamaisiais tampančių darbiečių ir tvarkiečių (neretai ir tiesiog šių dviejų partijų kaip juridinių asmenų) prisijungė ir socialdemokratai su savo „Skaidrumo grupe“. Būtent jos pirmininkas bando savo psęudoekspertine nuomone paveikti teisėsaugos pareigūnus.

Visi šie mano išvardinti faktai įrodo, kad Lietuvos demokratija patiria eroziją ir jūs – socialdemokratai – šiame procese dalyvaujate labai aktyviai. Dar blogiau, kad jei anksčiau šiame procese matėme tik jūsų labai aktyvų pasyvumą, tai dabar atsiranda ir labai aktyvus tiesioginis įsitraukimas darant veiksmus, kurie suteikia pagreitį šalies demokratijos erozijos procesui.

Himne yra žodžiai: „Tegul Tavo vaikai eina vien takais dorybės“. Ką daryti, kai dalis tų vaikų eina nedorybės takais? Kai jie žengia tikrų tikriausiais klystkeliais ar net šunkeliais? Ar tie kiti turi tiesiog stebėti ir kartu su anais giedoti himną po svarbiausio šalies dokumento paniekinimo akto? Nemanau, nes taip elgtųsi mažų mažiausiai nesąžiningai.

Ramūnai, kažkada skaičiau tavo tekstus ir žavėjausi tavo užsidegimu bei drąsa pasakyti kritiškus žodžius Bradauskui ir Vėsaitei. Dabar suprantu, kad tam didelės drąsos vis dėlto nereikėjo. Ar turėsi drąsos dabar pasmerkti, atsiriboti ir savo partiją paraginti atsisakyti ir Ričardo Malinausko paslaugų.

Jei taip pasielgtum, tikiu, kad užsitarnautum tiek daug pagarbos taškų iš Lietuvos rinkėjų, kad ilgą laiką propagandinių tekstų nebereikėtų rašyti. Tave žmonės vertintinų ir be jų. Ramūnai, ar sugebėsi tai padaryti?

Pabaigai, įkvėpimui noriu pacituoti socialdemokratų klasiką, šių dienų kairiųjų veidą ir tikrąjį vedlį: LABA VAKARA. AČIŪ JUMS LABAI. Te įkvepia šie žodžiai mus visus permainoms Lietuvoje.

Andrius Vyšniauskas yra TS-LKD narys, Marijampolės savivaldybės tarybos narys

A.Vyšniauskas. Pokyčių politika prieš apsnūdėlių politiką

A.Vyšniauskas. Pokyčių politika prieš apsnūdėlių politiką

Prieš metus, panašią dieną kaip ši pradėjau mąstyti apie savivaldos rinkimus. Iš pradžių maniau, kad juose nedalyvausiu ir geriau pabūsiu šalia, padėsiu kitiems. Visgi po ilgų apmąstymų ir raginamas bičiulių nusprendžiau pabandyti kandidatuoti dar kartą.

Apsispręsti buvo sunku, nes turiu savybę, kad jei kažko imuosi, tai pasineriu į tą darbą visa širdimi ir protu. Tiesiog jei kažkuo užsidegu, noriu pasiekti rezultatų ir darbą padaryti gerai. Žinojau, kad kandidatuojant ir dirbant Marijampolės taryboje tai nebus lengva, ši veikla pareikalaus daug laiko ir savotiškos aukos iš manęs ir mano artimųjų. Bet tą kartą noras pabandyti dar kartą, parodyti, kad galiu įtikinti žmones rinktis mane ir kad galiu ne tik stovėti šalia kitų politikų, bet tapti vienu jų, visgi nugalėjo.

Tą akimirką, kai apsisprendžiau dalyvauti, sudariau savotišką paktą su ta savo dalimi, kuri norėjo dalyvauti politikoje, o ne stovėti nuošalyje. Užsibrėžiau tikslą – įrodyti, kad net ir savivaldoje galime dirbti kitaip, geriau. Kad savivaldybės taryba yra ne tuščias biurokratinis aparatas, kur tiesiog formaliai patvirtinami iš anksto sutarti sprendimai. Norėjau ir tebenoriu įrodyti, kad savivaldoje gimstantys sprendimai gali iš esmės gerinti vietos žmonių gyvenimą ir politikai dėl tokių sprendimų gali kovoti.

