X
Meniu
Andrius Vyšniauskas. Švietimo reformos prasidės nuo stabilaus mokytojų algų augimo

Andrius Vyšniauskas. Švietimo reformos prasidės nuo stabilaus mokytojų algų augimo

Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iki šiol yra vienintelė politinė partija, pristačiusi išsamų ir nuoseklų būsimos Vyriausybės švietimo sistemos kaitos planą. Man teko aktyviai dalyvauti rengiant šį planą, todėl drąsiai teigiu, kad mūsų tikslas – nepalikti nė vieno Lietuvos vaiko švietimo sistemos užribyje.

Nuolat susitikdamas su gyventojais girdžiu daug kritikos švietimo sistemai dėl įvairių dalykų, tačiau labiausiai dėl ugdymo rezultatų, kurie nuolat prastėja. Lietuvos švietimo sistemos bėdas iliustravo ir pirmą kartą per aštuonerius metus vykęs mokytojų streikas. Jau tada, streiko metu, mes – Tėvynės Sąjunga – aiškiai įsipareigojome, kad švietimas bus viena iš trijų svarbiausių mūsų veiklos sričių būsimoje Vyriausybėje ir sieksime realių pokyčių.

Norime tobulinti švietimo sistemą pirmiausiai atsižvelgdami į mokinių poreikius, kad būtų sudarytos galimybės jų rezultatų gerėjimui. Todėl matome būtinybę sudaryti sąlygas mokytojui skirti daugiau laiko individualiam darbui su kiekvienu vaiku. Talentingiausių moksleivių gabumai turi būti lavinami ir toliau, vidutiniškai besimokantiems vaikams reikia padėti pasitempti ten, kur atsiliekama, ir atskleisti neišlavintus gebėjimus, o tiems, kuriems mokykloje sekasi sunkiausiai, privalu ištiesti pagalbos ranką. Siekiant būtent tokio, labiau individualizuoto švietimo sistemos vaizdo ketiname stiprinti mokytojų veiklos autonomiškumą, suteikti daugiau laisvės ir atsakomybės jiems patiems pasirinkti geriausią kelią, kaip padėti konkrečiam mokiniui, kad kiekvienas vaikas įgytų galimybę gyvenime startuoti su geriausiu žinių bagažu.


Siekdami tokių pokyčių švietimo sistemoje mes aiškiai suprantame, kad reikalaujant daugiau, reikia ir mokėti daugiau. Todėl visos švietimo reformos pradžia – sąžiningas įsipareigojimas mokytojams, kad jų algos stabiliai augs ir gerės ugdymo aplinka. Dabartinis mokytojų algų fondas nebebus mažinamas net natūraliai mažėjant mokytojų skaičiui ir bus įvestas mokytojų atlyginimų indeksavimas. Be to, iki 2020 m. valandinę pedagogų atlyginimo sistemą pakeisime mokytojų darbo poreikiams pritaikyta ir motyvuojančia etatine darbo apmokėjimo sistema.


Galiausiai, mes su visa TS-LKD komanda norime, kad mokyklų direktoriais taptų ne partiniai kadrai, o tikri švietimo lyderiai. Būtent dabartinė Vyriausybė grąžino partiškumu grįstą direktorių skyrimo tvarką. Ji bus atšaukta, o būsimiems direktoriams bus keliami realūs kvalifikaciniai ir vadybiniai reikalavimai. Siekiant skaidrumo tėvai ir visa mokyklos bendruomenė, o ne savivaldybės politikai, įgaus lemiamą žodį pasirenkant mokyklos direktorių. 

Marijampolė yra istorinis Lietuvos švietimo centras, todėl turi būti švietimo sistemos pokyčių priešakyje ir mūsų mokytojų balsas Vilniuje turi būti girdimas. Man gaila, kad to nesupranta šiuo metu mūsų miestui atstovaujantis Seimo narys, kuris nė karto nedrįso Seime pasisakyti už tikras permainas švietimo sistemoje.

