X
Meniu
Tapęs meru Kęstutis Traškevičius naikintų socialdemokratų bei jų giminaičių protegavimo tradicijas

Tapęs meru Kęstutis Traškevičius naikintų socialdemokratų bei jų giminaičių protegavimo tradicijas

Kodėl Jūs, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Marijampolės skyriaus pirmininkas, siekiate mero posto?

Marijampolei reikalingi pokyčiai, nes per 17 metų socialdemokratų valdymo miestas baigia išsivaikščioti, jame telikę 35 000 gyventojų. Juos veja ne tik ekonominės priežastys, bet ir neteisingumas, kurį lemia vietos valdžios sprendimai. Marijampolė vis labiau panašėja į vienpartinės sistemos „oazę“, nes čia laukiami ir pageidaujami tik vienos partijos nariai – socialdemokratai. Kitų partijų atstovams arba nepartiniams labai sudėtinga įsidarbinti savivaldybės administracijoje, viešajame sektoriuje. Kadangi beveik visų  savivaldybės įstaigų vadovai yra socdemai, net į kai kurias mokyklas mokytojai priimami su sąlyga, kad įstos į šią  partiją. Šia prasme mūsų savivaldybė labiau primena ne Lietuvos, bet Baltarusijos ar Kaliningrado srities administracinį vienetą.

Kokių darbų pirmiausia ketinate imtis, jei būsite išrinktas vadovauti savivaldybei?

Pagrindinį dėmesį skirsiu gatvių, kelių, šaligatvių tvarkymui miesto pakraščiuose ir kaimiškose seniūnijose. Čia dar viena vietos valdžios neteisybė – milijoninės lėšos buvo investuotos į miesto centrą po valdininkų kabinetų langais, o pakraščiai pamiršti.

Kitas svarbus darbas – rūpinimasis, kad marijampoliečiai už centralizuotą šilumą nemokėtų  40 procentų daugiau, negu vidutiniškai Lietuvoje. Už išpūstas kainas taip pat atsakingi socialdemokratai, kurių vadovaujama savivaldybės taryba pratęsė šilumos ūkio nuomos terminą nuo 2015 iki 2025 metų ir taip leido UAB „Litesko“ dar 10 metų tikrąja žodžio prasme plėšti mūsų gyventojus.

Skirsiu ypatingą dėmesį viešųjų pirkimų skaidrinimui, kad juose neliktų landų korupcijai, iš anksto sutartiems konkursams ir sandoriams. Nėra teisinga ir kelia daug įtarimų, kai viena dvi įmonės laimi beveik visus savivaldybės skelbiamus statybos darbų konkursus.

Svarbūs darbai yra ir rengimas kitų metų savivaldybės biudžeto, kuriame turės būti numatytas teisingas ir racionalus lėšų paskirstymas atskiroms sritims, bei pasiruošimas  2018-aisiais Marijampolėje vyksiantiems Lietuvos kultūros sostinėms renginiams.

Pritariu šiuolaikiniams reikalavimams atitinkančio sporto komplekso statybai, tačiau būtina rasti daugiau jos finansavimo šaltinių, kad vieninteliu netaptų savivaldybės biudžetas ir nenukentėtų gatvių, šaligatvių tvarkymas, švietimo, kultūros ir kitos sritys.

Kestutis Traskevicius

Siūlysiu svarstyti pramogų parko – tokio, kokio dar nėra kituose šalies miestuose – įkūrimo Marijampolėje idėją, kad miestas taptų patrauklesnis įvairaus amžiaus žmonėms, turistams.

Sieksiu efektyvesnio savivaldybės administracijos valdymo, pavyzdžiui, atsisakyti departamentų. Jie likę tik sostinėje ir Klaipėdoje, tačiau šie miestai yra daug didesni už Marijampolę.

Kaip žadate pritraukti investuotojų?

Pirmiausia reikia sutvarkyti Marijampolės laisvosios ekonominės zonos dalį prie cukraus fabriko P. Armino gatvėje. Užsienio investicijų pritraukimui siekčiau išnaudoti Marijampolės „giminystę“ su Vokietijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos miestais. Kiekviena savivaldybės atstovų kelionė į užsienį turi būti orientuota ieškoti naujų investuotojų. Manau, nereikia menkinti ir Lietuvos investuotojų įskaitant Marijampolės verslininkus.