Taigi, politinis sezonas grįžta iš atostogų, grįžta ir Marijampolės savivaldybės taryba. Šiandien buvo pirmasis naujo sezono posėdis. Pripažinsiu, kad jis mane nemaloniai nustebino. Tokios tuščios ir smulkių detalių pilnos darbotvarkės jau senai nemačiau. Nors mieste gausu problemų – nuo spūsčių gatvėse iki prastokai renkamo savivaldybės biudžeto – bet valdžia vis dar gyvena atostogų režimu.

Vasara baigėsi – laikas dirbti! Todėl nusprendžiau surašyti dešimt darbų, kuriuos turėtų atlikti tikrai aktyvi ir žmonių gyvenimu besirūpinanti savivaldybės valdžia:

1) Nedarbas Marijampolėje išlieka didele problema. Todėl siekdami, kad nedirbančiųjų skaičius grįžtų į žemą prieškrizinį lygį turime siekti, kad per artimiausius pora metų Marijampolėje atsirastų 2000 naujų, kokybiškų ir gerai apmokamų darbo vietų. Tai turi būti vienas svarbiausių Marijampolės savivaldybės strateginių tikslų artimiausiu metu;

2) Investicijų pritraukimas yra greičiausia priemonė išspręsti nedarbo problemą ir padidinti vietos gyventojų darbo užmokestį, kuris šiuo metu atsilieka nuo šalies vidurkio. Investicijas į Marijampolę pritraukti gali pati savivalda, bet tam ji pati turi imtis aktyvios „investicijų medžioklės“. Šiam tikslui būtina pertvarkyti savivaldybės administraciją ir įkurti specialų investicijų pritraukimo padalinį, kuris bendradarbiautų su agentūrą „Investuok Lietuvoje“, gebėtų pritraukti, jaunus, modernius specialistus darbui Marijampolėje. Taip pat svarbu didinti Marijampolės investicinį patrauklumą, o tam gali pasitarnauti tokios priemonės, kaip savivaldybės mokesčių mažinimas darbo vietas kuriančiam verslui;

3) Būtina spartinti ir geriau kontroliuoti „Rail Baltica“ sankryžų įrengimo darbus. Šiuo metu įgyvendinant sankryžų įrengimo projektą yra per daug chaoso, o visuomenė apie atliekamus darbus nėra tinkamai informuojama. Marijampolės savivaldybės vadovai privalo kuo skubiau paskelbti tikrąją informaciją apie „Rail Baltica“ darbų eigą ir užtikrinti, kad įsipareigojimai miesto bendruomenei būtų vykdomi. Pavyzdžiui, aiškiai įvardinti, kada bus įrengiama antžeminė perėja iš Sasnavos g. į Stoties g., nes toks pažadas bendruomenei buvo duotas;

4) Jau šį rudenį būtina sudaryti kompleksinį gatvių, kurios buvo sugadintos atliekant „Rail Baltica“ sankryžų įrengimo darbus, tvarkymo planą. 2016 m. šių gatvių rekonstrukcija turi būti vienu svarbiausių savivaldybės veiklos prioritetų;

5) Būtina sudaryti ilgalaikį daugiabučių namų kiemų tvarkymo, vaikų žaidimo aikštelių ir kitos viešosios laisvalaikio infrastruktūros modernizavimo planą. Jam turi būti numatytos savivaldybės lėšos ir aiškiai įvardinta, kada bus įgyvendintas kiekvienas projektas. Turime siekti, kad visi kiemai ir viešoji laisvalaikio infrastruktūra būtų modernizuota per 4 artimiausius metus;

6) Pradedame ruoštis projektui „Marijampolė – Lietuvos kultūros sostinė 2018“, todėl reikia užtikrinti tinkamą šio projekto priežiūrą. Jis turi būti vykdomas skaidriai ir atitikti valstybės šimtmečio minėjimui keliamus aukštus vertybinius standartus;

7) Reikia pertvarkyti savivaldybės administraciją atsisakant departamentų struktūros ir suteikiant didesnius įgaliojimus realius sprendimus priimantiems administracijos specialistams. Atsisakant departamentų struktūros turi būti didinamos savivaldybės administracijos specialistų algos, kurios šiuo metu yra nepadoriai mažos;

