X
Meniu
pramogų parkas
Kviečiame paminėti Sąjūdžio dieną kartu!

Kviečiame paminėti Sąjūdžio dieną kartu!

Birželio 3-ioji Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbta atmintina diena ir pavadinta „Sąjūdžio diena“. 1988-ais metais Vilniuje tą dieną buvo suburta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Lietuvos Sąjūdis paskatino Lietuvą atgimti ir 1990 m. kovo 11-ąją paskelbti Lietuvos nepriklausomybę.

Kviečiame visus birželio 3 d. 16 val. dalyvauti Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyriaus rengiamame susibūrime-koncerte „Laisvė birželyje“, kuris vyks Marijampolės senamiestyje esančiame P. Butlerienės skvere.

Prisiminsime, kad birželio mėnesį yra ir su laisvės praradimu susijusių atmintinų dienų.

Renginio metu Jums koncertuos Kostas Smoriginas, renginį ves Vida Mickuvienė.

Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyriaus taryba

Darom 2017

Darom 2017

TS-LKD Marijampolės skyriaus atstovai, dalyvavome akcijoje „Darom“, švarinome teritoriją prie Marijampolės dramos teatro ir Šešupės pakrantę nuo senosios hidroelektrinės iki Ramybės parko. Mūsų „laimikis“ – tik du maišai šiukšlių, taigi smagu buvo padaryti išvadą, kad marijampoliečiai – pakankamai tvarkingi ir šiukšlinti nelinkę žmonės, bent jau miesto centre. Už dalyvavimą akcijoje gavome organizatorių padėką.

TS-LKD PASISAKO UŽ MAŽESNES ŠILDYMO KAINAS

TS-LKD PASISAKO UŽ MAŽESNES ŠILDYMO KAINAS

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Marijampolės skyrius nuosekliai siekia, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mūsų savivaldybėje reikšmingai sumažėtų. Kad marijampoliečiams nereikėtų mokėti už šildymą 40 procentų daugiau nei vidutiniškai respublikoje (o būtent tokia yra šiandienos situacija), TS-LKD nariai prieš mėnesį parengė peticiją dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainos ir inicijavo gyventojų parašų rinkimą. Peticiją su 645 žmonių parašais šią savaitę TS-LKD atstovai įteikė Marijampolės savivaldybės laikinajai merei Irenai Lunskienei.

Be to, kovo pradžioje opozicinė TS-LKD frakcija paruošė ir pateikė savivaldybės tarybai sprendimo projektą „Dėl Marijampolės savivaldybės 2015–2019 metų veiklos prioritetų papildymo“, kuris kovo 27 dieną vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas. Nuo šiol savivaldybės veiklos prioritetų sąrašas pasipildė nauju prioritetu, įpareigojančiu savivaldybės vadovus siekti, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Marijampolėje mažėtų bent iki vidutinės centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Lietuvoje lygio.

 

PETICIJA

Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainos

 

Marijampolės savivaldybė savo šilumos ūkį jau 17 metų nuomoja bendrovei „Litesko“, kuri už centralizuotai tiekiamą šilumą pelnosi iš marijampoliečių, priversdama juos apmokėti neadekvačiai dideles šildymo sąskaitas. Šiuo metu šilumos kaina Marijampolės vartotojams yra viena aukščiausių Lietuvoje ir beveik 40 procentų viršija vidutinę centralizuotai tiekiamos šilumos kainą respublikoje.

Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame, kad Marijampolės savivaldybės vadovai imtųsi realių ir ryžtingų veiksmų, jog centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Marijampolėje būtų sumažinta bent iki vidutinės šilumos kainos Lietuvoje. Ir jei yra reikalinga, raginame nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį su bendrove „Litesko“ bei šilumos ūkį tvarkyti pačiai savivaldybei arba konkurso tvarka išnuomoti sąžiningesniam, mažesnę šilumos kainą galinčiam pasiūlyti šilumos tiekėjui.  

645 pasirašiusieji.

Iniciatoriai: Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Marijampolės skyrius.

