X
Meniu
Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!

 Mieli bendraminčiai,

Sąjūdžio Lietuva įgyvendino mūsų Tautos troškimą turėti suverenią ir nepriklausomą valstybę. 27-ąjį kartą minėdami Kovo 11-ąją, susimąstome apie darbus vardan Lietuvos, apie laisvės kainą ir vertę, apie žmones, kurie kovojo ir aukojosi, kad mes galėtume gyventi ir džiaugtis laisvoje šalyje.

Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, linkiu branginti turimą laisvę ir būti pasiruošusius ją apginti.

Kęstutis Traškevičius

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas

 

KVIETIMAS PASIRAŠYTI PETICIJĄ

KVIETIMAS PASIRAŠYTI PETICIJĄ


Kviečiu visus pasirašyti peticiją dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainos internetu bei pasiūlyti ją pasirašyti savo šeimos nariams, draugams ir pažįstamams.

Peticijos prieiga internete:
http://peticijos.lt/visos/72293

Pagarbiai,
Kęstutis Traškevičius
TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas

KODĖL MARIJAMPOLIEČIAI TIEK DAUG TURI MOKĖTI UŽ ŠILDYMĄ?

KODĖL MARIJAMPOLIEČIAI TIEK DAUG TURI MOKĖTI UŽ ŠILDYMĄ?

Marijampoliečiai už sausį jau apmokėjo kur kas didesnes sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šilumą negu jos buvo gruodžio ir lapkričio mėnesį. Didėjimo priežastį lėmė ne tik šaltesni orai, pareikalavę daugiau šilumos energijos, bet ir jau penktą mėnesį iš eilės kylanti šilumos kaina Marijampolės vartotojams.

UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis šių metų sausio mėnesį buvo lygi 72,80 euro už megavatvalandę (Eur/MWh) su PVM, o nuo vasario 1 d. ji padidėjo iki 73,20 Eur/MWh ir yra 37,9% didesnė už vidutinę 53,08 Eur/MWh tesiekiančią centralizuotai tiekiamos šilumos kainą Lietuvoje. Iš šalies savivaldybes aptarnaujančių 53 šilumos tiekėjų „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ tiekiamos šilumos kaina yra aštunta pagal brangumą Lietuvoje. T.y. didesnę šilumos kainą turi tik septynios savivaldybės.

Kodėl marijampoliečiai tiek daug turi mokėti už šildymą, kai prieš keletą metų pastatyta ir yra eksploatuojama biokuro katilinė?

Visų pirma, kaltas šilumos tiekėjo „Litesko“ nepasotinamas noras gauti kuo didesnį pelną. Peržvelgus šilumos tiekėjų šilumos kainų dydžius, akivaizdžiai matosi, kad pirmajame brangiausių tiekėjų dešimtuke dominuoja „Litesko“ filialai, kurių yra net šeši (Biržuose, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Telšiuose, Marijampolėje ir Alytuje). Tuo tarpu tarp pigiausių tiekėjų „Litesko“ filialų ir su žiburiu nerasi: pirmąjį šios bendrovės filialą „Kelmės šiluma“ galima aptikti tik 30-oje pigiausių tiekėjų sąrašo vietoje. Be to, dar 2015 metais Valstybinė kainų ir energetikos komisija nustatė ir įspėjo būtent bendrovės „Litesko“ filialus už tai, kad jie 2014 metais visai nepirko biokuro biržoje, taip pažeisdami įstatymą. Dėl šios priežasties šilumos kaina buvo didesnė negu galėjo būti.

Antra, nepaskutinėje vietoje yra ir Marijampolės vietos valdžios nenoras prisiimti atsakomybę už savo šilumos ūkį ir siekti, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mūsų savivaldybėje būtų kuo mažesnė. 2015 metais patvirtintame Marijampolės savivaldybės 2015-2019 metų veiklos prioritetų sąraše apie nusiteikimą siekti, kad mažėtų centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Marijampolėje, net neužsimenama. O kaip apie tai gali būti užsimenama, jei socialdemokratų vadovaujama savivaldybės taryba dar 2003 metais neapdairiai pratęsė 2015 metais turėjusį pasibaigti savivaldybės šilumos ūkio nuomos bendrovei „Litesko“ terminą iki 2025 metų. Taip buvo prarastas šansas nuo 2015 metų aprūpinti marijampoliečius pigesne šiluma.

Marijampolės savivaldybės vadovai kažkodėl net nenori pagalvoti apie sutarties su nepasotinamo apetito šilumos tiekėju nutraukimą, ką prieš keletą metų padarė Utenos rajono savivaldybė, šiuo metu besidžiaugianti viena mažiausių 40,50 Eur/MWh šilumos kaina Lietuvoje. Neapsikentusi didelių „Litesko“ kainų panašiu keliu ryžosi eiti ir Alytaus miesto savivaldybė. O mūsų vietos valdžia kažkodėl delsia.

Trečia, šilumos kainą Marijampolėje didina ir į šilumos ūkio nuompinigius bei kartu į šilumos kainą įskaitytas savivaldybės įmonės – UAB „Marijampolės šilumos tinklai“ – išlaikymas. Ši įmonė nevykdo jokios realios veiklos. Pagrindinė jos veiklos sritis – šilumos ūkio nuoma, kai šis ūkis jau yra išnuomotas iki 2025 metų ir nebėra daugiau ką nuomoti. Tačiau minėtoje įmonėje įdarbinti keturi darbuotojai, kurių atlyginimų vidurkis apie 1500 eurų. Galima sakyti, kad algos jiems mokamos iš kišenės marijampoliečių, naudojančių centralizuotai tiekiamą šilumą. Per metus su mokesčiais susidaro apie 100 000 eurų.

Kai kurie miestelėnai ironizuodami tituluoja šią tarpininko vaidmenį atliekančią įmonę geidžiamiausiu Marijampolės darbdaviu, nes jos darbuotojų, išskyrus gal tik buhalterę, pagrindinė užduotis yra kas mėnesį sulaukti, kol „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ perves į bendrovės „Marijampolės šilumos tinklai“ sąskaitą mėnesinę nuompinigių dalį, ir iš gautų pinigų išsimokėti solidžias algas.

Savivaldybės tarybos opozicijai priklausantys TS-LKD nariai ne kartą siūlė naikinti šią nieko bendro su šilumos tiekimu neturinčią bendrovę ir savivaldybės administracijai pačiai tiesiogiai nuomoti šilumos ūkį, kad marijampoliečiams šilumos kaina būtų mažesnė arba savivaldybės biudžetas pasipildytų papildomomis lėšomis. Tačiau šiam siūlymui valdantieji niekuomet nepritarė, nes, kaip ir daugelyje savivaldybės įmonių, bendrovėje „Marijampolės šilumos tinklai“ įdarbinti socialdemokratai.

Tad kada sulauksime mažesnės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Marijampolėje, kuri būtų artima šilumos kainų Lietuvoje vidurkiui, belieka tik spėlioti. Kaina nemažės, kol savivaldybės vadovai nesiims ryžtingų veiksmų nutraukti nenaudingą nuomos sutartį, kad savivaldybė pati galėtų tvarkytis šilumos ūkyje arba konkurso tvarka jį išnuomoti sąžiningesniam, mažesnę šilumos kainą galinčiam pasiūlyti šilumos tiekėjui, ir kol iš šilumos ūkio nuomos schemos nebus eliminuota šilumos kainas didinanti įmonė tarpininkė.

P.S. Kviečiame pasirašyti peticiją dėl Marijampolėje centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Peticijos prieiga internete: http://peticijos.lt/visos/72293 .

Kęstutis Traškevičius
Marijampolės savivaldybės tarybos narys, TS – LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas

Sveikinimas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga

Sveikinimas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga

Mieli bendražygiai,

Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Didžiuojuosi, kad net šeši Vasario 16-osios akto signatarai buvo kilę iš Sūduvos. Tegu jie mums būna drąsos, išminties ir tautinės dvasios simboliai.

Linkiu, kad mūsų širdys visuomet būtų kupinos laisvės ir vienybės jausmo, skatinančio kasdien mylėti, saugoti ir stiprinti savo valstybę, gražinti Lietuvą prasmingais darbais. Su Vasario 16-ąja!

Kęstutis Traškevičius
TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas

 

Padėkos ir Advento vakaras

Padėkos ir Advento vakaras

Mieli bendražygiai,

Praėjus rinkimams ir artėjant didžiosioms metų šventėms, kviečiame jus į TS-LKD Marijampolės skyriaus padėkos ir Advento vakarą gruodžio 5 d., pirmadienį, 18 val. 
 
Šio vakaro metu kviečiame prie puodelio arbatos pasikalbėti apie rinkimų rezultatus ir būsimus darbus, pasidžiaugti mūsų bendryste. Padėkos ir Advento vakare dalyvaus TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kuris jums asmeniškai norėtų padėkoti už darbą rinkimų metu.  
 
Renginys vyks Marijampolės kultūros centro kavinėje (Vilkaviškio g. 2/Kauno g. 3, įėjimas nuo Rygiškių Jono gimnazijos stadiono pusės).
 
Kviečiame dalyvauti ir atsivesti savo šeimos narius. 
 
P.S. Jeigu norite ir galite prisidėti prie bendro stalo, kviečiame atsinešti pyragą.
 
Kęstutis Traškevičius, TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Andrius Vyšniauskas, buvęs TS-LKD kandidatas Marijampolės vienmandatėje apygardoje
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena

Mielieji,

Sveikinu visus su Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – diena, kuri ženklina XIII amžių siekiantį mūsų valstybės europinį pripažinimą, atvėrusį galimybes integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą.

Džiaugiuosi, kad šiandien, praėjus daugeliui metų, Lietuva eina valstybingumo stiprinimo bei eurointegracijos keliu.

Linkiu, kad šią šventę pasitiktume su derama pagarba ir pasiryžimu siekti, jog Lietuva būtų saugi, klestinti ir demokratiška valstybė.

Dirbkime kartu vardan Lietuvos ateities!

Kęstutis Traškevičius

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas

MARIJAMPOLĖJE SOCIALINIO BŪSTO PLĖTRĄ LYDI NESKAIDRUMO ŠEŠĖLIAI

MARIJAMPOLĖJE SOCIALINIO BŪSTO PLĖTRĄ LYDI NESKAIDRUMO ŠEŠĖLIAI

2015 metais Marijampolėje naujai pastatytame socialiniams būstams skirtame daugiabutyje įsikūrė pirmieji gyventojai. Iš pradžių sunkiai ieškojusi naujakurių savivaldybės valdžia palaipsniui apgyvendino juos 40-yje šio namo butų. Daugiabučio statyba 2013–2014 m. iš viso atsiėjo beveik 6,3 mln. litų valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų, o vieno kvadratinio metro kaina siekė beveik 3200 litų. Ar nebuvo galima šias lėšas panaudoti racionaliau?

Marijampolės savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Kontrolės komiteto pavedimu 2015 metais atliko Socialinio būsto fondo plėtros programos įgyvendinimo Marijampolės savivaldybėje auditą, kurio išvadose konstatavo, kad 2013–2014 m. valstybės biudžeto skirtų tikslinių lėšų (jų buvo per 5,2 mln. litų) užteko tik 34 butams pastatyti Kosmonautų g. Marijampolėje statomame name. Už kitus 6 butus buvo išleistas daugiau kaip 1 milijonas litų (apie 300 tūkst. eurų) savivaldybės pinigų.

2012 metais pirkdama 7 butus socialiniam būstui senos statybos daugiabučiuose Marijampolės savivaldybės administracija mokėjo vidutiniškai po 1000 litų už kvadratinį metrą. Todėl šių metų vasario mėnesį Kontrolės komiteto posėdyje svarstant Kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito išvadas buvo nutarta pastebėti, kad 2013 – 2014 m. iš valstybės biudžeto skirtomis tikslinėmis lėšomis Marijampolės savivaldybės socialinio būsto fondą buvo galima išplėsti ne mažiau kaip dvigubai didesne apimtimi, įsigyjant butus senos statybos daugiabučiuose.

Už daugiau kaip 5,2 mln. litų iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių lėšų Marijampolėje per dvejus metus buvo galima nupirkti nuo 80 iki 100 tokių butų ir pradžiuginti socialiniu būstu ne mažiau kaip dvigubai daugiau šeimų. Dalį likusio milijono litų savivaldybės lėšų buvo galima skirti įsigytų butų remontui, jei toks būtų buvęs reikalingas, likusi jo dalis galėjo būti panaudota duobėtų miesto gatvių ir šaligatvių, daugiabučių kiemų tvarkymui.

Tad kodėl nenorėta kur kas efektyviau panaudoti socialinio būsto fondo plėtrai skirtas lėšas? Savivaldybės valdininkai su tarybos valdančiaisiais ne kartą unisonu jau kartojo, kad senos statybos butuose neįmanoma gyventi, jiems reikia didelių remontų. Sekant tokia logika išeitų, kad senos statybos daugiabučiai, kuriuose gyvena didžioji dalis marijampoliečių, yra gyvenimui netinkamos landynės. Tačiau pažvelgę į portalo skelbiu.lt skelbimus, kuriuose vienu metu galima rasti maždaug 150-160 skelbimų apie Marijampolėje parduodamus butus, ir prie jų esamas nuotraukas, daugeliu atvejų susidarytume priešingą vaizdą, pamatę estetiškai atrodančias ir gyvenimui patrauklias patalpas.

Pagal galiojančius įstatymus daugiau kaip 5 metus socialinį būstą iš savivaldybės nuomojantys žmonės turi teisę jį išsipirkti už rinkos kainą. Tai jau yra padariusi ne viena marijampoliečių šeima. Tačiau į naujus ir brangius 35-45 tūkst. eurų vertės butus Kosmonautų gatvėje įsikėlę žmonės gali tokios galimybės niekada nesulaukti, nes jiems norint savo butus išsipirkti bus praktiškai neįmanoma sukaupti tokią didelę pinigų sumą. O jei ateity jų pajamos viršys nustatytą ribą, savivaldybė pradės taikyti dvigubą nuomos tarifą. Todėl panašu į tai, kad šie žmonės visą gyvenimą bus priversti likti savivaldybės kampininkai.

Atsakymą, kodėl, akivaizdžiai dominuojant neigiamiems argumentams statyti naują socialinį būstą, vietos valdžia vis vien apsisprendė eiti neefektyviu ir nelabai skaidriu socialinio būsto fondo plėtros keliu, galima rasti atkreipus dėmesį į audito išvadų ataskaitoje esančią informaciją apie savivaldybės organizuotą statybos darbų konkursą socialinio būsto statybai, kurį laimėjo vienintelis jame dalyvavęs pretendentas. Pasidomėjus, kodėl niekas daugiau nedalyvavo solidžios beveik 6,3 mln. litų darbų vertės konkurse, paaiškėjo, kad savivaldybė konkurso sąlygas parengė taip, kad jame galėtų dalyvauti tik stambios bendrovės, dalį darbų į priekį galinčios atlikti savo sąskaita ir palaukti atsiskaitymo už juos, nors tokios būtinybės visai nebuvo.

Dėl tokių savivaldybės valdininkų veiksmų nustatant konkurso reikalavimus buvo praleista proga organizuoti realų konkursą ir gauti iki 10 procentų mažesnę statybos darbų kainą. Už sutaupytas lėšas būtų galima buvę papildomai nupirkti iki 10 senos statybos butų. Tad kodėl ir vėl elgtasi neprotingai?

Neracionalius vietos valdžios veiksmus iš dalies paaiškina tai, kad konkursą laimėjęs pretendentas yra ta pati statybų bendrovė, kuri prieš keletą metų laimėjo penkis iš septynių Marijampolės regioninio centro kompleksinės plėtros 2008-2013 metų investicinės programos projektų – iš viso už 60 mln. litų – ir kuriai anuomet neretu atveju raudoną kilimą į tų konkursų nugalėtojų sostą uoliai tiesė kai kurie Marijampolės valdantieji.

Tad ar nebuvo šiuo atveju iš anksto sukirsta rankomis, kam kiek ir ko liks? Akivaizdu, kad iš perkamų butų savininkų nieko neišpeši, o realų konkursą laimėjus nieko bendro su vietos valdžia neturinčiam rangovui, irgi galima likti be nieko. Todėl, matyt, ir buvo pasirinktas toks socialinio būsto fondo plėtros būdas, lydimas neskaidrumo šešėlių. Ir kas galėtų paneigti galimybę, kad jis nebuvo kam nors naudingas?

Kęstutis Traškevičius

Marijampolės savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas

Diskusija tema „Kur eini, Lietuva?“

Diskusija tema „Kur eini, Lietuva?“

2016 m. gegužės 12 d. 17.30 val. kviečiame į viešą diskusiją tema  „Kur eini, Lietuva?“, kuri vyks Marijampolės savivaldybės administracijos I aukšto salėje (J.Basanavičiaus a. 1). Diskusijoje dalyvaus LR Seimo narys dr. Paulius Saudargas, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV dr. Žygimantas Pavilionis, Rytų Europos studijų centro vadovas dr. Laurynas Kasčiūnas, Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas.

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Kęstutis Traškevičius

Darom akcija

Darom akcija

Skyriaus nariai balandžio 23 d. dalyvavo Darom akcijoje ramybės parke bei talkoje Skardupiuose.

SVEIKINIMAS SU ŠV. VELYKOMIS