Šios priemonės, kaip ir socialdemokratų partijos narių bei jų giminaičių protegavimo tradicijų sunaikinimas, yra svarbiausios siekiant Marijampolėje išlaikyti jaunimą ir susigrąžinti išvykusį. Tam jau pažadėjau skirti ypatingą dėmesį.

Ar turite užtektinai patirties įgyvendinti pokyčius?

Esu 48 metų, turiu 25 metų darbo stažą, iš kurių pastaruosius devyniolika dirbu vadybinį darbą: 3 metus buvau mokyklos direktoriumi, iki šiol, jau 16 metų , dirbu kolegijos fakulteto dekanu.

Marijampoliečiai mane trečią kartą iš eilės išrinko savivaldybės tarybos nariu,  o kolegos  –  Kontrolės komiteto pirmininku. Praėjusią kadenciją vadovavau Etikos komisijai. Esu gerai perpratęs tarybos veiklos niuansus ir pasirengęs teisingai bei nuoširdžiai spręsti Marijampolės savivaldybės gyventojų problemas.

Politinė reklama

Sveikinu visus su Valstybės diena
Frakcijos savivaldybės taryboje ataskaita

Frakcijos savivaldybės taryboje ataskaita

Kviečiame susipažinti su mūsų frakcijos savivaldybės taryboje ataskaita.

IŠRINKTAS KANDIDATAS Į MERUS KĘSTUTIS TRAŠKEVIČIUS

IŠRINKTAS KANDIDATAS Į MERUS KĘSTUTIS TRAŠKEVIČIUS

Po šiandien įvykusio skyriaus susirinkimo, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatu į Marijampolės merus išrinktas savivaldybės tarybos narys Kęstutis Traškevičius!

 
KODĖL MARIJAMPOLĖJE IKI ŠIOL NĖRA KREPŠINIO ARENOS?

KODĖL MARIJAMPOLĖJE IKI ŠIOL NĖRA KREPŠINIO ARENOS?

Jau ne vienerius metus savo sportiniais pasiekimais marijampoliečius džiugina tiek moterų, tiek vyrų krepšinio komandos, šiais metais iškovojusios Lietuvos moterų krepšinio lygos ir Nacionalinės krepšinio lygos aukso medalius. Tačiau paradoksalu tai, kad jau antrus metus čempionais tampantys mūsų vyrai negali startuoti LKL čempionate, o moterys – Europos taurės turnyre, nes Marijampolėje nėra LKL ir tarptautinius standartus atitinkančios krepšinio arenos. Ir nors mūsų savivaldybę jau 17 metų valdantys socialdemokratai statyti krepšinio areną žada daugiau kaip dešimtmetį, reikalai iš vietos juda sunkiai.

Praėjusį mėnesį Kultūros paveldo departamentui nusprendus sugrąžinti buvusios Petro Armino mokyklos pastatui teisinę apsaugą, kai kurie Marijampolės socdemai, siekdami nukreipti dėmesį nuo savo metų metais neįgyvendinamų pažadų bei klaidingų politinių sprendimų, facebook-e pradėjo virkauti, kad vietos konservatoriai trukdo krepšinio arenos statyboms. Kategoriškai atmetu tokius teiginius, nes Marijampolės savivaldybės tarybos nariai, išrinkti pagal Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą, ne kartą yra išreiškę poziciją, kad krepšinio arena Marijampolėje yra reikalinga.

Tad kodėl Marijampolėje iki šiol nėra krepšinio arenos? Tam yra kelios priežastys, susijusios su klaidingais valdančiųjų sprendimais.

 

Krepšinio areną galėjome turėti dar 2008 metais   

 

Pirmoji – vietos valdžia nepasinaudojo 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. Europos paramos lėšomis, skirtomis sporto kompleksams statyti. 2006 m. buvo priimtas sprendimas už 30 mln. litų statyti futbolo stadioną ir dengtą maniežą, tam panaudojant beveik 20 mln. litų ES paramos ir valstybės biudžeto lėšų bei 6 mln. litų iš savivaldybės biudžeto. Tad krepšinio arenai pinigų neliko.

