X
Meniu
Andrius Vyšniauskas. Skirmantas Malinauskas – melo inžinierius

Andrius Vyšniauskas. Skirmantas Malinauskas – melo inžinierius

Kas yra Skirmantas Malinauskas? Buvęs žinomas žurnalistas, iškeitęs perspektyvą ketvirtojoje valdžioje į politinę karjerą Premjero pašonėje. Pradėjęs kaip korupcijos kritikas, rašytojas apie supuvusią kalėjimų sistemą, bet pamažu virtęs Sauliaus Skvernelio šešėlių maskuotuoju ir jo rinkiminės kampanijos ruporu. Dabar Skirmantas išgyvena trečiąjį virsmą, jis pamažu įsikūnija į nepakeičiamo valdžios melo inžinieriaus amplua.
Stebint šią Skirmanto transformaciją regiu ne tik anksčiau gerbtą tiriamosios žurnalistikos specialistą, kurio tiesos paieškos nepalikdavo abejingų, bet turimos galios, postų ir įtakos apkerėtą politikos veikėją, kuris desperatiškai savyje stengiasi atrasti Skvernelio Bannoną. Norintis bet kokia kaina – net jei tai pareikalaus naudoti melą ir juodąsias technologijas – atnešti savo mylimam patronui pergalę būsimuose Prezidento rinkimuose.Aš kaip demokratas tikiu, kad tiesa visados randa savo kelius, o tai, kas galų gale labiausiai pakenkia politikams, – tai jų melas. Taip ir šiuo atveju – nuožmus tiesos gynėjas, tapęs dar nuožmesniu valdžios propagandistu, šiandien klumpa ties elementariais faktais. Jis klumpa, nes meluoja.
Paskutiniame savo tekste Skirmantas supina į vieną pynę Gabrielių Landsbergį, jo žmonos verslą, Maximą, kainas ir užkulisiuose girdimus prezidentinės Sauliaus Skvernelio kampanijos karo trimitų garsus. Būtų galima apie tą tekstą diskutuoti ir iš rinkiminių technologijų pusės, galima būtų liesti ir kainų politikos tematiką. Visgi nusprendžiau apsiriboti faktų parodymu, nes juk tiesa galų galiausiai yra svarbiausias dalykas.
Melo inžinerija
Skirmantas Malinauskas savo tekste meta teiginį: „Vidutiniškai 2017 m. UAB „Karalienės Mortos mokykla“ darbuotojai uždirbo 670,14 eurų „ant popieriaus“ arba apie 510 eurų „į rankas“.Šis Skirmanto mestas teiginys turi pagrįsti jo iškeltą hipotezę, kad mokslas UAB „Karalienės Mortos mokykla“ tėvams yra brangus, o mokytojams mokama mažai. Bet tai nėra tiesa ir tuoj tai jums įrodysiu.
Štai čia, pasitelkus du įrankius, kurie prieinami bet kuriam Lietuvos piliečiui. Pirmasis įrankis yra Skirmantas Malinauskas! Taip, būtent jis pats, nes jis savo feisbuko paskyroje pasidalino lentele, kurioje neva pateikia minėtos mokyklos darbuotojų algų vidurkį, išdėliotą kas mėnesį. Pažvelgus į šiuos skaičius pasimato, kad net iš toli nėra taip, jog metinis vidurkis būtų 670,14 eurų. Šis rodiklis vien pagal Skirmanto pateikiamus duomenis turėtų būti bent 100 eurų didesnis.Tačiau tai yra smulkmena. Tiesiog nurašykime tai Skirmanto matematinei klaidai. Natūralu, kad „geras propagandistas“ ir „geras skaičiuotojas“ nebūtinai yra tapačios sąvokos. Skirmantas padaro dar didesnę ir grubesnę klaidą, kurią galime visi puikiausiai pamatyti pasinaudoję google.lt paieška.
Jeigu joje įvestumėme „UAB Karalienės Mortos mokykla“, tai atrastumėme oficialius ir visiems prieinamus duomenis, kad šioje mokykloje mokamų algų vidurkis yra 1021,19 euras (neatskaičius mokesčių), o tai yra 34,37 proc. daugiau, nei Skirmantas Malinauskas pateikia. Atlyginimų mediana – 1000 eurų (įdomybė: ar žinojote, kad medianinė alga UAB „Karalienės Mortos mokykla“ yra didesnė nei UAB „Agrokoncernas“? O tai juk švietimas, ne dempinginės rusiškos trąšos).Palyginimui, vidutinis pilną darbo krūvį (36 valandas) turinčio mokytojo atlyginimas šalyje yra 825 eurai (neatskaičius mokesčių). Manau, skirtumas yra gana ryškus. Be abejo, tų mokytojų, kurie neturi pilno krūvio, algos mažesnės, o tų, kurie turi didžiausią kvalifikaciją, yra didesnės ir t. t. Tai oficialūs Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys.
Štai dar keli svarbūs skaičiai. 25 procentai pilną mėnesį dirbančių darbuotojų, kurie gauna mažiausias algas, užmokesčio vidurkis UAB „Karalienės Mortos mokykla“ yra tarp 700 ir 800 eurų (į čia įeina ne tik mokytojai, bet ir kitas personalas) (įdomybė: toje pačioje kategorijoje, mažiausios algos UAB „Karalienės Mortos mokykla“ yra didesnės nei UAB „Agrokoncernas“, o tai juk švietimas, ne dempinginės rusiškos trąšos).
25 procentai pilną mėnesį dirbančių darbuotojų, kurie gauna didžiausias algas, užmokesčio vidurkis šioje mokykloje yra tarp 1100 ir 1200 eurų (į čia įeina ne tik mokytojai, bet ir kitas personalas). Darbuotojų, kurie dirba ne visą mėnesį, algos atitinkamai mažesnės, nes, na, juk dirba jie ne visą mėnesį. Taigi ir šie skaičiai yra toli gražu nuo to, ką mums pateikia Skirmantas Malinauskas.
Visus šiuos duomenis galite labai lengvai rasti bei analizuoti štai čia: https://rekvizitai.vz.lt/imone/karalienes_mortos_mokykla/atlyginimas/