AR „SUDAUŽYTAS“ TIK JUBILIEJUS?
V. Stundys. Socialdemokratų nesolidi, begėdiška propaganda mokslo metų pradžios išvakarėse

V. Stundys. Socialdemokratų nesolidi, begėdiška propaganda mokslo metų pradžios išvakarėse

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys pasipiktino prieš pat Rugsėjo pirmąją Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos infocentro vadovės Jolantos Bielskienės vardu žiniasklaidoje išplatinta begėdiškai neteisinga informacija apie mokyklas Lietuvoje ir komunistiškai šviesias Algirdo Butkevičiaus gelbėjimo pastangas. Parlamentaras pažymi, kad anot šios partinės rašinėtojos, šioji Vyriausybė karštligiškai puolė taisyti Andriaus Kubiliaus švietimo politikos klaidas, ji kaltina buvusią valdžią sugriovus mokyklų tinklą. Taigi kaip buvo iš tiesų? Ar kitų, ar savo klaidas?

„Nuo 2000 iki 2008 metų pabaigos, dvi kadencijas, valdžia buvo LSDP rankose, ji formavo Vyriausybę ir tuometę politiką. 2000/2001 mokslo metų pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje buvo 2354 bendrojo ugdymo įstaigos (mokyklos-darželiai, pradinės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos, gimnazijos), 2008/2009 mokslo metus pradėjo 1389 švietimo įstaigos. Taigi per aštuonerius metus socialdemokratų valdžia sunaikino beveik tūkstantį  mokyklų. Beje, daugiausia uždaryta nedidelių pradinių mokyklų, tų švietimo įstaigų, kurios yra arčiausiai vaiko: 2000 m. jų – 808, 2008/2009 m. m. pradžioje – tik 95, – sako V. Stundys. – Neanalizuosiu struktūrinių pokyčių subtilybių ar negailestingos demografijos, čia svarbi yra oficiali statistika. Taigi infocentro vadovė tėra sovietinė propagandistė, negebanti sąžiningai analizuoti faktų“.
A. Kubiliaus vadovaujamos XV Vyriausybės darbo metų švietimo įstaigų statistika tokia: 2008/2009 m. m. – 1389 mokyklos, 2012 metais – 1278, šiuos mokslo metus pradėjo, kaip tiksliai skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, per 1200 įstaigų. Taigi A. Kubiliaus kadencijos statistika tokia: uždaryta apie šimtas mokyklų, t.y.net dešimtkart mažiau nei socialdemokratų vadovavimo laikais.
„Suprantama, kad pagrindinei LSDP informatorei Muravjovas yra labai artimai suprantamas, tik prieššventinėje jos propagandoje tas palyginimas nekorektiškas, bet labai netikėtai savikritiškas – mokyklas su didžiausiu ūpu naikino būtent 2000-2008 metų centrinė valdžia, – akcentuoja šešėlinis švietimo ir mokslo ministras V. Stundys.
Kokie buvo socialdemokratų anų kadencijų švietimo tikslai? Jų esmę atskleidžia to meto Švietimo įstatymas – iki 2012 metų turėjo nebelikti vidurinių mokyklų. Taigi šio rugsėjo jau būtų nebesulaukę kelios dešimtys kaimo vidurinių mokyklų. Tik 2011 metų Švietimo įstatymo redakcija ne tik nustatė 2015 metų terminą, bet įteisino ir švietimo įstaigų įvairovę – ilgąsias gimnazijas, miesto pakraščio ir pasienio mokyklas, unikalių ugdymo sistemų mokyklas ir t. t., įtvirtino vietos bendruomenių pozicijos svarbą. Taigi būtent A. Kubiliaus Vyriausybei sudėtingiausios pasaulinės krizės sąlygomis teko atsakomybė stabdyti socialdemokratų suprognozuotą negailestingą mokyklų naikinimą.
„Gaila, kad tokie vištakūs ir neatsakingi LSDP infocentro pareiškimai platinami šventinio šurmulio metu. Švietimo politika turi būti aukščiau partinės retorikos, nacionalinė, grindžiama valstybinės strategijos nuostatomis, kurias svarsto aktyvioji visuomenė, pedagogai, asociacijos, t.y siekiama sutarimo. Beje, ir naujosios strategijos projektas patobulintas tik tiek, kad prikaišiotas tik socialdemokratų rinkimų programos razinų. Politikai turėtų matyti giliau“, – reziumuoja V. Stundys.