8) Laikas sukurti naują savivaldybės antikorupcinę programą, kuri remtųsi savivaldybės veiklos pilnu išviešinimu ir atskaitomybe gyventojams, naujais viešųjų pirkimų skaidrumo standartais;

9) Būtina įgyvendinti savivaldybės įmonių reformą siekiant nustatyti skaidrius jų veiklos tikslus, pradedant realiai matuoti rezultatus, įvedant vadovų rotaciją, nepriklausomų stebėtojų tarybas ir depolitizuojant įmonių administracijas;

10) Šilumos kainų mažinimas atveriant šilumos tinklus konkurencijai ir didinant spaudimą „Litesko“ dėl per aukštų kainų, kurios susidaro dėl įmonės uždarumo ir neskaidrių veiklos metodų. Ilgainiui, į pagalbą pasitelkiant Vyriausybę, turi būti siekiama sutarties su monopolininku nutraukimo.

Tai tik keletas darbų, kurių poreikį matau Marijampolėje. Kartu tai savotiškas naujo sezono planas, ties kuriuo ketinu šį rudenį aktyviai padirbėti. Jeigu norite prie šių darbų prisidėti, kviečiu jungtis.

Andrius Vyšniauskas

Marijampolės savivaldybės tarybos narys

A.Vyšniauskas. Pasirinkdamas patarėjus Marijampolės meras pasirinko viską, išskyrus modernų požiūrį

A.Vyšniauskas. Pasirinkdamas patarėjus Marijampolės meras pasirinko viską, išskyrus modernų požiūrį

Marijampolės savivaldybės merui Vidmantui Braziui pasirinkus savo visuomeninių patarėjų komandą tarybos narys, opozicijos atstovas Andrius Vyšniauskas teigia, kad mero pasirinkime pasigenda nepartiškumo ir modernaus požiūrio.

“Pamačius tai, ką pasirinko meras, pirmiausiai nustebino pasirinktų patarėjų partiškumo sąsajos. Savo vietą patarėjų korpuse rado ir socialdemokratų, ir valstiečių žaliųjų, ir liberalų atstovai. Visa valdančiosios koalicijos paletė. Taip pat akivaizdžiai didelė merui bus ARVI įmonių grupės įtaka, nes šis stambusis koncernas turės net du atstovus V.Brazio pašonėje (V.Kučinskas ir A.Jasinskis). Tad galime tik pajuokauti, kad kai ateis laikas nukabinti prie ARVI būstinės Jono Basanavičiaus aikštėje kabančią Rusijos vėliavą, meras gaus tikrai nevienareikšmių patarimų to nedaryti.” – mero pasirinkimus komentuoja tarybos narys A.Vyšniauskas.

Pasak opozicijos atstovo, V.Brazys galėjo pasirinkti žymiai modernesnę ir ambicingesnę, jaunų specialistų ir žymesnių marijampoliečių komandą. Marijampolėje yra daug eksportuojančių modernių įmonių. Pasak tarybos nario, šių įmonių jauni specialistai galėtų patarti, kaip miestui elgtis norint pritraukti naujų investuotojų.

A.Vyšniauskas taip pat mano, kad buvo galima siekti pritraukti ir modernaus požiūrio specialistų marijampoliečių, gyvenančių jau kituose miestuose ar užsienyje. Marijampolė turi daugybę iš čia kilusių ir daug pasiekusių asmenybių, kurie galėtų puikiai patarti tiek ekonomikos, tiek viešojo valdymo klausimais.

“Tarp mero patarėjų pasigendu ir platesnio požiūrio – nėra ne tik investicijų pritraukimo specialistų, nėra ir žmonių išmanančių energetiką, o juk šilumos ūkis yra didelė mūsų miesto problema. Nėra transporto inžinerijos specialistų, nors akivaizdu, kad savivaldybė savo jėgomis nesusitvarko su “Rail Baltica” projektais. Nėra ir kultūros specialistų, o juk kultūros sostinės projektui 2018 m. reikia stipriai rengtis. Kodėl nepasiūlius mero patarėjais tapti žymiesiems Edmundui Seiliui ar Ray Bartkui? Toks žestas padėtų šiuos puikius kultūros žmones dar labiau įtraukti į mūsų miesto viešąjį gyvenimą” – teigia A.Vyšniauskas.

Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys šių metų birželio 19 d. savo potvarkiu patvirtino visuomeninių patarėjų sąrašą. Jame yra VšĮ „Sveikatingumo idėjos“ direktorius Andrius Jasinskis, verslo įmonių „Mantinga“ ir „Arvi“ ir ko savininkai bei vadovai Klemencas Agentas ir Vidmantas Kučinskas, vienos pažangiausių savivaldybėje Padovinio žemės ūkio bendrovės direktorius Gintautas Gumauskas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Viktoras Kemeraitis, architektė Reda Marcinkevičienė, ūkininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Mangirdas Krunkaitis ir Marijampolės Sūduvos gimnazijos direktorius Alvydas Zdanys.

Opozicijos užrašai: kas ir kokiais metodais valdo Marijampolę?

Opozicijos užrašai: kas ir kokiais metodais valdo Marijampolę?

Pirmadienį vyko pirmasis šios vasaros Marijampolės savivaldybės tarybos posėdis. Jame svarstyta daugiau nei trys dešimtys įvairių didesnių ir mažesnių klausimų. Visgi posėdis buvo labai svarbus, nes jame iš principo sprendėsi savivaldybės finansinių pajėgumų ir šilumos ūkio klausimai.

Kas sieja savivaldybės finansus ir blogą projektų valdymą? Didelės problemos

Pradėkime nuo finansų. Posėdyje turėjome svarstyti daugiafunkcinio sporto komplekso statybos klausimą ir nuspręsti, ar šis centras (krepšinio arena) bus statoma finansuojant pačiai savivaldybei (greičiausiai iš skolintų lėšų), ar koncesijos būdu. Visgi meras klausimo šį kartą svarstymui neteikė, nes arenos finansavimas yra pakibęs ore ir statybos parengiamieji darbai, mano nuomone, vyksta labai chaotiškai. Tai griežtai išsakėme komitetuose. Nėra paskaičiuota, kiek kainuos arenos išlaikymas po pastatymo (įtraukiant ir tokias išlaidas, kaip profesionalios LKL lygio krepšinio komandos išlaikymas), nėra iki galo aišku, kaip arenos statybą finansuoti dabartiniu pirminiu etapu, nes ES lėšų tam tikėtis neverta. Manau, kad meras supratęs, jog lengvai klausimo prastumti nepavyks, jį nukėlė ateičiai.

Kitas svarbus finansinis klausimas, kurį svarstėme, – tai papildomos paskolos ėmimas laisvosios ekonominės zonos (LEZ) infrastruktūros ir  „Rail Baltica“ sankryžų poreikiams. Jeigu žvelgiame tik iš šios dienos realijų, tai paskolos poreikis atrodo neišvengiamas. Tačiau jeigu žvelgiame, kaip prie šio jau eilinio savivaldybės pasiskolinimo priėjome, tai, kaip sakiau taryboje, turime pripažinti, kad reikalai mūsų savivaldybėje labai prasti. Šios paskolos vienintelė dalis – LEZ’o išlaidos – savivaldybei tiesiogiai finansiškai atsipirks.

O į „Rail Balticos” dalį reiktų žvelgti su dideliu priekaištu savivaldybės vadovams, kurie negeba normaliai valdyti sankryžų statybos projekto. Dabartinė situacija ir spūstys mieste susidarė dėl virtinės klaidų, kurios buvo padarytos prieš daugelį metų ir kurios daromos dar ir dabar. Pradedant aplinkkeliui reikalingų žemių išparceliavimu, neprotingu bandymu ilgą laiką stabdyti visą geležinkelio statybos projektą ir to nulemtą visišką savivaldybės nepasirengimą sankryžų statybai. Būtent tas faktas, kad savivaldybės vadovai ilgai delsė pradėti sankryžų paruošiamuosius darbus lemia tai, kad darbai vėluoja, o miestas dūsta nuo spūsčių. Taip pat gyventojus pykdo nuolatiniai pažadai apie normalias perėjas, bet jų kaip nėra taip nėra. Todėl dabar skolinamasi daliai „Rail Baltica“ sankryžų statybos darbų (žemių išpirkimui) ir, mano nuomone, neabejotinai reikės skolintis dar papildomai ateityje, kad savivaldybė sutvarkytų ir tų sankryžų statybos neigiamas pasekmes: reikės rekonstruoti dėl netolygiai paskirstytų transporto srautų vis labiau gendančias priemiesčių gatves, apvažiavimus. O lėšos tam iš oro nenukris.