Jau vyksta pirmininko rinkimų diskusijos

Jau vyksta pirmininko rinkimų diskusijos

TS-LKD pirmininko rinkimų debatai vyko vasario 1 d. (trečiadienį) Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kas negalės atvykti sekmadienį į visuotinį susirinkimą, kviečiame susipažinti su diskusijų įrašu

Kandidatai TS-LKD partijos pirmininko rinkimuose:

  1. Gabrielius Landsbergis  (programa)
  2. Mykolas Majauskas  (programa )
  3. Žygimantas Pavilionis  (biografija ir programa
  4. Paulius Saudargas  (programa)
Sausio 13-osios akcija „Neužmirštuolė“ ir vėl kvies aukoti Krašto apsaugos savanorių pajėgoms

Sausio 13-osios akcija „Neužmirštuolė“ ir vėl kvies aukoti Krašto apsaugos savanorių pajėgoms

Jau tradicine spėjusi tapti „Neužmirštuolės“ akcija Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, tautiečius tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje ragins prisiminti kritusius kovoje už laisvę įsisegant vienijantį ženkliuką – Neužmirštuolės žiedą. Antrus metus iš eilės aukos, surinktos įsigyjant neužmirštuoles, bus skiriamos Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP) remti.

Už simbolinę auką tautiečiai kviečiami neužmirštuoles įsigyti „Narvesen“ ir „Lietuvos spaudos“ prekybos vietose visoje Lietuvoje. Taip pat išlieka galimybė nemokamai neužmirštuoles parsisiųsti iš tinklalapio www.neuzmirsk.lt.

Pernai „Neužmirštuolės“ akcijos metu surinktomis lėšomis KASP turėjo galimybę įsigyti du naktinio matymo prietaisus ir reikiamus priedus. Taip pat nupirkta būtiniausių kario ekipuotės daiktų, kurie buvo perduoti Ukrainos šalies gynėjams. 2016 m. gegužę iš KASP karių suformuotas būrys vyko į Ukrainą mokyti ir treniruoti šalies karių.

„Labai vertiname „Neužmirštuolės“ akcijos organizatorių pasirinkimą remti Savanorių pajėgas. Juk savanorystė glaudžiai sieja Sausio 13-osios didvyrius ir šių dienų laisvės sergėtojus – KASP karius savanorius. Dėkojame visiems palaikiusiems šią idėją pernai, ir užtikriname, kad šiemet gauta parama bus taip pat tikslingai panaudota Krašto apsaugos savanorių koviniam rengimui stiprinti“,  – sako  Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Artūras Jasinskas.

Akcijos iniciatoriai kviečia sekti „Neužmirštuolės“ „Facebook“ paskyrą, kurioje bus dalinamasi Krašto apsaugos savanorių mintimis apie laisvę, senomis Lietuvos laisvę menančiomis fotografijomis, ambasadorių vaizdo medžiaga bei visa aktualia informacija norintiems prisidėti.

Neužmirštuolė“ – tai popierinė gėlė, kurią prie savo širdies sausio 13 d. įsisegti kviečia akcijos ambasadoriai LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Arturas Jasinskas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, profesorius Alfredas Bumblauskas, DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, DELFI žurnalistai Vaidas Saldžiūnas, Vytautas Jokubauskas, 15min žurnalistai Paulius Gritėnas, Dovydas Pancerovas, Paulius Ramanauskas. Gėlės žiedo simbolis pasirinktas norint pagerbti kovotojus už laisvę, o pačios neužmirštuolės pavadinime užkoduota mintis, jog kovotojai yra nepamiršti ir šiandien.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena

Mielieji,

Sveikinu visus su Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – diena, kuri ženklina XIII amžių siekiantį mūsų valstybės europinį pripažinimą, atvėrusį galimybes integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą.

Džiaugiuosi, kad šiandien, praėjus daugeliui metų, Lietuva eina valstybingumo stiprinimo bei eurointegracijos keliu.

Linkiu, kad šią šventę pasitiktume su derama pagarba ir pasiryžimu siekti, jog Lietuva būtų saugi, klestinti ir demokratiška valstybė.

Dirbkime kartu vardan Lietuvos ateities!