Tiek 2004-2006 m., tiek 2007-2013 m. ES paramos lėšomis Lietuvoje dažniausiai statytos krepšinio arenos (Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir kt.) .) ir niekur, išskyrus Marijampolę, nebuvo statomi futbolo stadionai.

Vikipedijos internetinis žinynas skelbia, kad ,,Arvi“ futbolo arena – „pirmasis ir vienintelis futbolo stadionas pastatytas nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo“. Jis buvo atidarytas  2008 metais. Iš tiesų, savo futbolo stadionu dėl to galime didžiuotis, nes tarptautinius standartus atitinkančio futbolo stadiono nepastatė nei Vilniuje, nei Kaune, nei mažesniuose Lietuvos miestuose. Tačiau dabar akivaizdu, kad jei 2006 m. Marijampolės valdantieji būtų priėmę sprendimą statyti krepšinio areną, ją būtume turėję dar 2008 metais.

Kas geriau, naujos krepšinio arenos ir mažais kaštais renovuoti seni stadionai, kaip kad elgėsi kitos savivaldybės, ar naujas futbolo stadionas liekant be krepšinio arenos, tesprendžia skaitytojai. Tik reikėtų pastebėti, kad per pastaruosius 9 metus Marijampolės naujajame futbolo stadione, talpinančiame 6250 žiūrovų, Lietuvos futbolo rinktinė težaidė 5 tarptautines rungtynes, paskutines 2013 m. stebėjo vos 1500 žiūrovų. Panašų kiekį Europos futbolo taurės turnyro atrankinių rungtynių žaidė ir ,,Sūduvos“ klubas.

Tad ar 2007-2008 m. už kelis kartus mažesnes lėšas nebūtų pakakę rekonstruoti senąjį Sūduvos stadioną (šiuo metu nenaudojamą futbolo reikmėms), o likusius pinigus panaudoti krepšinio arenos statybai? Arba ar nebuvo galima keliais milijonais litų padidinus projekto vertę, dengtą futbolo maniežą paversti multifunkciniu sporto objektu, tinkančiu ir krepšiniui? Tokiu atveju nei futbolas, nei krepšinis nebūtų nukentėję.

 

Savivaldybė nesugebėjo tinkama linkme nukreipti valstybės investicijų

 

Kadangi 2014-2020 m. ES paramos programavimo periode lėšų sporto kompleksų statyboms nėra numatyta, finansinės paramos Marijampolės krepšinio arenai galima buvo tikėtis iš Valstybės investicijų programos. Tačiau vietos valdantieji socialdemokratai taip pat praleido ir šią progą, kai 2011-2012 metais užsispyrė neleisti LR Vyriausybei įgyvendinti tarptautinį Rail Baltica projektą, per miestą nutiesiant europinės vėžės geležinkelio liniją. Mainais į atitinkamų leidimų išdavimą buvo pareikalauta lėšų įrengti tris požemines sankryžas. Tam iš Valstybės investicijų programos buvo paskirta maždaug 35 mln. eurų (apie 120 mln. Lt). Ir nors jau eina antrieji metai, kai nutiesta europinė vėžė, per miestą tevažiuoja apie 10 traukinių per dieną. Tad baimę sėjusi valdančiųjų vietos politikų „prognozė“, jog suintensyvėjęs traukinių eismas dėl nuolat uždarytų geležinkelio pervažų paralyžuos eismą mūsų mieste, panašu, buvo gerokai perdėta.

Už kelių savaičių bus atidaryta paskutinė, trečioji sankryža, kuri  neabejotinai papuoš miesto gatvių tinklą, tačiau po tokios milžiniškos (35 mln. Eur) investicijos tikėtis valstybės paramos kitiems Marijampolės objektams galima būtų tik maždaug po dešimtmečio.

Situacija būtų kita, jei 2011-2012 m. derantis dėl europinės vėžės geležinkelio tiesimo, vietoje trijų požeminių sankryžų būtų pasitenkinta viena (Gedimino g.), o kitos dvi būtų likusios tokios, kokios buvo. Tuo pačiu susiderėjus su Vyriausybe dėl valstybės paramos krepšinio arenos statybai, ją Marijampolėje būtume turėję jau šiemet. Tačiau politiniai išskaičiavimai ir kurtas „Berlyno sienos“ paveikslas anuomet neleido socialdemokratų vadovaujamai koalicijai mąstyti racionaliai ir nukreipti valstybės investicijas svarbiausiems savivaldybės poreikiams.