Beje, Skirmantas Malinauskas ne tik sako netiesą, bet ir manipuliuoja skaičiais. Pasikapsčius giliau galima pamatyti, kad tie skaičiai, kuriuos traukia mano mielas oponentas, pirmiausiai yra seni – praeitų metų. Kodėl reikia naudoti praeitų metų duomenis, kai yra prieinami šių metų naujausi vidurkiai? Gal tiesiog taip patogiau? Gal tai leidžia nematyti ir to fakto, kad minėtoje įmonėje per tą patį metinį laikotarpį algos augo 13,6 proc., o tai ženkliai daugiau nei šalies vidurkis?Antroji manipuliacija – naudojami duomenys, į kuriuos įtraukiami ir ne pilnu etatu dirbantys asmenys. Yra didelis skirtumas, kai parodoma algos tik tų darbuotojų, kurie draudžiami visą kalendorinį mėnesį, ir tada, kai prie jų pridedama darbuotojų, dirbančių ne visą kalendorinį mėnesį, duomenys. Tarkime, jeigu turime pilnu etatu dirbantį mokytoją, kurio mėnesinė alga yra 1000 eurų (o tai gerokai daugiau nei šalies vidurkis), ir mokytoją, kuris dirba vos kelias valandas, nes tai jam yra papildoma veikla prie pagrindinio darbo kitoje mokykloje, ir jis gauna, na, tarkime, 200 eurų. Išvedame vidurkį ir vuolia – gauname 600 eurų. Dramatišką ir baisų skaičių, kuris šiaip nerodo nieko, tik suklaidina ir leidžia Skirmantui parašyti baugesnį tekstą, kuris puikiai žaidžia į jo patrono liniją.
Taigi, Skirmantas savo straipsnyje labai tiesmukai pamelavo ir apšmeižė verslo įmonę vien dėl politinių tikslų. Kai valdžia, o Skirmantas yra valdžia, pradeda tokiais būdais, neįsigilindami į faktus, sąmoningai sakydami netiesą ir manipuliuodami oficialiais duomenimis pulti verslą, nes jo savininkė yra politiko žmona, – tai yra daugiau nei žema. Tai yra pavojinga, antidemokratiška ir veda mūsų šalį tikrai ne vakarietiška kryptimi.
Pripažinkite – su mokytojų etatiniu apmokėjimu prisidirbote, nes algos mažės
Na, ir galiausiai palieskime visą Skirmanto teksto esmę. Kodėl tas tekstas atsirado ir ką juo bandoma padaryti? Šis tekstas atspindi ne Skirmanto įsitikinimus, o tik tarnauja kaip patogus Sauliaus Skvernelio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąskrydyje pradėtos kampanijos prieš G. Landsbergį įrankis.Tai asmeninis silpno ir visuomenės pasitikėjimą praradusio Premjero puolimas, kurį žadina du tikslai: kerštas už tvirtą oponavimą Skvernelio/Karbauskio politikai ir siekis „paskiepyti“ nuo tolimesnės Gabrieliaus Landsbergio kritikos. Ši kritika atkeliaus rudenį, nes valdžios partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – puikiai suvokia, kad beatodairiškai stumdama „reformas“ vien tik tam, kad prezidentinėje kampanijoje Saulius Skvernelis galėtų atrodyti reformatoriumi, sujaukė Lietuvos švietimo sistemą dar labiau, nei ji buvo prijaukta iki šiol. Įvesdami mokytojų etatinį apmokėjimą jie užprogramavo, kad didelių gimnazijų mokytojams algos mažės. Mažės tiems mokytojams, kurie turi didžiausią kvalifikaciją, paruošia geriausius mokinius ir todėl turi didžiausius krūvius. Ir mažės dramatiškai. Tai bus rudens tema.
Mokytojai tikrai netylės, nes užminta ne ant tų, kurie tyli. Mokytojai visados buvo labiausiai organizuota visuomenės grupė. Stipriausios profsąjungos, turinčios daugiausiai narių ir patirtį, kaip kovoti už savo teises. Netylės ir opozicija, nes ji negali tylėti tada, kai dėl trumparegiškų politinių tikslų yra naikinama mūsų žmonių ateitis, atimamos jų algos ir perspektyvos.
Pradėdamas puolimą prieš G. Landsbergį ir jo šeimą Saulius Skvernelis bando pašalinti Gabrielių Landsbergį iš švietimo temos debatų. Neva pademonstruoti, kad jis neturi „moralinės teisės“ kalbėti apie mokytojus ir jų algas. Tačiau Saulius Skvernelis šioje vietoje apsigauna, nes moralinę teisę suteikia ne jis ir ne Karbauskis. Moralinė teisė įgyjama tada, kai politikas stoja į žmonių pusę, kovoja už vertybes ir principus, kuriais tiki. Neabejoju, kad būtent tai ir bus daroma, o valdžios bandymai cenzūruoti opoziciją ramiausiai keliaus ten, kuri jiems priklauso – į šiukšlyną (tikiuosi, ne į Kauno).
P.S. Dar vienas paradoksas. Kampanija prieš Gabrielių Landsbergį vykdoma bandant teigti, kad jis nenori atskleisti jo šeimos iš žmonos verslo gautų pajamų kilmės. Neva čia kažkas slapto ir labai baisaus yra. Tačiau tai šneka žmonės, kurie anksčiau labai mėgdavo kapstytis po įvairias interesų ir turto deklaracijas. Skirmantas, kiek pamenu jį žurnalistikoje, buvo tikras to meistras. Bet štai šį kartą būtent Skirmantas pasirenka pamiršti vieną svarbų faktą apie turto ir pajamų deklaracijas: jeigu pajamos (dividendai) yra gauti 2018 metais, tai jie į deklaraciją bus įtraukiami 2019 m. VMI sugeneruos preliminarią deklaraciją, joje viskas bus fiksuota ir Gabrielius Landsbergis nieko negalės nuslėpti. Manau, tikrai ir neketina. Čia yra skirtumas nuo Sauliaus Skvernelio bei Ramūno Karbauskio, kurių problemos su deklaracijų pažeidimais jau tapo chroniškomis. Tad, vyrai, pirmiau susitvarkykite savo deklaracijas, o tada kibkite prie kitų. Nes atrodote tiesiog juokingai.