Kęstutis Traškevičius

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas

Gabrielius Landsbergis lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje

Gabrielius Landsbergis lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje

Birželio 16 dieną Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis drauge su komanda lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje, kur pristatė „Naują planą Lietuvai“, bendravo su gyventojais ir dalyvavo renginiuose. Partijos pirmininkas lankėsi TS-LKD kandidatų Seimo rinkimuose Valdo Aleknavičiaus (Sūduvos vienmandatė apygarda) ir Andriaus Vyšniausko (Marijampolės vienmandatė apygarda) kvietimu.

Landsbergis džiaugėsi, kad susitikimų su verslininkais, vietos bendruomenėmis ir gyventojais metu netrūko nei karštų diskusijų, nei aštrių klausimų: nuo emigracijos iki švietimo sistemos ar regionų ekonomikos skatinimo klausimų.

Esmine regiono problema G. Landsbergis įvardijo emigracijos mastus, tačiau teigė su komanda turintis aiškų planą, kaip pakeisti dramatišką situaciją. „Vien praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 45 tūkst. gyventojų, per ketverius metus – 150 tūkst. Jei tokia tendencija išliks, 2030 m. neteksime trečdalio darbingo amžiaus žmonių, išlaikyti pensininkus reikės 30 proc. daugiau lėšų, vadinasi, likusiems teks dirbti daugiau“ – susirinkusiems sakė TS-LKD pirmininkas.

TS-LKD lyderis tikino, jog sekdami Estijos pavyzdžiu galime susigrąžinti emigravusius, kadangi pastaruoju metu į kaimyninę šalį emigrantai pradėjo gausiai grįžti, nes sparčiai auga šalies vidutinė alga. Pasiekti tokių rezultatų Lietuvoje irgi galima suvienijus valdžią ir verslą, sukuriant sąlygas investicijų atėjimui į visą Sūduvos regioną bei sugrąžinant sąžiningumą ir skaidrumą į viešąjį sektorių.

Kalvarijos valdžia išsigando

Viso dienos vizito metu labiausiai nustebino Kalvarijos savivaldybės vadovų elgesys, kai TS-LKD atstovai ir Kalvarijos gyventojai nebuvo įleisti į iš anksto susitikimui rezervuotą savivaldybės administracijos salę. Valdžios iš anksto suteiktas leidimas naudoti salę susitikimui su gyventojais buvo netikėtai atšauktas, išsigandus laisvos diskusijos liepta grąžinti raktus.

„Kalvarijos savivaldybės valdžios baimė ir nepakantumas kitokiai nuomonei išsiveržė per kraštus. Tokiu būdu Kalvarijos savivaldybės valdžia ne tik parodė nepagarbą savivaldybės svečiams, bet ir į susitikimą su jais atvykusiems vietos gyventojams“ – teigiai buvęs Kalvarijos meras, TS-LKD kandidatas Seimo rinkimuose Sūduvos apygardoje, į kurią įeina ir Kalvarija, Valdas Aleknavičius.

Nepaisant šio akibrokšto, Gabrielius Landsbergis su TS-LKD komandos nariais Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, Aiste Gedviliene ir Vytautu Kernagiu rado būdą kaip kalvarijiečiams pristatyti ir visiškai naują, tik trečiadienį paskelbtą „Naują Lietuvos švietimo planą“.

„Rengdamiesi iš esmės keisti švietimo srityje susidariusią situaciją, pagrindiniu tikslu laikome principą, kad kiekvienas išsilavinimo siekiantis žmogus Lietuvoje privalo gauti tik aukščiausios kokybės švietimo paslaugas. Tai reiškia, kad esame pasirengę Lietuvos vaikams užtikrinti geriausią išsilavinimą, kad ir kur Lietuvoje jie begyventų. Ypatingą dėmesį skirsime ir mokytojams – jiems pasiūlysime nuoseklų atlyginimo augimo planą, bei sieksime užtikrinti, kad pedagogo profesiją rinktųsi tik motyvuoti ir aukštais profesiniais gebėjimais pasižymintys asmenys“ – esminius švietimo sistemos gerinimo aspektus pristatė TS-LKD atstovai.

Marijampolėje kalbėta apie atsinaujinimą

Marijampolėje G.Landsbergis kartu su A.Vyšniausku lankė gyventojus namuose, spausdami rankas ir tiesiogiai išklausydami jų nuomonę apie dabartinę šalies ir miesto valdžią, rinkimus ir TS-LKD atsinaujinimą, kuris partijoje vyksta itin sparčiai. Taip pat TS-LKD pirmininkas spėjo sudalyvauti ir „Šv. Jurgio meno sezono“ audio vizualinio projekto koncerte „Muzika kaip kinas“.

2016_06_17_Kalvarija-Marijampole_Mindaugo Mikuleno nuotr.-81

MARIJAMPOLĖJE SOCIALINIO BŪSTO PLĖTRĄ LYDI NESKAIDRUMO ŠEŠĖLIAI

MARIJAMPOLĖJE SOCIALINIO BŪSTO PLĖTRĄ LYDI NESKAIDRUMO ŠEŠĖLIAI

2015 metais Marijampolėje naujai pastatytame socialiniams būstams skirtame daugiabutyje įsikūrė pirmieji gyventojai. Iš pradžių sunkiai ieškojusi naujakurių savivaldybės valdžia palaipsniui apgyvendino juos 40-yje šio namo butų. Daugiabučio statyba 2013–2014 m. iš viso atsiėjo beveik 6,3 mln. litų valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų, o vieno kvadratinio metro kaina siekė beveik 3200 litų. Ar nebuvo galima šias lėšas panaudoti racionaliau?

Marijampolės savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Kontrolės komiteto pavedimu 2015 metais atliko Socialinio būsto fondo plėtros programos įgyvendinimo Marijampolės savivaldybėje auditą, kurio išvadose konstatavo, kad 2013–2014 m. valstybės biudžeto skirtų tikslinių lėšų (jų buvo per 5,2 mln. litų) užteko tik 34 butams pastatyti Kosmonautų g. Marijampolėje statomame name. Už kitus 6 butus buvo išleistas daugiau kaip 1 milijonas litų (apie 300 tūkst. eurų) savivaldybės pinigų.

2012 metais pirkdama 7 butus socialiniam būstui senos statybos daugiabučiuose Marijampolės savivaldybės administracija mokėjo vidutiniškai po 1000 litų už kvadratinį metrą. Todėl šių metų vasario mėnesį Kontrolės komiteto posėdyje svarstant Kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito išvadas buvo nutarta pastebėti, kad 2013 – 2014 m. iš valstybės biudžeto skirtomis tikslinėmis lėšomis Marijampolės savivaldybės socialinio būsto fondą buvo galima išplėsti ne mažiau kaip dvigubai didesne apimtimi, įsigyjant butus senos statybos daugiabučiuose.

Už daugiau kaip 5,2 mln. litų iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių lėšų Marijampolėje per dvejus metus buvo galima nupirkti nuo 80 iki 100 tokių butų ir pradžiuginti socialiniu būstu ne mažiau kaip dvigubai daugiau šeimų. Dalį likusio milijono litų savivaldybės lėšų buvo galima skirti įsigytų butų remontui, jei toks būtų buvęs reikalingas, likusi jo dalis galėjo būti panaudota duobėtų miesto gatvių ir šaligatvių, daugiabučių kiemų tvarkymui.

Tad kodėl nenorėta kur kas efektyviau panaudoti socialinio būsto fondo plėtrai skirtas lėšas? Savivaldybės valdininkai su tarybos valdančiaisiais ne kartą unisonu jau kartojo, kad senos statybos butuose neįmanoma gyventi, jiems reikia didelių remontų. Sekant tokia logika išeitų, kad senos statybos daugiabučiai, kuriuose gyvena didžioji dalis marijampoliečių, yra gyvenimui netinkamos landynės. Tačiau pažvelgę į portalo skelbiu.lt skelbimus, kuriuose vienu metu galima rasti maždaug 150-160 skelbimų apie Marijampolėje parduodamus butus, ir prie jų esamas nuotraukas, daugeliu atvejų susidarytume priešingą vaizdą, pamatę estetiškai atrodančias ir gyvenimui patrauklias patalpas.

Pagal galiojančius įstatymus daugiau kaip 5 metus socialinį būstą iš savivaldybės nuomojantys žmonės turi teisę jį išsipirkti už rinkos kainą. Tai jau yra padariusi ne viena marijampoliečių šeima. Tačiau į naujus ir brangius 35-45 tūkst. eurų vertės butus Kosmonautų gatvėje įsikėlę žmonės gali tokios galimybės niekada nesulaukti, nes jiems norint savo butus išsipirkti bus praktiškai neįmanoma sukaupti tokią didelę pinigų sumą. O jei ateity jų pajamos viršys nustatytą ribą, savivaldybė pradės taikyti dvigubą nuomos tarifą. Todėl panašu į tai, kad šie žmonės visą gyvenimą bus priversti likti savivaldybės kampininkai.

Atsakymą, kodėl, akivaizdžiai dominuojant neigiamiems argumentams statyti naują socialinį būstą, vietos valdžia vis vien apsisprendė eiti neefektyviu ir nelabai skaidriu socialinio būsto fondo plėtros keliu, galima rasti atkreipus dėmesį į audito išvadų ataskaitoje esančią informaciją apie savivaldybės organizuotą statybos darbų konkursą socialinio būsto statybai, kurį laimėjo vienintelis jame dalyvavęs pretendentas. Pasidomėjus, kodėl niekas daugiau nedalyvavo solidžios beveik 6,3 mln. litų darbų vertės konkurse, paaiškėjo, kad savivaldybė konkurso sąlygas parengė taip, kad jame galėtų dalyvauti tik stambios bendrovės, dalį darbų į priekį galinčios atlikti savo sąskaita ir palaukti atsiskaitymo už juos, nors tokios būtinybės visai nebuvo.

Dėl tokių savivaldybės valdininkų veiksmų nustatant konkurso reikalavimus buvo praleista proga organizuoti realų konkursą ir gauti iki 10 procentų mažesnę statybos darbų kainą. Už sutaupytas lėšas būtų galima buvę papildomai nupirkti iki 10 senos statybos butų. Tad kodėl ir vėl elgtasi neprotingai?

Neracionalius vietos valdžios veiksmus iš dalies paaiškina tai, kad konkursą laimėjęs pretendentas yra ta pati statybų bendrovė, kuri prieš keletą metų laimėjo penkis iš septynių Marijampolės regioninio centro kompleksinės plėtros 2008-2013 metų investicinės programos projektų – iš viso už 60 mln. litų – ir kuriai anuomet neretu atveju raudoną kilimą į tų konkursų nugalėtojų sostą uoliai tiesė kai kurie Marijampolės valdantieji.

Tad ar nebuvo šiuo atveju iš anksto sukirsta rankomis, kam kiek ir ko liks? Akivaizdu, kad iš perkamų butų savininkų nieko neišpeši, o realų konkursą laimėjus nieko bendro su vietos valdžia neturinčiam rangovui, irgi galima likti be nieko. Todėl, matyt, ir buvo pasirinktas toks socialinio būsto fondo plėtros būdas, lydimas neskaidrumo šešėlių. Ir kas galėtų paneigti galimybę, kad jis nebuvo kam nors naudingas?

Kęstutis Traškevičius

Marijampolės savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas

Diskusija tema „Kur eini, Lietuva?“

Diskusija tema „Kur eini, Lietuva?“

2016 m. gegužės 12 d. 17.30 val. kviečiame į viešą diskusiją tema  „Kur eini, Lietuva?“, kuri vyks Marijampolės savivaldybės administracijos I aukšto salėje (J.Basanavičiaus a. 1). Diskusijoje dalyvaus LR Seimo narys dr. Paulius Saudargas, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV dr. Žygimantas Pavilionis, Rytų Europos studijų centro vadovas dr. Laurynas Kasčiūnas, Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas.

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Kęstutis Traškevičius