 

Verslininkai nenori investuoti į krepšinio arenos projektą

 

Supratę, kad 2006 m. ir 2011-2012 m. padarė klaidingus sprendimus, kurie atidėjo krepšinio arenos Marijampolėje atsiradimą neapibrėžtam terminui, vietos valdantieji socialdemokratai 2015 metais po savivaldos rinkimų skubiai ėmėsi krepšinio arenos statybai skirto viešojo ir privataus subjektų partnerystės projekto. Jį planuota įgyvendinti koncesijos būdu. Savivaldybės tarybai buvo keletą kartų teikti atitinkami sprendimų projektai kartu su juos lydinčiu investicijų projektu. Po to priimti sprendimai bent du kartus buvo keičiami kitais, koreguotas ir investicijų projektas. Galiausiai 2016 m. balandžio mėnesį Kontrolės ir audito tarnyba savivaldybės administracijos parengtame viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekte nustatė daug trūkumų, o Nacionalinė mokėjimų agentūra konstatavo, kad projektas negali būti įgyvendinamas koncesijos būdu, nes privatus investuotojas savo lėšų neketina investuoti į krepšinio arenos statybą.

Ir tik daugiau kaip po metų, 2016 m. rugpjūčio pabaigoje, priėmus reikiamus sprendimus dėl projekto įgyvendinimo valdžios ir privataus subjektų partnerystės būdu, galėjo būti pradėtos šio projekto vykdymo procedūros. Dėl kompetencijos stokos rengiant projektą bei privačių investuotojų nenoro prisidėti pinigais prie projekto įgyvendinimo buvo prarasti daugiau kaip metai brangaus laiko. O juk arenos statyba galėjo būti pradėta dar pernai.

Gali kilti klausimas, kodėl Marijampolės verslininkai nenori investuoti į krepšinio arenos projektą ir visą finansinę naštą ketina palikti savivaldybei. Atsakymas paprastas. Kitų savivaldybių patirtis rodo, kad visos krepšinio arenos, išskyrus tas, kurios yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, yra nuostolingos, tad, neturėdami iliuzijų gauti pelno iš arenos eksploatavimo, Marijampolės verslininkai nėra nusiteikę laidoti savo pinigų.

 

Kad iki šiol neturime krepšinio arenos, „dėkokime“ vietos valdžiai

 

Tad galima padaryti išvadą, kad krepšinio arenos mieste nėra iki šiol dėl Marijampolę valdančių socialdemokratų netinkamų sprendimų, nesugebėjimo numatyti tinkamų veiklos prioritetų plėtojant sporto infrastruktūrą ES lėšomis, neracionalaus valstybės investicijų nukreipimo ne patiems svarbiausiems savivaldybės poreikiams, kompetencijos stokos rengiant ir įgyvendinant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektą. Trumpai tariant, už tai, kad neturime krepšinio arenos, galime „dėkoti“ tik socialdemokratinei vietos valdžiai.

Belieka tikėtis, kad artimiausiu metu pagaliau prasidės krepšinio arenos, kurios laukia Marijampolės sporto mėgėjai, statybos darbai. Tikėtis ir turėti vilties, kad po arenos pastatymo privačiam subjektui kasmet 10 metų iš eilės savivaldybės biudžeto pinigais mokama beveik 800 000 eurų (2,7 mln. litų) metinė įmoka  neturės neigiamų pasekmių savivaldybės komunalinio ūkio, aplinkos, švietimo, kultūros, kitų svarbių sričių finansavimui ir dėl to nebus mažinamas darbo vietų skaičius savivaldybės įstaigose. O jei kas nors dėl to ir netektų darbo, būkime tikri, kad juos nemokama sriuba pamaitins vyrų krepšinio komandą remiančios UAB „Mantinga“ labdaros valgykla, finansuojama Marijampolės savivaldybės.

SU ŠV. VELYKOMIS

SU ŠV. VELYKOMIS

Sveikinu su Šv. Velykomis – Kristaus Prisikėlimo, didžiojo stebuklo ir atgimimo švente.

Tegul Velykų rytas sušildo Jūsų namus bei širdis tikėjimo ir vilties spinduliais, atnešančiais į Jūsų šeimas ir bendruomenes meilės, sutarimo bei teisingumo džiaugsmą.