Šiuo klausimu balsavau už, nes paskolos LEZ dalyje matau elgiantis teisingai, o ir „Rail Balticos“ dalies nevalia stabdyti, kad ir kaip peiktumėme valdančiuosius už jų nesugebėjimą valdyti šį projektą. Darbus reikia užbaigti, nes gyventojai kenčia tiesiogiai ir dabar.

Kaip ir visados svarstant „Rail Baltica“ klausimus, taip ir šį kartą meras papylė eilinę propagandos dozę apie konservatorius, kad neva mes neleidome statyti žadėto geležinkelio aplinkkelio. Manau šią propagandą ir jūs girdite nuolatos. Tai yra netiesa, kurią galime puikiai visiems įrodyti pačių socialdemokratų žodžiais. Štai ką išdėsčiau tarybos posėdžio metu:

Dar Algirdui Butkevičiui būnant susisiekimo ministru buvo suplanuota, kur eis „Rail Baltica” aplinkkelis ir su tuomečiu apskrities viršininku Albinu Mitrulevičiumi bei meru Vidmantu Braziu buvo sutarta, kad tame ruože esanti valstybinė žemė nebus niekam grąžinta ar parduota. Tačiau jau mėnesis po šio susitarimo – žemė buvo išparceliuota.

Belieka pacituoti šių dienų klasiką, Premjerą Algirdą Butkevičių (šį kartą jis labai tikslus ir teisus): „Man vadovaujant ministerijai su Marijampolės politikais tuomet sutarėme, kad visa valstybinė žemė bus rezervuota aplinkkelio tiesybai, o valstybinės žemės nereikės iš nieko išpirkti. Suvalkiečiai nesilaikė šio susitarimo ir jau po mėnesio ėmė grąžinti žemę privatiems asmenims. Kai apie tai sužinojau, nieko neįspėjęs nuvykau į Marijampolę. Surengėme posėdį, ir kaip tik tada gerai nusiteikusiems apskrities ir savivaldybės tarnautojams pranešiau, kad aplinkkelio Marijampolė neturės, nes vietos valdžia nesilaikė susitarimo„ [DELFI, 2011-05-11]

Iš šios A. Butkevičiaus citatos yra visiškai aišku, kodėl Marijampolė neturi „Rail Baltica” aplinkkelio ir kas už tai atsakingi.

Kas valdo Marijampolės šilumos ūkį: MES ar JIE?

Taip pat svarstėme ir LITESKO pateiktą investicijų į šilumos ūkį planą. Praeitame tarybos posėdyje buvau deleguotas į Investicijų į šilumos ūkį komisiją. Susipažinęs su investicijų planu ir matydamas platesnį vaizdą, su kuo susiduria Lietuva ir LITESKO įsileidusios savivaldybės, šiame posėdyje raginau tarybos narius nepritarti LITESKO planui.

Pirmiausiai man kelia abejonių LITESKO plane numatytos įsigyti įrangos kaina. Šią savaitę ir viešai pasirodė informacija (rasite čia: http://goo.gl/d4VKSg), kurią mums jau anksčiau komisijoje patvirtino patys LITESKO atstovai,: šilumos tinklų modernizavimui perkama įranga yra įsigyjama iš ICOR (buvusi „Rubicon group“) dukterinės įmonės AXIS Industries. Mano nuomone, yra pagrįstų įtarimų, kad šios įrangos kaina neatitinka rinkos kainos. O juk LITESKO yra įsipareigoję įrangą pirkti rinkos kaina.

Dar daugiau, jau visiškai aišku, kad LITESKO pažeidinėjo įstatymą ir praeitais metais nepirko nustatyto kuro kiekio biokuro biržoje. Nepirko ir LITESKO filialas „Marijampolės šiluma”. Dėl to LITESKO gresia solidi bauda iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Tai labai stipriai kerta per pasitikėjimą LITESKO veikla Marijampolėje.