V. Juozapaitis. Ar tikrai valdžia nesugeba valdyti valstybės?

JuozapaitisV13Nesu įsitikinęs, kad šias eilutes skaitys piliečiai, kuriems jau senokai pabodo politinės rietenos ir šiaip problemos, kurios tiesiogiai su jais iki šiol dar nesusijusios. Beveik esu įsitikinęs, kad šio rašinėlio tikrai neskaitys valdančiąja dauguma save besivadinantieji ar prie jų besišliejantieji, nes turėdami savo rankose valstybės vairą jie paprasčiausiai tam neturi nei laiko, nei noro. Tačiau labai vyliuosi, kad šiuo tekstu prisibelsiu į širdis ir protus tų, kurie vis dar tikisi sulaukti Lietuvos Nepriklausomybės 100-ojo gimtadienio. (daugiau…)

Valentinas Stundys. Vertybės reikalingos tam, kad žmogus suvoktų esąs savo valstybės šeimininkas

Stundys ValentinasMolėtų rajono Sąjūdžio dalyvis, ilgametis lietuvių kalbos mokytojas ir Molėtų rajono meras (1997-2008 m.) Valentinas Stundys yra, ko gero, be konkurencijos geriausiai švietimo problematiką išmanantis žmogus XV Vyriausybę formavusioje koalicijoje. Praėjusią Seimo kadenciją vadovavęs Seimo švietimo, mokslo ir kultūros reikalų komitetui, iki susijungimo su Tėvynės Sąjunga pareigas ėjęs krikščionių demokratų partijos pirmininkas sutiko aptarti svarbiausius švietimo sektoriaus klausimus. Žvilgsnis iš vidaus į sėkmingų ir neretai kritikuotinų pastarosios valdžios sprendimų vidinę logiką ir Seimo komiteto vaidmenį, taisant Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyvas, pokalbyje su darbą komitete tęsiančiu Valentinu Stundžiu. Kalbino Vytautas Sinica. (daugiau…)

Diskusija „Ar verta bijoti, kad pasirinksite ne tą profesiją?“

Pasaulinio masto profesionalus sportinio pokerio žaidėjas, verslininkas, filantropas Antanas Guoga; fizikas, profesionalus politikas, humanitarinių mokslų daktaras ir socialinių mokslų profesorius Kęstutis Masiulis; psichologai, darbo biržos specialistai, sėkmes ir nesėkmes profesijose patyrę žmonės. Šie išskirtiniai pašnekovai – tai Sūduvos forumo diskusijos apie profesijos pasirinkimą dalyviai.

Kviečiame į SŪDUVOS FORUMĄ diskutuoti apie tai, kaip pasirinkti profesiją, kad su nuostaba galima būtų pasakyti – man ne tik leidžia tai daryti, bet dar ir pinigus moka. Kas svarbiausia šiame šimtmetyje – diplomas ar gebėjimai, patirtis ar teorinės žinios, o gal diplomo visai nė nebereikia?  (daugiau…)

Marijampolės kolegiją ištiko susitarimo krizė

Sūduvos forumo surengta diskusija apie situaciją Marijampolės kolegijoje buvo viena iš karščiausių ir gausiausiai lankytų diskusijų. Ji nesibaigė nei tą patį vakarą išjungus mikrofonus, nei praėjus kelioms dienoms.

Sumaištį mieste ir akademinėje bendruomenėje sukėlė Marijampolės kolegijos Akademinės ir Kolegijos tarybų pasitarime priimtas sprendimas, kad visi kolegijos padaliniai turi išsikelti iš centre įsikūrusio Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto į Verslo ir technologijų fakulteto pastatus P. Armino gatvėje. (daugiau…)