Gražių ir prasmingų Šv. Velykų!

 

Kęstutis Traškevičius

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų

Marijampolės skyriaus pirmininkas

Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

 Mieli bendraminčiai,

Sąjūdžio Lietuva įgyvendino mūsų Tautos troškimą turėti suverenią ir nepriklausomą valstybę. 27-ąjį kartą minėdami Kovo 11-ąją, susimąstome apie darbus vardan Lietuvos, apie laisvės kainą ir vertę, apie žmones, kurie kovojo ir aukojosi, kad mes galėtume gyventi ir džiaugtis laisvoje šalyje.

Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, linkiu branginti turimą laisvę ir būti pasiruošusius ją apginti.

Kęstutis Traškevičius

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas

 

KVIETIMAS PASIRAŠYTI PETICIJĄ

KVIETIMAS PASIRAŠYTI PETICIJĄ


Kviečiu visus pasirašyti peticiją dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainos internetu bei pasiūlyti ją pasirašyti savo šeimos nariams, draugams ir pažįstamams.

Peticijos prieiga internete:
http://peticijos.lt/visos/72293

Pagarbiai,
Kęstutis Traškevičius
TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas

KODĖL MARIJAMPOLIEČIAI TIEK DAUG TURI MOKĖTI UŽ ŠILDYMĄ?

KODĖL MARIJAMPOLIEČIAI TIEK DAUG TURI MOKĖTI UŽ ŠILDYMĄ?

Marijampoliečiai už sausį jau apmokėjo kur kas didesnes sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šilumą negu jos buvo gruodžio ir lapkričio mėnesį. Didėjimo priežastį lėmė ne tik šaltesni orai, pareikalavę daugiau šilumos energijos, bet ir jau penktą mėnesį iš eilės kylanti šilumos kaina Marijampolės vartotojams.

UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis šių metų sausio mėnesį buvo lygi 72,80 euro už megavatvalandę (Eur/MWh) su PVM, o nuo vasario 1 d. ji padidėjo iki 73,20 Eur/MWh ir yra 37,9% didesnė už vidutinę 53,08 Eur/MWh tesiekiančią centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Lietuvoje. Iš šalies savivaldybes aptarnaujančių 53 šilumos tiekėjų „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ tiekiamos šilumos kaina yra aštunta pagal brangumą Lietuvoje. T.y. didesnę šilumos kainą turi tik septynios savivaldybės.

Kodėl marijampoliečiai tiek daug turi mokėti už šildymą, kai prieš keletą metų pastatyta ir yra eksploatuojama biokuro katilinė?

Visų pirma, kaltas šilumos tiekėjo „Litesko“ nepasotinamas noras gauti kuo didesnį pelną. Peržvelgus šilumos tiekėjų šilumos kainų dydžius, akivaizdžiai matosi, kad pirmajame brangiausių tiekėjų dešimtuke dominuoja „Litesko“ filialai, kurių yra net šeši (Biržuose, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Telšiuose, Marijampolėje ir Alytuje). Tuo tarpu tarp pigiausių tiekėjų „Litesko“ filialų ir su žiburiu nerasi: pirmąjį šios bendrovės filialą „Kelmės šiluma“ galima aptikti tik 30-oje pigiausių tiekėjų sąrašo vietoje. Be to, dar 2015 metais Valstybinė kainų ir energetikos komisija nustatė ir įspėjo būtent bendrovės „Litesko“ filialus už tai, kad jie 2014 metais visai nepirko biokuro biržoje, taip pažeisdami įstatymą. Dėl šios priežasties šilumos kaina buvo didesnė negu galėjo būti.

Antra, nepaskutinėje vietoje yra ir Marijampolės vietos valdžios nenoras prisiimti atsakomybę už savo šilumos ūkį ir siekti, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mūsų savivaldybėje būtų kuo mažesnė. 2015 metais patvirtintame Marijampolės savivaldybės 2015-2019 metų veiklos prioritetų sąraše apie nusiteikimą siekti, kad mažėtų centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Marijampolėje, net neužsimenama. O kaip apie tai gali būti užsimenama, jei socialdemokratų vadovaujama savivaldybės taryba dar 2003 metais neapdairiai pratęsė 2015 metais turėjusį pasibaigti savivaldybės šilumos ūkio nuomos bendrovei „Litesko“ terminą iki 2025 metų. Taip buvo prarastas šansas nuo 2015 metų aprūpinti marijampoliečius pigesne šiluma.