Sausio 13-osios akcija „Neužmirštuolė“ ir vėl kvies aukoti Krašto apsaugos savanorių pajėgoms

Sausio 13-osios akcija „Neužmirštuolė“ ir vėl kvies aukoti Krašto apsaugos savanorių pajėgoms

Jau tradicine spėjusi tapti „Neužmirštuolės“ akcija Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, tautiečius tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ragins prisiminti kritusius kovoje už laisvę įsisegant vienijantį ženkliuką – Neužmirštuolės žiedą. Antrus metus iš eilės aukos, surinktos įsigyjant neužmirštuoles, bus skiriamos Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP) remti.

Už simbolinę auką tautiečiai kviečiami neužmirštuoles įsigyti „Narvesen“ ir „Lietuvos spaudos“ prekybos vietose visoje Lietuvoje. Taip pat išlieka galimybė nemokamai neužmirštuoles parsisiųsti iš tinklalapio www.neuzmirsk.lt.

Pernai „Neužmirštuolės“ akcijos metu surinktomis lėšomis KASP turėjo galimybę įsigyti du naktinio matymo prietaisus ir reikiamus priedus. Taip pat nupirkta būtiniausių kario ekipuotės daiktų, kurie buvo perduoti Ukrainos šalies gynėjams. 2016 m. gegužę iš KASP karių suformuotas būrys vyko į Ukrainą mokyti ir treniruoti šalies karių.

„Labai vertiname „Neužmirštuolės“ akcijos organizatorių pasirinkimą remti Savanorių pajėgas. Juk savanorystė glaudžiai sieja Sausio 13-osios didvyrius ir šių dienų laisvės sergėtojus – KASP karius savanorius. Dėkojame visiems palaikiusiems šią idėją pernai, ir užtikriname, kad šiemet gauta parama bus taip pat tikslingai panaudota Krašto apsaugos savanorių koviniam rengimui stiprinti“,  – sako  Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Artūras Jasinskas.

Akcijos iniciatoriai kviečia sekti „Neužmirštuolės“ „Facebook“ paskyrą, kurioje bus dalinamasi Krašto apsaugos savanorių mintimis apie laisvę, senomis Lietuvos laisvę menančiomis fotografijomis, ambasadorių vaizdo medžiaga bei visa aktualia informacija norintiems prisidėti.

Neužmirštuolė“ – tai popierinė gėlė, kurią prie savo širdies sausio 13 d. įsisegti kviečia akcijos ambasadoriai LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Arturas Jasinskas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, profesorius Alfredas Bumblauskas, DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, DELFI žurnalistai Vaidas Saldžiūnas, Vytautas Jokubauskas, 15min žurnalistai Paulius Gritėnas, Dovydas Pancerovas, Paulius Ramanauskas. Gėlės žiedo simbolis pasirinktas norint pagerbti kovotojus už laisvę, o pačios neužmirštuolės pavadinime užkoduota mintis, jog kovotojai yra nepamiršti ir šiandien.

Plano Lietuvai pristatymas Marijampolėje

Plano Lietuvai pristatymas Marijampolėje

Kviečiame susipažinti su plano Lietuvai pristatymu Marijampolėje.

TS – LKD PARTIJOS VASAROS SĄSKRYDIS

TS – LKD PARTIJOS VASAROS SĄSKRYDIS

2016 m. liepos 16-17 d., Sveikatos centras ENERGETIKAS,

Kuršių takas 1, Šventoji, www.energetikas.lt

P R O G R A M A

Liepos 16 d. šeštadienis
7:30 – 11:00 Atvykimas ir įsikūrimas;  TS-LKD parko įsirengimas
11:00 Šventinis TS-LKD sąskrydžio ir sporto žaidynių atidarymas prie scenos, bendra nuotrauka | vedantysis Žygimantas Stakėnas
12:00

TS-LKD Tarybos posėdis|Baltoji palapinė

registracijos pradžia -11:30 val.|dalyvauja Tarybos nariai

12:00 – 17:00

SPORTO ŽAIDYNĖS

Komandinės ir individualios rungtys (žr. dok. „Sporto žaidynės 2016”)

 

BALTOJI PALAPINĖ

DISKUSIJŲ klubas

 

14:00-14:45 Kaip sukursime gerovės Lietuvą?
15:00-15:45 Drąsi ir išsilavinusi Lietuva
16:00-16:45 Kur pasaulį nuves populizmas: iššūkiai saugumui
17:00-17:45

Lietuva 2050-aisiais

Vytautas Landsbergis Gabrielius Landsbergis

ENERGETIKO SALĖ

 

14:30-15:45 Susitikimas „Krikščionio politiko dilemos šiandien“ – knygas „Laisvų žmonių bendruomenė“ ir „Padorios politikos principai“ pristato autorius Andrius Navickas
16:00-16:50 Knygą „Laisvės klavyras“ pristato autorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė
17:00-18:50 JKL protmūšis

19:00-20:00

 

Kinas:

Dok. filmas „Šaligatvis“

Rež. – Julius Dautartas, Skirmantas Pabedinskas

TS-LKD PARKAS 18:00 Parko atidarymas
18:00-18:20 Panevėžio regionas
18:20-18:40 Utenos regionas
18:40-19:00 Šiaulių regionas
19:00-19:20 Vakarų regionas|Klaipėdos m. sueiga
19:20-19:40 Kauno regionas|Kauno m. sueiga
19:40-20:00 Vilniaus regionas|Vilniaus m. sueiga
20:00 Iškilminga sąskrydžio dalis – Sporto žaidynių ir kitų konkursų nugalėtojų apdovanojimai
22:00 Koncertas ANTIKVARINIAI KAŠPIROVSKIO DANTYS
Iki 2:00 Diskoteka
Liepos 17 d. sekmadienis
8:00 Bundame, keliamės, maudomės
10:30 Atsisveikinimas
11:00 Šv. Mišios, Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia, Jūros g. 7, Šventoji;  http://sventosiosparapija.lt/

 

Diskusija tema „Kur eini, Lietuva?“

Diskusija tema „Kur eini, Lietuva?“

2016 m. gegužės 12 d. 17.30 val. kviečiame į viešą diskusiją tema  „Kur eini, Lietuva?“, kuri vyks Marijampolės savivaldybės administracijos I aukšto salėje (J.Basanavičiaus a. 1). Diskusijoje dalyvaus LR Seimo narys dr. Paulius Saudargas, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV dr. Žygimantas Pavilionis, Rytų Europos studijų centro vadovas dr. Laurynas Kasčiūnas, Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas.

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Kęstutis Traškevičius

Rytas Staselis: „Lenino anūkai“

Rytas Staselis: „Lenino anūkai“

Šią savaitę iš nuostabos turėjau papurtyti galvą, suabejojęs, ar išties adekvačiai suvokiu tai, ką girdžiu iš masinės komunikacijos priemonių.

Iš pradžių Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas kažin kur (tiesą pasakius, nespėjau sugaudyti šaltinio) kažką leptelėjo apie nustekentą Lietuvą. Po to ministras pirmininkas tautai papasakojo, kad „žmonės pradėjo gyventi baimėje dėl Lietuvoje susidariusio nesveiko psichologinio klimato“. Įžymioji socialdemokratė Birutė Vėsaitė ta tema dar pridūrė, kad „kriminalų, nelaimių ir skandalų rubrikų aktualizavimas veda prie įsivaizdavimo, jog esame nusikalsti linkusių, prasigėrusių ir pavojingų žmonių tauta“. Suprask, ne girti, be teisių, korupcijos liūne paskendę politikai skatina tokį visuomenės požiūrį ir nepasitikėjimą savo, kaip visuomenės nario ateitimi, o žiniasklaida.

Na, kad dėl didumos nelaimių Lietuvoje kalta žiniasklaida – ne naujiena, kaip ir p. Vėsaitės nuostatos šia tema.

Visgi aš apie ką kita. Pasipurtyti verčiantis dalykas yra tas, kad ketvirtaisiais Seimo kadencijos metais, likus pusmečiui iki rinkimų, aš matau personažus, kurie užėmė vienus aukščiausių postų valstybėje, o… artėjant spaliui mėgina man į pasąmonę įteigti, kad iš tikrųjų jie, būdami valdžioje, buvo tarsi didesnėj opozicijoj nei konservatoriai su liberalais.

Jūs ką nors suprantate? Aš – nelabai.

Galiu įtarti, kad atsakomybę už „žmonių“ baimę p. Butkevičius taip siekia kuriuo nors kampu deleguoti teisėsaugos institucijoms ir faktiškai Prezidentei. Kai specialiųjų tarnybų agentai pagaliau rimtai ėmėsi už valdžioje sėdinčių korumpuotų sukčių ir prekiaujančių savo įtaka: kas už šūsnelius eurų, o kas tiesiog už „revizijas“ nomenklatūros pirtelėse.

Todėl veik neabejoju, kad artėjant rinkimams, bus nusišnekėta dar labiau, aiškinant, kodėl Lietuvai ketveri metai virto visiška tuštuma.

Ponas Butkevičius – antrasis premjeras po Andriaus Kubiliaus, kuris visą savo kadenciją, ko gero, išsėdės savo poste. Prisimenate dešimtis darbo grupių iš „kompititingų“ profesionalų, kurie tuoj tuoj… Šnipštas. Menkas, jokių politikos idėjų neturintis (2012 m. pabaigoje viename interviu kalbėjęs apie amerikietiškų bankų godumą, matyt, ir teturi pamatinę ideologinę klišę), ambicingas, piktas politikos žmogelis per trejus su puse metų atsiriaugėdamas populistines nesąmones įžūliai išgėrė iš Kubiliaus ir Šimonytės kaulų išvirtą ekonomikos pagreičio sultinį, pašėrė juo savo bendrakoalicinius vagis ir dabar apsimesdamas, kad jokioje valdžioje nebuvo, kalba apie baimę.

Kada po vieno mano straipsnio premjeras į „Verslo žinių“ redakciją siuntė advokatus su neartikuliuotais reikalavimais paneigti informaciją, kurios tikrumu vėliau net arkliai įsitikino, o nacionalinio transliuotojo eteryje mane apkaltino skleidus melagingą informaciją (čia, jeigu ką, apie reputaciją, kuri yra svarbiausias žurnalisto kapitalas), man kažkodėl visai nesinorėjo rašyti apie įsivaizduojamas baimes. Man norėjosi rašyti, kad svarbiausioje Vyriausybės rūmų kėdėje turime sėdintį ambicingai įžeidų kvailį.

Nerašiau, nes tąsyk dar neatrodė, kad viskas bus taip blogai.

Per savo žurnalisto karjerą esu kalbinęs didumą Lietuvos politikos lyderių, dar bent keturis užsienio šalių vadovus ir kokius šešis ar septynis užsienio šalių vyriausybių vadovus, tuo metu ėjusius pareigas arba jau baigusius savo politinę tarnybą, penketą Europos Komisijos narių, Tarptautinio valiutos fondo aukščiausiąją pareigūnę ir dešimtis stambių verslo kompanijų vadovų.

Nesu sutikęs nykesnio ir idėjų požiūriu, tuštesnio politiko/lyderio už atkurtos Lietuvos 16-ąjį premjerą. Užteko vieno pokalbio „off the record“ (kitaip tariant, kurio turinys nebuvo skelbiamas) ir iki šiol nebenoriu jokio interviu, nes nežinočiau apie ką klausti. Taip, kad pašnekovo atsakymai turėtų bent plunksnos svorį.

Per pastarąsias savaites mano kolegos, komentuodami tai Druskininkų mero, tai Povilo Gylio kandidatūros į vidaus reikalų ministro pareigas problemas, prisimindami aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ir dar daug daug kitų dalykų, prie išvadų veik neišvengiamai priduria žodžius „galas“, „dugnas“, „šakės“ arba dar griežtesnius.

Pasaulis taps aiškesnis suvokus, kad ši Lietuvos valdžia, valdančioji koalicija yra „Lenino anūkai“, kartu su rinkos ekonomikos permainomis sviedę į šiukšlyną visus, anksčiau mokėtus atmintinai „moralinius komunizmo statytojo kodeksus“ (tik neturėkite iliuzijų, kad tą komunistinį mėšlą jiems pakeitė Dekalogas).

Praradę dėl to visus moralinius skrupulus (net jei jie komunistiniai) dabar jie mėgaujasi buvimu valdžioje, pinigais ir, aiškindami polinkį į korupciją, seka Rusiją valdantį Vladimirą Putiną. Iš tikrųjų Kremliaus šeimininko „įjungtas durnius“, aiškinant savo aplinkos apsivogimo visuomenės sąskaita problemą, yra tarsi ištobulintas iki etalono. Jis mūsų „Lenino anūkams“ labai patinka.

O tie, kam tas p. Putino „įjungto durniaus“ metodas nepatinka (pvz., žiniasklaidai), tas jau kaltinamas visuomenėje sėjantis neišmatuojamą baimę. Jūs net neįsivaizduojate, kaip tiems „Lenino anūkams“ patinka Rusijoje dabar susiformavusi socialinė sistema.

Taigi „dugnų“, „galų“ ir „šakių“ dar bus daug. Nežudykite dėl to savo nervų ląstelių.

15min

ANDRIUS VYŠNIAUSKAS: SOCIALDEMOKRATAI – PANIEKINĘ KONSTITUCIJĄ IR UŽSPRINGĘ SAVO PROPAGANDA (ATSAKYMAS RAMŪNUI BUROKUI)

ANDRIUS VYŠNIAUSKAS: SOCIALDEMOKRATAI – PANIEKINĘ KONSTITUCIJĄ IR UŽSPRINGĘ SAVO PROPAGANDA (ATSAKYMAS RAMŪNUI BUROKUI)

Mielų skaitytojų iškart norėčiau atsiprašyti. Šis komentaras vietomis gali būti piktas ar emocingas, nes sunku susilaikyti matant, kaip kolegos kairėje, į kurių vakarietiškėjimą nuolat dedame daug vilčių, springsta nuo savo pačių propagandos. Šį komentarą dėstau kaip atsakymą į jaunųjų socialdemokratų lyderio Ramūno Buroko tekstą apie nesugiedotą himną Seimo neeilinės sesijos metu.

Ramūnai, iki šiol maniau, kad tu protingiausias iš visų jaunųjų socialdemokratų. Tikrai taip maniau, juo labiau kad kartu dirbame Marijampolės savivaldybės taryboje ir turiu galimybę stebėti tavo darbą ten.

Perskaitęs tavo naujausią komentarą, jei jį tokiu galima laikyti, supratau, kad klydau. Akivaizdu, kad ekskomunistinė partija savo propaganda gali sugadinti net ir geriausią žmogų, paversti jį plačiau nemąstančiu ir tik partinę mantrą kartoti gebančiu mankurtu. Visai taip pat, kaip tai vykdavo senaisiais, komunistiniais laikais. Šiuo požiūriu, deja, nedaug kas pas jus pakito.

Bet pradėkime nuo pradžių. Kodėl konservatoriai negiedojo himno po Konstitucijos paniekinimo akto neelinės Seimo sesijos metu? Pirmiausia todėl, kad himnas yra giedamas kiekvienos Seimo sesijos pradžioje ir pabaigoje, o mes manome, kad ta mūsų inicijuota ir jūsų sugadinta neeilinė sesija nesibaigė. Todėl himno giedojimas pagal nustatytą procedūrą buvo negalimas. Tai vieną kartą jau nustatė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Turėdami galimybę savo klaidą ištaisyti, antrą kartą jūs pasielgėte taip pat ir vėl nutraukėte sesiją šiurkščiu, nedemokratiniu bei antikonstituciniu būdu. Todėl dėl šio jūsų, nebegerbiami socialdemokratai, elgesio TS-LKD Seimo nariai kreipsis į Konstitucinį teismą ir tikiu, kad laimės. Tada ir bus giedamas himnas, bet ne stebint, kaip jūs, trypdami valstybės demokratinius pamatus, šokate antikonstitucinę pasiutpolkę, o švenčiant pergalę ir didžiuojantis apgintais Lietuvos valstybingumo principais.

Himnas yra demokratinės Lietuvos Respublikos simbolis. Pabrėžiu – demokratinės! Ne komunistinės, ne autoritarinės, ne kokios nors dar kitokios. O demokratija turi tris pamatinius principus: 1) laisvi rinkimai; 2) atskaitomybė piliečiams (o kartu ir opozicijai, nes ji atlieka valdžios atskaitomybės užtikrinimo funkciją, kurią jai piliečiai suteikė per Konstituciją); 3) teisės viršenybė.

Šiandien visiems šiems trims principams iškilo grėsmė, o kartu su jais – grėsmė kyla ir visai Lietuvos Respublikos demokratinei santvarkai. Antrus rinkimus iš eilės matome masinį balsų pirkimą. Keista, kad būtent socialdemokratai padeda legitimuoti tas partijas, kurios iš visų jėgų naikina laisvų rinkimų galimybę mūsų šalyje.

Tų partijų legitimaciją jūs atliekate sėdėdami su jomis vienoje koalicijoje, pripažindami jų reikalavimus ir vykdydami populistinius šūkius, o kartais netgi bandydami išsukti tas partijas iš „nemalonių“ korupcinių situacijų. Mieliems skaitytojams priminsiu, kad per pastaruosius dvejus rinkimus daugiausia balsų pirkimo atvejų buvo fiksuota Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ gretose.

O kur dar visa Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ epopėja. Juk įrodyta, kad „juodoji buhalterija“ egzistavo, ir naivu tikėtis, kad tai nepadarė įtakos demokratijos būklei mūsų jaunoje valstybėje. Ir nesvarbu, kad tai buvo prieš dešimt metų. Šita partija tuos pačius metodus naudoja iki šiol: prisiminkime savivaldos rinkimus Vilniaus mieste ir jų kandidatų „įdomaus“ dydžio paramas savo rinkimų kampanijai. Ką socialdemokratai daro, kad visa ši išdėstyta situacija pasikeistų? Ogi nieko. Tiesiog plaukia pasroviui.

Antra – atskaitomybė piliečiams. Kodėl bijote neeilinės sesijos ir ją blokuojate? Juk ši neeilinė sesija būtų suteikusi galimybę būtent jums atsiskaityti rinkėjams ir išsklaidyti daug egzistuojančių abejonių dėl jūsų pačių bei jūsų koalicijos partnerių veiklos. Kodėl tokia baimė pradėti Vytauto Gapšio apkaltą, panagrinėti Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ reikalus ir jūsų Šalaševičiūtės kyšių istorijas? Kodėl bijote? Gal todėl, kad tikrai yra ką slėpti?

Galiausiai – teisės viršenybė. Teisingumo vykdymo institutas yra teismai. Tačiau iki teismo turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas. Teisingai atliktas ikiteisminis tyrimas leidžia teisėjams ir teismams nepasimesti normų, principų, įstatymų ir kodeksų margumyne, nustatyti kaltuosius ir juos teisingai bausti. Per tai ir yra užtikrinama teisės viršenybė.

Tačiau pastaruoju metu, ypač naujausioje Pakso prekybos poveikiu istorijoje, regime didžiulį politikų iš kairės spaudimą siekiant politizuoti ikiteisminiu tyrimus. Bandymus komentuoti, kaip dirba teisėsauga, susitikinėjimus su prokurorais bandant juos iškvosti, kvestionuoti jų veikimo metodus, o ypač tai, kad pagaliau teisėsauga pradėjo bendrauti su visuomene, pateikti jau ne tik skurdžias tyrimų nuotrupas, o ir paaiškinimus kas ir kodėl vyksta.

Paradoksalu, kad darant spaudimą teisėsaugai šalia dažniausiai įtariamaisiais tampančių darbiečių ir tvarkiečių (neretai ir tiesiog šių dviejų partijų kaip juridinių asmenų) prisijungė ir socialdemokratai su savo „Skaidrumo grupe“. Būtent jos pirmininkas bando savo psęudoekspertine nuomone paveikti teisėsaugos pareigūnus.

Visi šie mano išvardinti faktai įrodo, kad Lietuvos demokratija patiria eroziją ir jūs – socialdemokratai – šiame procese dalyvaujate labai aktyviai. Dar blogiau, kad jei anksčiau šiame procese matėme tik jūsų labai aktyvų pasyvumą, tai dabar atsiranda ir labai aktyvus tiesioginis įsitraukimas darant veiksmus, kurie suteikia pagreitį šalies demokratijos erozijos procesui.

Himne yra žodžiai: „Tegul Tavo vaikai eina vien takais dorybės“. Ką daryti, kai dalis tų vaikų eina nedorybės takais? Kai jie žengia tikrų tikriausiais klystkeliais ar net šunkeliais? Ar tie kiti turi tiesiog stebėti ir kartu su anais giedoti himną po svarbiausio šalies dokumento paniekinimo akto? Nemanau, nes taip elgtųsi mažų mažiausiai nesąžiningai.

Ramūnai, kažkada skaičiau tavo tekstus ir žavėjausi tavo užsidegimu bei drąsa pasakyti kritiškus žodžius Bradauskui ir Vėsaitei. Dabar suprantu, kad tam didelės drąsos vis dėlto nereikėjo. Ar turėsi drąsos dabar pasmerkti, atsiriboti ir savo partiją paraginti atsisakyti ir Ričardo Malinausko paslaugų.

Jei taip pasielgtum, tikiu, kad užsitarnautum tiek daug pagarbos taškų iš Lietuvos rinkėjų, kad ilgą laiką propagandinių tekstų nebereikėtų rašyti. Tave žmonės vertintinų ir be jų. Ramūnai, ar sugebėsi tai padaryti?

Pabaigai, įkvėpimui noriu pacituoti socialdemokratų klasiką, šių dienų kairiųjų veidą ir tikrąjį vedlį: LABA VAKARA. AČIŪ JUMS LABAI. Te įkvepia šie žodžiai mus visus permainoms Lietuvoje.

Andrius Vyšniauskas yra TS-LKD narys, Marijampolės savivaldybės tarybos narys

TS-LKD PREZIDIUMAS ĮPAREIGOJO FRAKCIJĄ SEIME PRADĖTI INTERPELIACIJĄ MINISTRUI K. TREČIOKUI

TS-LKD PREZIDIUMAS ĮPAREIGOJO FRAKCIJĄ SEIME PRADĖTI INTERPELIACIJĄ MINISTRUI K. TREČIOKUI

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Prezidiumas vakar nusprendė įpareigoti TS-LKD frakciją Seime pradėti interpeliacijos aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui procedūrą, kadangi nesulaukė paties ministro atsistatydinimo.

„Aplinkos ministrui K. Trečiokui vengiant prisiimti atsakomybę už neskaidrią veiklą ir toliau išsisukinėjant, pradedame interpeliacijos procedūrą. Akivaizdu, kad įvertinus dar ir šiandien išsakytą Prezidentės raginimą principingai įvertinti jo veiksmus, praradęs Prezidentės ir visuomenės pasitikėjimą toliau toks ministras tęsti darbo nebegali“, – sako TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Priminsime, kad pasirodžius informacijai viešojoje erdvėje apie Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko darytą spaudimą ministrui dėl Vyriausybės nutarimo priėmimo ir valdančiosios daugumos įtakingų politikų bei Vyriausybės atstovų pokalbiams, taip pat paaiškėjus, kad aplinkos ministras melavo Antikorupcijos komisijai apie jam darytą R. Malinausko poveikį dėl Vijūnėlės dvaro ir nustačius pažeidimus priimant skandalingąjį Vyriausybės nutarimą, TS-LKD partijos pirmininkas G. Landsbergis paragino ministrą K. Trečioką atsistatydinti.

A. Kubilius: „Galimos korupcijos voratinkliui apraizgius šią Vyriausybę, neeilinėje Seimo sesijoje aiškinsimės, ar ji gali toliau dirbti“

A. Kubilius: „Galimos korupcijos voratinkliui apraizgius šią Vyriausybę, neeilinėje Seimo sesijoje aiškinsimės, ar ji gali toliau dirbti“

Seimo opozicija šiandien Seimo Pirmininkei įteikė reikiamą Seimo narių parašų skaičių dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo. Kaip teigia Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, ypač didelį susirūpinimą kelia socialdemokratų Vyriausybės galimybės toliau dirbti, kai pastaruoju metu vienas po kito pasipylė galimi korupciniai skandalai, susiję tiek su pavieniais ministrais ar viceministrais, tiek su įtakingais socialdemokratais.

„Į Seimo posėdžius ketiname kviesti tiek Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, atsakingą už visos Vyriausybės veiklą, tiek atskirus ministrus, kurių veikla kelia abejonių, ar nėra susijusi su korupcinėmis schemomis. Tikimės aiškių atsakymų, kurie įtikintų tiek Seimo narius, tiek ir visuomenę“, – pažymėjo A. Kubilius.

Sesiją siūloma surengti nuo vasario 17 iki 25 d. Į šios sesijos darbų programą opozicija siūlo įtraukti klausimą dėl apkaltos procedūros vienam iš Darbo partijos lyderių Vytautui Gapšiui. Taip pat bus siūloma priimti Baudžiamojo kodekso, Politinių partijų bei kitų įstatymų pataisų, kurių reikia tam, kad politinės partijos ar atskiri politikai negalėtų dėl netobulų juridinių procedūrų išvengti atsakomybės politinės korupcijos bylose. Sesijos metu bus siūloma imtis priemonių, kurios leistų išsiaiškinti, kokia yra Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ 24 mln. litų lėšų kilmė. Į darbotvarkę bus įtraukta įstatymų projektų, kuriuos TS-LKD siūlo siekdama mažinti alkoholizmą Lietuvoje.

V. Šalaševičius. Dingę, arba apie miegančią Vyriausybę ir išnykusią Lietuvos regioninę politiką

V. Šalaševičius. Dingę, arba apie miegančią Vyriausybę ir išnykusią Lietuvos regioninę politiką

Kaip Lietuvoje sekasi regionams? Pradėsiu nuo internetinės žiniasklaidos antraščių: „Pūliuojanti Lietuvos provincija: toks gyvenimas atima žadą“, „Tarp turtingųjų ir vargšų Lietuvoje veriasi bedugnė“ ir pan.

Žinios iš regionų, kaip paskutiniu metu girdime, neteikia jokio optimizmo Lietuvos provincijai, o greičiau atvirkščiai – kaimas gąsdina savo siaubo filmų scenarijais. Regionuose populiarių TV laidų „24 valandos“ ir „TV pagalba“ vaizdai tiesiog šokiruoja. Protingi tėvai, saugantys savo vaikų psichiką nuo tokių laidų personažų elgesio, žodyno ir apskritai nuo žalojančios pasaulėžiūros, stengiasi, kad tokie vaizdai į jų atžalų akiratį nepatektų.

Ne paslaptis, kad problemos provincijoje neatsirado vakar ar šiandien. Sakyčiau, tai tarybinio paveldo reliktai, geriausiai atspindėti dar tarybiniais metais sukurtoje Romualdo Granausko apysakoje „Gyvenimas po klevu”, kurioje autorius parodo žūstantį, prasigeriantį kaimą.

Jau 25-eri metai Nepriklausomybės, o provincijos, juolab kaimo žmonių, gyvenimo istorijos dar nykesnės, jų problemos nesprendžiamos.

Socdemai per rinkimus skelbė – „svarbiausia – žmogus“. Matyt, į tų svarbiausiųjų sąrašą regionų žmonės neįtraukti. Ir ne tik jie. Ar prie nykstančio ir prasigeriančio kaimo nereikėtų pridėti dar ir daugiau Lietuvos miestų, išskyrus Vilnių, Kauną ir Klaipėdą?

Kyla natūralus klausimas, ar regionų problemų sprendimas neturėtų tapti pagrindiniu prioritetu Lietuvos valdžiai? Deja, panašu, kad dabartinei valdžiai kaimo problemos nerūpi. Nors… Pats Premjeras, daugelis Vyriausybės narių ar Seimo komitetų pirmininkų, dauguma valdančiosios daugumos atstovų yra išrinkti regioninėse apygardose.

Didžioji dalis šiandienos valdininkų, valdžios atstovų Lietuvoje taip pat yra kilę iš regionų. Atrodo, turėtų į savo šaknis atsigręžti, susirūpinti.

Deja, regioninė politika merdi. Prisiminus valdančiųjų rinkiminį šūkį „svarbiausia – žmogus“, taip ir norisi klausti, ar žinote, kaip gyvena žmogus regione? Ką valstybės politikai padarė, kad visiems žinomi skirtumai tarp didžiųjų miestų ir provincijos bent kiek sumažėtų?

Labiausiai iš valdžios atstovų norėtųsi išgirsti, kokia apskritai šiandien yra Lietuvos regioninės politikos strategija? Tačiau tikslių atsakymų vargu ar sulauksime. Nenuostabu, kad didelė dalis provincijoje rinktų politikų net nežino, kad šiandien Lietuva regioninės politikos ir valstybės strategijos tiesiog nebeturi.

Regioninės politikos kelias prasidėjo dar 2005 m. gegužės 23 d. A. Brazausko Vyriausybės priimta Lietuvos regioninės politikos strategija. Ji be didesnių rezultatų egzistavo iki 2011 m., kai A. Kubiliaus Vyriausybė sausio 17 d. patvirtino regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programą, numačiusią išskirti tikslines (daugiausia problemų turinčias) teritorijas. Buvo nustatyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas turėtų išspręsti regionus kamuojančias problemas. Ši programa buvo numatyta iki 2013 metų. Valdžią perėmus socdemams, regionų politika vėl sustingo.

Atrodo, kad regionuose išrinktiems politikams – premjerui A.Butkevičiui ir beveik visiems Vyriausybės nariams – Lietuvos regionų politika yra tiesiog neaktuali. Kaip matome, per trejus šios Vyriausybės valdymo metus šiuo klausimu ji nieko taip ir nesugebėjo nuveikti.

Akivaizdu, kad dar labiau išryškėję socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp regionų dabartinei valdžiai nėra prioritetinė sritis. Gal čia kaltas politologų, opozicijos, net kai kurių valdančiųjų partnerių pabrėžiamas šios Vyriausybės neveiklumas, plaukimas pasroviui?

Net Lietuvos Respublikos Prezidentė neseniai interviu televizijai užsiminė, kad jau nemato didelės prasmės aktyviai bendrauti su Vyriausybe, kritikuoti jos dėl neveiklumo ir vis ją raginti tiesiog dirbti savo darbą. Liūdnai komiška, kai pilietis, internete bandydamas surasti informacijos apie ministerijų ar kitų institucijų nuveiktus darbus atskirties tarp regionų ir didžiųjų miestų mažinimo srityje, aukščiausiose pozicijose randa įrašą iš 2013 m. konferencijos, kurioje Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento vadovas Arūnas Plikšnys tiesiog… miega.

Sakyčiau, šis video geriausiai atspindi šiandieninės regioninės politikos būklę.