Šalia viso to kilo abejonių, ar LITESKO pateiktame plane nurodomose prielaidose, kurios naudojamos planuojamų darbų ekonominiam vertinimui, yra nurodomas teisingas šilumos gamybos iš biokuro efektyvumas. Mūsų nuomone jis yra nurodomas per mažas, todėl kyla klausimas, kur dingsta didelė dalis to efektyvumo, t.y. pagaminamos šilumos. Šis klausimas dar bus toliau gvildenamas, bet abejonės yra pagrįstos ir rimtos.

Todėl matydamas visą šią situaciją siūliau pateiktam planui ne tik nepritarti, bet ir Investicijų į šilumos ūkį komisijai pavesti atlikti tyrimą, ar LITESKO Marijampolės filialas investiciniuose planuose metai iš metų numatomą įrangą įsigyja rinkos kaina, kaip yra įsipareigoję.

Matosi, kad socialdemokratai šilumos ūkio klausimais yra labai sutrikę bei pasimetę, nes tikrai supranta, kokius žaidimus žaidžia LITESKO. Tačiau net ir matydami, kas vyksta, jie ir vėl nesugebėjo išdrįsti pasipriešinti savo užsiaugintam monopolininkui. Argumentai buvo kaip visada: mes nieko negalim, viską čia valdo jie, Vilnius. Pats LITESKO filialas „Marijampolės šiluma“, kaip jie teigia, jokių kainų irgi reguliuoti negali, nes jam viską nuleidžia LITESKO viršininkai iš Vilniaus, o mūsų savivaldybė nieko pakeisti irgi negali, nes viską, pasak mero, kontroliuoja VKEKK. Taip ir sukamės kaip tos pelės užburtame rate, o šilumos kaina kaip nemažėja taip nemažėja.

Bet šio klausimo nepaleisime. Lietuva išsikovojo energetinę nepriklausomybę, išsikovoti ją turi ir Marijampolės šilumos vartotojai. Todėl matydami tai, kas vyksta tikrai nensustosime. Esu pasirengęs šilumos ūkio situaciją išnarplioti po kaulelį ir tikiu, kad galutiniame rezultate tai leis sumažinti šildymo kainą marijampoliečiams. Kviečiu į šią talką visus besidominčius šilumos ūkiu.

Kai keršto troškimas užgožia sąžinės balsą

Tarybos posėdyje svarstyta ir kitų aktualių klausimų. Pradedant visiškai atmestinai parengta savivaldybės strateginio plano ataskaita, paramos paskirstymu sveikatingumo projektams (tarp kurių lyg netyčiai pakliuvo ir jaunųjų socialdemokratų vasaros stovykla), Kontrolės komiteto galių sustiprinimu ir baigiant paskyrimais į įvairias tarybai pavaldžias institucijas.

Kęstučiui Traškevičiui, kuris vadovauja Kontrolės komitetui, pavyko pasiekti, kad į jo veiklos programą būtų įtraukta socialinio būsto fondo plėtros programos ir savivaldybės sveikatos įstaigų priežiūra. Tai svarbios sritys, kuriomis pavyko praplėsti Kontrolės komiteto veiklą.

Daug aistrų sukėlė tarybos deleguojamų narių atranka į Laisvės kovų įamžinimo komisiją. TS-LKD frakcija, kuriai laisvės kovų įamžinimo klausimai yra vienas iš prioritetų, pasiūlė du atstovus – Kęstutį Traškevičių ir mane. Kęstutis dirbo šioje komisijoje praeitoje kadencijoje. Šį kartą jo kandidatūrai niekas neprieštaravo. Tačiau dėl maniškės kilo tikra sumaištis. Meras griežtai pasipriešino siūlymui išplėsti komisijos narių skaičių ir įtraukti visus norinčius. Atrankai į vieną paskutinę komisijos nario vietą buvo vykdomas atskiras alternatyvusis balsavimas, kur rinktasi iš trijų pasiūlytų kandidatų: darbietės Snaiguolės Raguckienės, manęs, TS-LKD atstovo, ir tvarkiečio Rolando Jonikaičio. Kaip ir buvo galima tikėtis, valdančiųjų buldozeris pasirinko darbietę. Nieko kito ir nesitikėjome, bet šis balsavimas buvo valdančiųjų sąžinės išbandymas. Jie jo neišlaikė. Galiu tai vertinti kaip kerštą už tai, kad aktyviai kėliau Tauro apygardos partizanų memorialo išsaugojimo klausimą.

Galiausiai, valdančiųjų socialdemokratų netikėtumui sulaukę paramos iš kitų partijų ledus pralaužėme svarstant Marijampolės miesto vietos veiklos grupės valdybos formavimo klausimą. Socialdemokratai norėjo į šią naują ir svarbią instituciją pasiskirti savus: Povilą Isodą ir Valdą Tumelį. Tačiau TS-LKD pasiūlius į VVG valdybą mano kandidatūrą, jiems nebeliko nieko kito kaip pripažinti, jog viena partija tokiame svarbiame projekte negali dominuoti. Buvau patvirtintas.

Andrius Vyšniauskas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys

A.Vyšniauskas. Nepaisant socialdemokratų pasipriešinimo, Marijampolė gavo Lietuvos kultūros sostinės vardą 2018 metams

A.Vyšniauskas. Nepaisant socialdemokratų pasipriešinimo, Marijampolė gavo Lietuvos kultūros sostinės vardą 2018 metams

Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas džiaugiasi, kad Kultūros ministerija birželio 23 d. suteikė Marijampolei Lietuvos kultūros sostinės vardą 2018 metams.

„Tai didelis ir svarbus pasiekimas mūsų miestui. Didžiuojuosi, kad nepaisant visų Marijampolės valdančiųjų laviravimų, keistų sprendimų ir detektyvą priminusio paraiškos rengimo proceso mes priėjome prie šio taško. Marijampolė nusipelnė tapti Lietuvos kultūros sostine būtent 2018 m., nes esame istorinis kultūros ir švietimo centras. Kartu noriu pasidžiaugti, nes šį projektą, mes dešinieji, laikome savo pirma mažyte pergale šios kadencijos taryboje. Mūsų iniciatyva prasidėjo dalyvavimo konkurse svarstymas. Net neabejoju, kad jeigu klausimo nebūtumėme iškėlę – paraiškos niekas net nebūtų pradėję rengti. Tiesiog būtų pramiegota. Taip pat džiaugiuosi, kad projekto pagrindu yra būtent mūsų su kolegomis sudėliota, istorija ir didžiosiomis Marijampolės asmenybėmis paremtas programos stuburas“ – teigia kultūros sostinės projektą inicijavęs Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas.

Pasak tarybos nario, dabar laukia du su puse metų siekiant suorganizuoti pačius geriausius renginius ir projektą nušviesti visai Lietuvai. Tai pareikalaus ir aiškaus lėšų sutelkimo projekto programoms, ir stebėsenos, kad lėšos būtų panaudotos tinkamai.

A.Vyšniauskas. Kantrybe ir darbštumu gali pramušti net ir storiausią sieną

A.Vyšniauskas. Kantrybe ir darbštumu gali pramušti net ir storiausią sieną

Arūnas Kapsevičius gegužės 23 dienos „Suvalkietyje” išspausdintame tekste „Duonos ar žaidimų?” palietė daug įdomų temų. Nuo kultūros sostinės projekto iki gatvių tvarkymo. Tačiau svarbiausia tema, kurią gerbiamas žurnalistas užkabino, tai klausimas: ką turi veikti savivaldybės tarybos narys?

Mūsuose įprasta manyti, kad savivaldybės tarybos narys yra nuolankiai mero klausantis ir tik balsavimo mygtukus spaudantis funkcionierius. Aš su tokiu požiūriu visiškai nesutinku. Laikausi nuomonės, kad tarybos narys, politikas, pirmiausiai yra aktyvus savo bendruomenės, kuri jį išrinko, interesų atstovas. Todėl jis turi daryti viską ir pasitelkti visas teisėtas priemonės tos bendruomenės poreikių įgyvendinimui ir gynybai. Mane išrinko marijampoliečiai, kurie patikėjo, kad Marijampolė gali tapti Lietuvos kultūros sostine, kad darbo vietų mūsų savivaldybėje gali būti daugiau, gatvės ir daugiabučių kiemai gali būti sutvarkyti geriau, o savivaldybės biurokratija gali veikti efektyviau ir skaidriau. Viso to nuosekliai siekiu savo ir TS-LKD iniciatyvomis taryboje.

Lietuvos kultūros sostinė: kodėl dabar?

Kodėl būtent dabar Marijampolei pasiūliau siekti Lietuvos kultūros sostinės vardo? Ogi todėl, kad šis laikas yra vienintelis per visus tuos ketverius metus, kai kultūros sostinės vardo galime siekti. Kultūros ministerija Lietuvos kultūros sostinės vardus jau dabar išdalins 2017, 2018 ir 2019 metams. Todėl mes, kaip istorinis lietuvių valstybingumo, švietimo ir kultūros centras galime siekti kultūros sostinės vardo 2018 metams. Juk Marijampolė yra išskirtinis miestas. Didžiuokimės tuo!

Paraišką Kultūros ministerijos konkursui parengti ir pateikti turime iki birželio 1 d. Sprendimo projektą pateikiau iškart po to, kai balandžio 17 d. ministerija paskelbė konkursą. Todėl turime tokias pat galimybes dalyvauti konkurse ir siekti kultūros sostinės vardo kaip ir visos kitos Lietuvos savivaldybės. Tereikia visiems gerokai pakrutėti.

Gerbiamas A. Kapsevičius yra neteisus, kad kultūros sostinės projekto rengimas yra tik administracijos reikalas. Tai yra mūsų visų reikalas. Todėl dešimtys marijampoliečių pateikė daugybę gerų idėjų, o mes, konservatoriai, į idėjų siūlymą įsijungėme ypač aktyviai. Išdėstėme savo viziją: Marijampolė – herojų miestas. Pagal šią viziją programa būtų paremta išskirtine Marijampolės istorija ir reikšme šalies valstybingumui, kultūrai. Juk kultūros sostinės vardo siekiant 2018 metams, per valstybės atkūrimo šimtmetį, būtų galima tinkamai įamžinti visų tų didžių istorinių asmenybių, kurios kūrė Marijampolę ir Lietuvą, atminimą. Istorija yra kultūros pagrindas, jos turinys, kuris miesto kultūrinį gyvenimą išplečia žymiai plačiau nei vien menas, ar siauras kultūros kaip tik būdo pasilinksminti supratimas. Tačiau tai ilga ir fundamentali tema. Ne tai yra šios diskusijos esmė.

Tarybos narys: mygtukų spaudytojas ar iniciatyvus bendruomenės atstovas?

Kalba eina apie tarybos nario darbą ir jo atsakomybę. Prisipažinsiu – nemėgstu plaukimo pasroviui. Todėl ir išrinktas į tarybą pažadėjau sau: būsiu aktyvus ir iniciatyvus tarybos narys, kad už mane balsavusieji nenusiviltų. Dėl to tapau savotiška rakštimi seniesiems Marijampolės politikos vilkams. Netgi susilaukiu komentarų, kad neesu konstruktyvus. Tačiau pasakykite man, kas gali būti konstruktyviau nei naujos idėjos pasiūlymas ir netgi jos sprendimo projekto parengimas, pristatymas tarybai?

Tikiu, kad Marijampolėje atėjo laikas naujai politikų kartai, o kartu ir naujai darbo taryboje kultūrai. Kultūrai, kuri būtų pažymėta pozityviomis iniciatyvomis ir idėjomis. Tam kviečiu visus jaunuosius tarybos narius.

A. Kapsevičiui pridursiu, kad per paskutinį tarybos posėdį ne tik pasiūliau dalyvauti „Lietuvos kultūros sostinės” projekte, bet ir siūliau mažinti nekilnojamojo turto mokestį tam verslui, kuris kuria naujas darbo vietas. Tai dar viena iniciatyva. Ja galime paskatinti investicijų pritraukimą ir naujų darbo vietų kūrimąsi Marijampolėje. Deja, valdantieji socialdemokratai šių iniciatyvų taip išsigando, kad jas ne tik atmetė, bet ir iš to įtūžio nepatvirtino mano kandidatūros į Etikos komisijos pirmininkus. Nieko tokio. Dar vaikystėje tėvai mane išmokė, kad kantrybe ir darbštumu gali pramušti net ir storiausią sieną.

Todėl tai tik pradžia. Marijampolėje yra daug dalykų, kuriuos verta keisti. Tikiu, kad tai padarysime, nes užsidegimo yra, o ir opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija atsinaujina ir stiprėja.

Andrius Vyšniauskas

Marijampolės savivaldybės tarybos narys