Marijampolės savivaldybės vadovai kažkodėl net nenori pagalvoti apie sutarties su nepasotinamo apetito šilumos tiekėju nutraukimą, ką prieš keletą metų padarė Utenos rajono savivaldybė, šiuo metu besidžiaugianti viena mažiausių 40,50 Eur/MWh šilumos kaina Lietuvoje. Neapsikentusi didelių „Litesko“ kainų panašiu keliu ryžosi eiti ir Alytaus miesto savivaldybė. O mūsų vietos valdžia kažkodėl delsia.

Trečia, šilumos kainą Marijampolėje didina ir į šilumos ūkio nuompinigius bei kartu į šilumos kainą įskaitytas savivaldybės įmonės – UAB „Marijampolės šilumos tinklai“ – išlaikymas. Ši įmonė nevykdo jokios realios veiklos. Pagrindinė jos veiklos sritis – šilumos ūkio nuoma, kai šis ūkis jau yra išnuomotas iki 2025 metų ir nebėra daugiau ką nuomoti. Tačiau minėtoje įmonėje įdarbinti keturi darbuotojai, kurių atlyginimų vidurkis apie 1500 eurų. Galima sakyti, kad algos jiems mokamos iš kišenės marijampoliečių, naudojančių centralizuotai tiekiamą šilumą. Per metus su mokesčiais susidaro apie 100 000 eurų.

Kai kurie miestelėnai ironizuodami tituluoja šią tarpininko vaidmenį atliekančią įmonę geidžiamiausiu Marijampolės darbdaviu, nes jos darbuotojų, išskyrus gal tik buhalterę, pagrindinė užduotis yra kas mėnesį sulaukti, kol „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ perves į bendrovės „Marijampolės šilumos tinklai“ sąskaitą mėnesinę nuompinigių dalį, ir iš gautų pinigų išsimokėti solidžias algas.

Savivaldybės tarybos opozicijai priklausantys TS-LKD nariai ne kartą siūlė naikinti šią nieko bendro su šilumos tiekimu neturinčią bendrovę ir savivaldybės administracijai pačiai tiesiogiai nuomoti šilumos ūkį, kad marijampoliečiams šilumos kaina būtų mažesnė arba savivaldybės biudžetas pasipildytų papildomomis lėšomis. Tačiau šiam siūlymui valdantieji niekuomet nepritarė, nes, kaip ir daugelyje savivaldybės įmonių, bendrovėje „Marijampolės šilumos tinklai“ įdarbinti socialdemokratai.

Tad kada sulauksime mažesnės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Marijampolėje, kuri būtų artima šilumos kainų Lietuvoje vidurkiui, belieka tik spėlioti. Kaina nemažės, kol savivaldybės vadovai nesiims ryžtingų veiksmų nutraukti nenaudingą nuomos sutartį, kad savivaldybė pati galėtų tvarkytis šilumos ūkyje arba konkurso tvarka jį išnuomoti sąžiningesniam, mažesnę šilumos kainą galinčiam pasiūlyti šilumos tiekėjui, ir kol iš šilumos ūkio nuomos schemos nebus eliminuota šilumos kainas didinanti įmonė tarpininkė.

P.S. Kviečiame pasirašyti peticiją dėl Marijampolėje centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Peticijos prieiga internete: http://peticijos.lt/visos/72293 .

Kęstutis Traškevičius
Marijampolės savivaldybės tarybos narys, TS – LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas

Sveikinimas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga

Sveikinimas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga

Mieli bendražygiai,

Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Didžiuojuosi, kad net šeši Vasario 16-osios akto signatarai buvo kilę iš Sūduvos. Tegu jie mums būna drąsos, išminties ir tautinės dvasios simboliai.

Linkiu, kad mūsų širdys visuomet būtų kupinos laisvės ir vienybės jausmo, skatinančio kasdien mylėti, saugoti ir stiprinti savo valstybę, gražinti Lietuvą prasmingais darbais. Su Vasario 16-ąja!

Kęstutis Traškevičius
TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas