X
Meniu
Gabrielius Landsbergis lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje

Gabrielius Landsbergis lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje

Birželio 16 dieną Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis drauge su komanda lankėsi Kalvarijoje ir Marijampolėje, kur pristatė „Naują planą Lietuvai“, bendravo su gyventojais ir dalyvavo renginiuose. Partijos pirmininkas lankėsi TS-LKD kandidatų Seimo rinkimuose Valdo Aleknavičiaus (Sūduvos vienmandatė apygarda) ir Andriaus Vyšniausko (Marijampolės vienmandatė apygarda) kvietimu.

Landsbergis džiaugėsi, kad susitikimų su verslininkais, vietos bendruomenėmis ir gyventojais metu netrūko nei karštų diskusijų, nei aštrių klausimų: nuo emigracijos iki švietimo sistemos ar regionų ekonomikos skatinimo klausimų.

Esmine regiono problema G. Landsbergis įvardijo emigracijos mastus, tačiau teigė su komanda turintis aiškų planą, kaip pakeisti dramatišką situaciją. „Vien praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 45 tūkst. gyventojų, per ketverius metus – 150 tūkst. Jei tokia tendencija išliks, 2030 m. neteksime trečdalio darbingo amžiaus žmonių, išlaikyti pensininkus reikės 30 proc. daugiau lėšų, vadinasi, likusiems teks dirbti daugiau“ – susirinkusiems sakė TS-LKD pirmininkas.

TS-LKD lyderis tikino, jog sekdami Estijos pavyzdžiu galime susigrąžinti emigravusius, kadangi pastaruoju metu į kaimyninę šalį emigrantai pradėjo gausiai grįžti, nes sparčiai auga šalies vidutinė alga. Pasiekti tokių rezultatų Lietuvoje irgi galima suvienijus valdžią ir verslą, sukuriant sąlygas investicijų atėjimui į visą Sūduvos regioną bei sugrąžinant sąžiningumą ir skaidrumą į viešąjį sektorių.

Kalvarijos valdžia išsigando

Viso dienos vizito metu labiausiai nustebino Kalvarijos savivaldybės vadovų elgesys, kai TS-LKD atstovai ir Kalvarijos gyventojai nebuvo įleisti į iš anksto susitikimui rezervuotą savivaldybės administracijos salę. Valdžios iš anksto suteiktas leidimas naudoti salę susitikimui su gyventojais buvo netikėtai atšauktas, išsigandus laisvos diskusijos liepta grąžinti raktus.

„Kalvarijos savivaldybės valdžios baimė ir nepakantumas kitokiai nuomonei išsiveržė per kraštus. Tokiu būdu Kalvarijos savivaldybės valdžia ne tik parodė nepagarbą savivaldybės svečiams, bet ir į susitikimą su jais atvykusiems vietos gyventojams“ – teigiai buvęs Kalvarijos meras, TS-LKD kandidatas Seimo rinkimuose Sūduvos apygardoje, į kurią įeina ir Kalvarija, Valdas Aleknavičius.

Nepaisant šio akibrokšto, Gabrielius Landsbergis su TS-LKD komandos nariais Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, Aiste Gedviliene ir Vytautu Kernagiu rado būdą kaip kalvarijiečiams pristatyti ir visiškai naują, tik trečiadienį paskelbtą „Naują Lietuvos švietimo planą“.

„Rengdamiesi iš esmės keisti švietimo srityje susidariusią situaciją, pagrindiniu tikslu laikome principą, kad kiekvienas išsilavinimo siekiantis žmogus Lietuvoje privalo gauti tik aukščiausios kokybės švietimo paslaugas. Tai reiškia, kad esame pasirengę Lietuvos vaikams užtikrinti geriausią išsilavinimą, kad ir kur Lietuvoje jie begyventų. Ypatingą dėmesį skirsime ir mokytojams – jiems pasiūlysime nuoseklų atlyginimo augimo planą, bei sieksime užtikrinti, kad pedagogo profesiją rinktųsi tik motyvuoti ir aukštais profesiniais gebėjimais pasižymintys asmenys“ – esminius švietimo sistemos gerinimo aspektus pristatė TS-LKD atstovai.

Marijampolėje kalbėta apie atsinaujinimą

Marijampolėje G.Landsbergis kartu su A.Vyšniausku lankė gyventojus namuose, spausdami rankas ir tiesiogiai išklausydami jų nuomonę apie dabartinę šalies ir miesto valdžią, rinkimus ir TS-LKD atsinaujinimą, kuris partijoje vyksta itin sparčiai. Taip pat TS-LKD pirmininkas spėjo sudalyvauti ir „Šv. Jurgio meno sezono“ audio vizualinio projekto koncerte „Muzika kaip kinas“.

2016_06_17_Kalvarija-Marijampole_Mindaugo Mikuleno nuotr.-81

MARIJAMPOLĖJE SOCIALINIO BŪSTO PLĖTRĄ LYDI NESKAIDRUMO ŠEŠĖLIAI

MARIJAMPOLĖJE SOCIALINIO BŪSTO PLĖTRĄ LYDI NESKAIDRUMO ŠEŠĖLIAI

2015 metais Marijampolėje naujai pastatytame socialiniams būstams skirtame daugiabutyje įsikūrė pirmieji gyventojai. Iš pradžių sunkiai ieškojusi naujakurių savivaldybės valdžia palaipsniui apgyvendino juos 40-yje šio namo butų. Daugiabučio statyba 2013–2014 m. iš viso atsiėjo beveik 6,3 mln. litų valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų, o vieno kvadratinio metro kaina siekė beveik 3200 litų. Ar nebuvo galima šias lėšas panaudoti racionaliau?

Marijampolės savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba Kontrolės komiteto pavedimu 2015 metais atliko Socialinio būsto fondo plėtros programos įgyvendinimo Marijampolės savivaldybėje auditą, kurio išvadose konstatavo, kad 2013–2014 m. valstybės biudžeto skirtų tikslinių lėšų (jų buvo per 5,2 mln. litų) užteko tik 34 butams pastatyti Kosmonautų g. Marijampolėje statomame name. Už kitus 6 butus buvo išleistas daugiau kaip 1 milijonas litų (apie 300 tūkst. eurų) savivaldybės pinigų.

2012 metais pirkdama 7 butus socialiniam būstui senos statybos daugiabučiuose Marijampolės savivaldybės administracija mokėjo vidutiniškai po 1000 litų už kvadratinį metrą. Todėl šių metų vasario mėnesį Kontrolės komiteto posėdyje svarstant Kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito išvadas buvo nutarta pastebėti, kad 2013 – 2014 m. iš valstybės biudžeto skirtomis tikslinėmis lėšomis Marijampolės savivaldybės socialinio būsto fondą buvo galima išplėsti ne mažiau kaip dvigubai didesne apimtimi, įsigyjant butus senos statybos daugiabučiuose.

Už daugiau kaip 5,2 mln. litų iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių lėšų Marijampolėje per dvejus metus buvo galima nupirkti nuo 80 iki 100 tokių butų ir pradžiuginti socialiniu būstu ne mažiau kaip dvigubai daugiau šeimų. Dalį likusio milijono litų savivaldybės lėšų buvo galima skirti įsigytų butų remontui, jei toks būtų buvęs reikalingas, likusi jo dalis galėjo būti panaudota duobėtų miesto gatvių ir šaligatvių, daugiabučių kiemų tvarkymui.

Tad kodėl nenorėta kur kas efektyviau panaudoti socialinio būsto fondo plėtrai skirtas lėšas? Savivaldybės valdininkai su tarybos valdančiaisiais ne kartą unisonu jau kartojo, kad senos statybos butuose neįmanoma gyventi, jiems reikia didelių remontų. Sekant tokia logika išeitų, kad senos statybos daugiabučiai, kuriuose gyvena didžioji dalis marijampoliečių, yra gyvenimui netinkamos landynės. Tačiau pažvelgę į portalo skelbiu.lt skelbimus, kuriuose vienu metu galima rasti maždaug 150-160 skelbimų apie Marijampolėje parduodamus butus, ir prie jų esamas nuotraukas, daugeliu atvejų susidarytume priešingą vaizdą, pamatę estetiškai atrodančias ir gyvenimui patrauklias patalpas.

Pagal galiojančius įstatymus daugiau kaip 5 metus socialinį būstą iš savivaldybės nuomojantys žmonės turi teisę jį išsipirkti už rinkos kainą. Tai jau yra padariusi ne viena marijampoliečių šeima. Tačiau į naujus ir brangius 35-45 tūkst. eurų vertės butus Kosmonautų gatvėje įsikėlę žmonės gali tokios galimybės niekada nesulaukti, nes jiems norint savo butus išsipirkti bus praktiškai neįmanoma sukaupti tokią didelę pinigų sumą. O jei ateity jų pajamos viršys nustatytą ribą, savivaldybė pradės taikyti dvigubą nuomos tarifą. Todėl panašu į tai, kad šie žmonės visą gyvenimą bus priversti likti savivaldybės kampininkai.

Atsakymą, kodėl, akivaizdžiai dominuojant neigiamiems argumentams statyti naują socialinį būstą, vietos valdžia vis vien apsisprendė eiti neefektyviu ir nelabai skaidriu socialinio būsto fondo plėtros keliu, galima rasti atkreipus dėmesį į audito išvadų ataskaitoje esančią informaciją apie savivaldybės organizuotą statybos darbų konkursą socialinio būsto statybai, kurį laimėjo vienintelis jame dalyvavęs pretendentas. Pasidomėjus, kodėl niekas daugiau nedalyvavo solidžios beveik 6,3 mln. litų darbų vertės konkurse, paaiškėjo, kad savivaldybė konkurso sąlygas parengė taip, kad jame galėtų dalyvauti tik stambios bendrovės, dalį darbų į priekį galinčios atlikti savo sąskaita ir palaukti atsiskaitymo už juos, nors tokios būtinybės visai nebuvo.

Dėl tokių savivaldybės valdininkų veiksmų nustatant konkurso reikalavimus buvo praleista proga organizuoti realų konkursą ir gauti iki 10 procentų mažesnę statybos darbų kainą. Už sutaupytas lėšas būtų galima buvę papildomai nupirkti iki 10 senos statybos butų. Tad kodėl ir vėl elgtasi neprotingai?

Neracionalius vietos valdžios veiksmus iš dalies paaiškina tai, kad konkursą laimėjęs pretendentas yra ta pati statybų bendrovė, kuri prieš keletą metų laimėjo penkis iš septynių Marijampolės regioninio centro kompleksinės plėtros 2008-2013 metų investicinės programos projektų – iš viso už 60 mln. litų – ir kuriai anuomet neretu atveju raudoną kilimą į tų konkursų nugalėtojų sostą uoliai tiesė kai kurie Marijampolės valdantieji.

Tad ar nebuvo šiuo atveju iš anksto sukirsta rankomis, kam kiek ir ko liks? Akivaizdu, kad iš perkamų butų savininkų nieko neišpeši, o realų konkursą laimėjus nieko bendro su vietos valdžia neturinčiam rangovui, irgi galima likti be nieko. Todėl, matyt, ir buvo pasirinktas toks socialinio būsto fondo plėtros būdas, lydimas neskaidrumo šešėlių. Ir kas galėtų paneigti galimybę, kad jis nebuvo kam nors naudingas?

Kęstutis Traškevičius

Marijampolės savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas

Diskusija tema „Kur eini, Lietuva?“

Diskusija tema „Kur eini, Lietuva?“

2016 m. gegužės 12 d. 17.30 val. kviečiame į viešą diskusiją tema  „Kur eini, Lietuva?“, kuri vyks Marijampolės savivaldybės administracijos I aukšto salėje (J.Basanavičiaus a. 1). Diskusijoje dalyvaus LR Seimo narys dr. Paulius Saudargas, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV dr. Žygimantas Pavilionis, Rytų Europos studijų centro vadovas dr. Laurynas Kasčiūnas, Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys Andrius Vyšniauskas.

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Kęstutis Traškevičius

Demokratijos erozija. Korupcijos problemos: iššūkiai ir sprendimai

Demokratijos erozija. Korupcijos problemos: iššūkiai ir sprendimai

2016 m. balandžio 26 d. 17.30 val. kviečiame į viešą diskusiją tema  „Demokratijos erozija. Korupcijos problemos: iššūkiai ir sprendimai“, kuri vyks Marijampolės savivaldybės administracijos I aukšto salėje.

Diskusijoje dalyvaus LR Seimo Antikorupcijos komisijos nariai Agnė Bilotaitė ir dr. Arvydas Anušauskas bei Tėvynės Sąjungos kandidatas į Seimą Marijampolės rinkimų apygardoje Andrius Vyšniauskas.

TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas
Kęstutis Traškevičius

Rytas Staselis: „Lenino anūkai“

Rytas Staselis: „Lenino anūkai“

Šią savaitę iš nuostabos turėjau papurtyti galvą, suabejojęs, ar išties adekvačiai suvokiu tai, ką girdžiu iš masinės komunikacijos priemonių.

Iš pradžių Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas kažin kur (tiesą pasakius, nespėjau sugaudyti šaltinio) kažką leptelėjo apie nustekentą Lietuvą. Po to ministras pirmininkas tautai papasakojo, kad „žmonės pradėjo gyventi baimėje dėl Lietuvoje susidariusio nesveiko psichologinio klimato“. Įžymioji socialdemokratė Birutė Vėsaitė ta tema dar pridūrė, kad „kriminalų, nelaimių ir skandalų rubrikų aktualizavimas veda prie įsivaizdavimo, jog esame nusikalsti linkusių, prasigėrusių ir pavojingų žmonių tauta“. Suprask, ne girti, be teisių, korupcijos liūne paskendę politikai skatina tokį visuomenės požiūrį ir nepasitikėjimą savo, kaip visuomenės nario ateitimi, o žiniasklaida.

Na, kad dėl didumos nelaimių Lietuvoje kalta žiniasklaida – ne naujiena, kaip ir p. Vėsaitės nuostatos šia tema.

Visgi aš apie ką kita. Pasipurtyti verčiantis dalykas yra tas, kad ketvirtaisiais Seimo kadencijos metais, likus pusmečiui iki rinkimų, aš matau personažus, kurie užėmė vienus aukščiausių postų valstybėje, o… artėjant spaliui mėgina man į pasąmonę įteigti, kad iš tikrųjų jie, būdami valdžioje, buvo tarsi didesnėj opozicijoj nei konservatoriai su liberalais.

Jūs ką nors suprantate? Aš – nelabai.

Galiu įtarti, kad atsakomybę už „žmonių“ baimę p. Butkevičius taip siekia kuriuo nors kampu deleguoti teisėsaugos institucijoms ir faktiškai Prezidentei. Kai specialiųjų tarnybų agentai pagaliau rimtai ėmėsi už valdžioje sėdinčių korumpuotų sukčių ir prekiaujančių savo įtaka: kas už šūsnelius eurų, o kas tiesiog už „revizijas“ nomenklatūros pirtelėse.

Todėl veik neabejoju, kad artėjant rinkimams, bus nusišnekėta dar labiau, aiškinant, kodėl Lietuvai ketveri metai virto visiška tuštuma.

Ponas Butkevičius – antrasis premjeras po Andriaus Kubiliaus, kuris visą savo kadenciją, ko gero, išsėdės savo poste. Prisimenate dešimtis darbo grupių iš „kompititingų“ profesionalų, kurie tuoj tuoj… Šnipštas. Menkas, jokių politikos idėjų neturintis (2012 m. pabaigoje viename interviu kalbėjęs apie amerikietiškų bankų godumą, matyt, ir teturi pamatinę ideologinę klišę), ambicingas, piktas politikos žmogelis per trejus su puse metų atsiriaugėdamas populistines nesąmones įžūliai išgėrė iš Kubiliaus ir Šimonytės kaulų išvirtą ekonomikos pagreičio sultinį, pašėrė juo savo bendrakoalicinius vagis ir dabar apsimesdamas, kad jokioje valdžioje nebuvo, kalba apie baimę.

Kada po vieno mano straipsnio premjeras į „Verslo žinių“ redakciją siuntė advokatus su neartikuliuotais reikalavimais paneigti informaciją, kurios tikrumu vėliau net arkliai įsitikino, o nacionalinio transliuotojo eteryje mane apkaltino skleidus melagingą informaciją (čia, jeigu ką, apie reputaciją, kuri yra svarbiausias žurnalisto kapitalas), man kažkodėl visai nesinorėjo rašyti apie įsivaizduojamas baimes. Man norėjosi rašyti, kad svarbiausioje Vyriausybės rūmų kėdėje turime sėdintį ambicingai įžeidų kvailį.

Nerašiau, nes tąsyk dar neatrodė, kad viskas bus taip blogai.

Per savo žurnalisto karjerą esu kalbinęs didumą Lietuvos politikos lyderių, dar bent keturis užsienio šalių vadovus ir kokius šešis ar septynis užsienio šalių vyriausybių vadovus, tuo metu ėjusius pareigas arba jau baigusius savo politinę tarnybą, penketą Europos Komisijos narių, Tarptautinio valiutos fondo aukščiausiąją pareigūnę ir dešimtis stambių verslo kompanijų vadovų.

Nesu sutikęs nykesnio ir idėjų požiūriu, tuštesnio politiko/lyderio už atkurtos Lietuvos 16-ąjį premjerą. Užteko vieno pokalbio „off the record“ (kitaip tariant, kurio turinys nebuvo skelbiamas) ir iki šiol nebenoriu jokio interviu, nes nežinočiau apie ką klausti. Taip, kad pašnekovo atsakymai turėtų bent plunksnos svorį.

Per pastarąsias savaites mano kolegos, komentuodami tai Druskininkų mero, tai Povilo Gylio kandidatūros į vidaus reikalų ministro pareigas problemas, prisimindami aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką ir dar daug daug kitų dalykų, prie išvadų veik neišvengiamai priduria žodžius „galas“, „dugnas“, „šakės“ arba dar griežtesnius.

Pasaulis taps aiškesnis suvokus, kad ši Lietuvos valdžia, valdančioji koalicija yra „Lenino anūkai“, kartu su rinkos ekonomikos permainomis sviedę į šiukšlyną visus, anksčiau mokėtus atmintinai „moralinius komunizmo statytojo kodeksus“ (tik neturėkite iliuzijų, kad tą komunistinį mėšlą jiems pakeitė Dekalogas).

Praradę dėl to visus moralinius skrupulus (net jei jie komunistiniai) dabar jie mėgaujasi buvimu valdžioje, pinigais ir, aiškindami polinkį į korupciją, seka Rusiją valdantį Vladimirą Putiną. Iš tikrųjų Kremliaus šeimininko „įjungtas durnius“, aiškinant savo aplinkos apsivogimo visuomenės sąskaita problemą, yra tarsi ištobulintas iki etalono. Jis mūsų „Lenino anūkams“ labai patinka.

O tie, kam tas p. Putino „įjungto durniaus“ metodas nepatinka (pvz., žiniasklaidai), tas jau kaltinamas visuomenėje sėjantis neišmatuojamą baimę. Jūs net neįsivaizduojate, kaip tiems „Lenino anūkams“ patinka Rusijoje dabar susiformavusi socialinė sistema.

Taigi „dugnų“, „galų“ ir „šakių“ dar bus daug. Nežudykite dėl to savo nervų ląstelių.

15min

Prisidėkite prie naujų galimybių Lietuvos neišleisdami pinigų

Prisidėkite prie naujų galimybių Lietuvos neišleisdami pinigų

Skirkite 1% savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.

Patogiausias būdas tai padaryti – iki gegužės 2 d. užpildyti formą internetu VMI Elektroninėje deklaravimo sistemoje:


1. Prisijunkite prie http://deklaravimas.vmi.lt/ per savo E-bankininkystę, su E-parašu arba mobiliuoju parašu.

1_naujas


2. Dešinėje pusėje spauskite „Paramos skyrimas“.

2_naujas


3. Ties skiltimi „Formos pildymui“ pasirinkite pildyti formą tiesiogiai portale.

3_naujas


4. Užpildykite privalomus asmeninės informacijos laukus.


5. E2 langelyje įrašykite kodą 301753623, E3 langelyje – TS-LKD Marijampolės skyriui, E4 langelyje – 1, o E5 langelyje pasirinkite, iki kurių metų skiriate paramą (skirti galite iki 2019 m.).

4_naujas


6. Kitoje prašymo eilutėje galite papildomai skirti 2% Jaunųjų konservatorių lygai, kodas: 295735870.


7. Baigus pildyti, spauskite „Pateikti deklaraciją“.

5_naujas

Taip pat deklaracijas galite pildyti ranka ir VMI atsiųsti paštu arba užpildyti artimiausiame VMI skyriuje. Formą rasite čia.

KOVO 11-OJI MARIJAMPOLĖJE: BE RUSIJOS SIMBOLIŲ J.BASANAVIČIAUS AIKŠTĖJE

KOVO 11-OJI MARIJAMPOLĖJE: BE RUSIJOS SIMBOLIŲ J.BASANAVIČIAUS AIKŠTĖJE

Šiais metais Marijampolė Kovo 11-osios šventę pasitiko teigiamais pokyčiais. Po penkerių metų Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną miesto centrinėje aikštėje pagaliau nebuvo plevėsuojančios Rusijos vėliavos, anksčiau stebinusios ir piktinusios daugelį pilietiškų marijampoliečių bei miesto svečių. Kas gi nulėmė tokį pasikeitimą?
Po to, kai 2010 metų viduryje Marijampolėje buvo atidarytas Rusijos garbės konsulatas, vadovaujamas „Arvi“ įmonių grupės prezidento V.Kučinsko, gana greitai prie šios grupės valdomo viešbučio J.Basanavičiaus aikštėje ant stiebo netoli paminklo Tautai ir Kalbai buvo iškelta Rusijos vėliava. Tuo pasirūpino naujasis Rusijos garbės konsulas. Ir nors iki 2014 metų mūsų didžioji kaimynė tarptautinėje arenoje nebuvo labai agresyvi, jau tuomet nemažai miestelėnų bambėdavo reikšdami nepasitenkinimą dėl tokios situacijos. „Lietuva juk nepriklausoma. Kodėl čia ta vėliava kabo? Kodėl jos niekas nenuima?“ – sakydavo jie. Tad reikia pripažinti, kad vėliavos eksponavimo vieta buvo netinkama nuo pat pradžių, tik kai kas į tai nekreipė dėmesio.
Marijampoliečių pasipiktinimas Rusijos vėliavos buvimu sustiprėjo po to, kai 2014 metų kovo mėnesį Rusija įvykdė Krymo aneksiją. Tų metų kovo 9-ąją TS-LKD Marijampolės skyriaus nariai Marijampolėje prie Rusijos konsulato organizavo vaikščiojamąjį piketą Ukrainai paremti. Jame dalyvavo apie 50 žmonių, su Ukrainos simbolika papuoštais plakatais sukę ratus šalia plevėsuojančios Rusijos vėliavos. Po šių įvykių miestelėnai jau atvirai reiškė nepasitenkinimą savivaldybės tarybos nariams, ypač valstybinėms šventėms skirtų renginių metu, vertindami iškeltą Rusijos vėliavą kaip propagandos ženklą.

20140309_134941

Rusijos vėliava centrinėje Marijampolės aikštėje sukeldavo keblumų renginių organizatoriams bei televizijų operatoriams. Valstybinių švenčių proga organizuojamiems renginiams nebuvo galima naudoti specialiai tam įrengtos pakylos, esančios šalia „Arvi“ valdomo viešbučio, nes filmuojant panoraminiu planu nuo savivaldybės administracijos pastato pusės į kadrą kartu su ant pakylos esančiais žmonėmis patekdavo ir netoliese plevėsuojanti Rusijos vėliava. Tačiau vietos valdžia nesistengė pakeisti situacijos. Vietoje to, kad pasirūpintų vėliavos perkėlimu į kitą vietą, ji valstybinių švenčių metu renginio epicentrą su vedėjais perkeldavo prie paminklo Tautai ir Kalbai arba prie savivaldybės pastato pusėn vedančių laiptų. Visa tai tęsėsi 5 metus.
Neapsikentusi savivaldybės vadovų abejingumo visuomenės keliamai problemai, TS-LKD Marijampolės skyriaus taryba 2015 metai nutarė inicijuoti akciją dėl Rusijos vėliavos pašalinimo iš J.Basanavičiaus aikštės. Parengta peticija, kurią 2015 metų pabaigoje pasirašė 224 žmonės, šių metų vasario 10 d. buvo pateikta merui, paskelbta vietinėje spaudoje. Pirminė savivaldybės administracijos reakcija nenustebino: niekas nepažeista, vėliava turi teisę kaboti ten, kur ji yra. Tačiau po dienos savivaldybės vadovus bei „Arvi“ prezidentą ėmė atakuoti LRT televizijos žurnalistė Rūta Lankininkaitė, pastebėjusi peticiją portale „Sūduvos gidas“. Ir kai p. Rūta vasario 18 d. atvyko į Marijampolę, Rusijos vėliava jau buvo nukabinta ir perkelta į mažiau pastebimą vietą prie viešbučio Mercure fasado Dailidės g. pusėje, o buvusioje jos vietoje, kaip ir dera, plevėsavo Europos Sąjungos vėliava. Kaip paaiškėjo vėliau, mero visuomeninį patarėją V.Kučinską nuimti Rusijos vėliavą privertė liūdnai išgarsėti visoje Lietuvoje nepanorę Marijampolės savivaldybės vadovai. Gerai, kad nors baimės vedami jie rado savyje jėgų priimti racionalų sprendimą.
Kad būtume sąžiningi, turime pripažinti, jog jei nebūtų ketvirtosios valdžios – žiniasklaidos – atstovų įsikišimo, šiais metais marijampoliečiams pasitikti Kovo 11-ąją be Rusijos vėliavos tautos patriarcho aikštėje vargu ar būtų pavykę. Žinoma, ne mažesnės svarbos buvo TS-LKD bendruomenės iniciatyva, atkreipusi visuomenės dėmesį ir privertusi vietos valdžią spręsti įsisenėjusią problemą.
Belieka tikėtis, kad Rusijos Federacijos vėliava jau niekada nesugrįš į savo buvusią vietą Marijampolės J.Basanavičiaus aikštėje ir nekels neigiamų emocijų Kovo 11-osios bei kitų švenčių progomis.

delfi.lt

TS-LKD PREZIDIUMAS ĮPAREIGOJO FRAKCIJĄ SEIME PRADĖTI INTERPELIACIJĄ MINISTRUI K. TREČIOKUI

TS-LKD PREZIDIUMAS ĮPAREIGOJO FRAKCIJĄ SEIME PRADĖTI INTERPELIACIJĄ MINISTRUI K. TREČIOKUI

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Prezidiumas vakar nusprendė įpareigoti TS-LKD frakciją Seime pradėti interpeliacijos aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui procedūrą, kadangi nesulaukė paties ministro atsistatydinimo.

„Aplinkos ministrui K. Trečiokui vengiant prisiimti atsakomybę už neskaidrią veiklą ir toliau išsisukinėjant, pradedame interpeliacijos procedūrą. Akivaizdu, kad įvertinus dar ir šiandien išsakytą Prezidentės raginimą principingai įvertinti jo veiksmus, praradęs Prezidentės ir visuomenės pasitikėjimą toliau toks ministras tęsti darbo nebegali“, – sako TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Priminsime, kad pasirodžius informacijai viešojoje erdvėje apie Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko darytą spaudimą ministrui dėl Vyriausybės nutarimo priėmimo ir valdančiosios daugumos įtakingų politikų bei Vyriausybės atstovų pokalbiams, taip pat paaiškėjus, kad aplinkos ministras melavo Antikorupcijos komisijai apie jam darytą R. Malinausko poveikį dėl Vijūnėlės dvaro ir nustačius pažeidimus priimant skandalingąjį Vyriausybės nutarimą, TS-LKD partijos pirmininkas G. Landsbergis paragino ministrą K. Trečioką atsistatydinti.

A.Vyšniauskas. Politikai, nustokite menkinti jaunus žmones!

A.Vyšniauskas. Politikai, nustokite menkinti jaunus žmones!

Kai išgirstu vyresniųjų šalies politikų kalbas apie jaunimo dalyvavimo politikoje „problemas”, man visados norisi pasakyti tam, kuris kalba: „politike, nustok menkinti jaunus žmones, nes tu nesupranti, ką kalbi”.

Taip ir šį kartą norėčiau sureaguoti į Seimo nario Albino Mitrulevičiaus rašinį apie balsavimo amžiaus ankstinimą iki 16 metų bei tame tekste išdėliotą požiūrį į jaunus žmones.

Iškart norėčiau užbėgti už akių kritikams ir pabrėžti, kad esu už tai, kad rinkimuose galėtų balsuoti ir jaunimas nuo 16 metų. Ne tai yra šio teksto ir visos diskusijos problema.

Problema yra vyresniųjų politikų požiūris, kuris labiausiai ir kenkia jaunimo įsitraukimui į politinius procesus. Dažno mūsų Seimo nario požiūris, kad jaunimas yra kažkoks neteisingas ir nedarantis taip, kaip jiems pridera, jauniems žmonėms skamba kaip moralizavimas ir nepasitikėjimas jų sveiko proto galimybėmis bei atsidavimu savo tėvynei.

Štai ir A.Mitrulevičius savo tekste išdėsto keletą įdomių epitetų jaunimo atžvilgiu: „jaunimas pasyvus”, „apolitiškas”, „jaunimo apolitiškumas gali virsti grėsme Lietuvos valstybingumui”.

Ką? Taip, tikrai Seimo narys sako, kad jaunas, savo gyvenimo kelio ieškantis žmogus gali būti grėsmė Lietuvos valstybingumui! Jo tekste galime tarp eilučių dar suprasti ir tai, kad jauni žmonės yra ne tik „apolitiški”, bet ir nepilietiški, ir nepatriotiški. O visa tai, Seimo nario nuomone, išspręs balsavimo amžiaus paankstinimas.

Kodėl? Ogi todėl, kad tik tada, kai amžius bus paankstintas, cituoju: „visos politinės partijos privalės rimčiau atsižvelgti į jaunimo problemas“.

Pasak žmogaus, kuris šalies politikoje sukasi jau mažiausiai 25 metus, partijos imsis jaunimo problemų tik tada, kai jaunimas pradės už tas konkrečias partijas balsuoti. Bet ar suvokiame koks tai nevalstybiškas Seimo nario požiūris?! Seimo narys mums visiems tiesiai išrėžia, kad jis rūpinasi tik tais, kurie už jį balsuoja. Ne visa visuomene, visos valstybės gerove, o tik tais, kurie ateina ir pažymi jo ar jo partijos pavadinimą kryžiuku balsavimo biuletenyje…

Žinote, ką? Man rodos, būtent toks šių dienų politikų požiūris – rūpintis tik tais, kurie jiems neša šlovę ir garbę, o nežiūrėti visos visuomenės ir valstybės interesų – ir yra didžiausia problema, dėl kurios jauni žmonės nusivilia politika ir politikais.

Bet gana emocijų. Padiskutuokime, ar tikrai jauni žmonės nedalyvauja politikoje ir kaip tai paaiškinti?

Jauni žmonės yra pilietiški ir patriotiški. Vertinkime tai

Pradėkime ne nuo rinkimų, o nuo kitų politinio dalyvavimo formų. Radikaliausia iš politinio dalyvavimo formų yra protestas.

Įdomu, kad jeigu pažvelgsime į savo šalies istoriją ir netolimą kitų šalių patirtį, tai neabejotinai pamatysime, kad tiek Baltijos valstybių Dainuojančiose revoliucijose, tiek Ukrainos Oranžinėje revoliucijoje ir Maidane, tiek ir Artimųjų Rytų protestuose, lėmusiuose politinius ir socialinius pokyčius, kritinė masė buvo jaunimas.

Jauni, korumpuota politine sistema ir menkomis savo ateities galimybėmis nepatenkinti žmonės atvedė savo šalis ir tautas prie esminio pasikeitimo. Jie buvo socialinių ir politinių pokyčių varomoji jėga.

Jaunimas yra nepatriotiškas? O kaip tada paaiškinti tuos tūkstančius jaunų savanorių, kurie plūsta atlikti karo tarnybos, kai valstybei to ypač reikia? Kaip paaiškinti ir tokius istorinius faktus, kad didžioji dauguma partizanų buvo jauni žmonės? Net pusę žuvusių partizaninėje kovoje sudarė jaunimas nuo 17 iki 21 m. Ar dabar esant tokiems įvykiams jaunimas eitų ginti savo šalies? Net neabejokite. Jauni žmonės būtų pirmose gynybos gretose.

Ar tikrai jaunimas nebalsuoja?

Grįžkime prie balsavimo. Štai po Seimo rinkimų pirmojo turo atliktas tyrimas parodė, kad net 80 proc. studentų balsavo rinkimuose (!) ir daugiau nei pusė jų buvo nepatenkinti to balsavimo rezultatais.

Kodėl? Ogi todėl, kad studentų balsas labai reikšmingai išsiskyrė nuo daugumos. Ryškia persvara tarp studentų pirmavo centro dešinės politinės jėgos – daugiau nei pusę balsų kartu surinko Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (29,9 proc.) bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (25 proc.). Trečioje vietoje, nuo lyderių atsilikdama daugiau nei perpus – Lietuvos socialdemokratų partija (12,7 proc.). Paskutinė partija, kuri studentų valia būtų peržengusi 5 proc. barjerą – Darbo partija (10 proc.). Štai ir atsakymas, kodėl atsiranda jaunimo nusivylimas šalies politika ir politikais. O tai ir skatina tam tikrą išorinę, bet tikrai ne grėsmingą, jaunų žmonių apatiją.

Jaunimo augantį aktyvumą rodo ir Europos parlamento rinkimų rezultatai.Juose jaunų žmonių dalyvavimas šoktelėjo du kartus. Kaip pastebi politologai ir sociologai, jaunimo dalyvavimas augs ir toliau, nes į politiką ateina nauja karta (gimusieji jau Nepriklausomoje Lietuvoje ir labai griežtai atmetantys visą sovietinio mentaliteto palikimą šalies politikoje) ir didėja socialinių tinklų įtaka politikos „vartojimo” įpročiams.

Jau dabar apie 50 proc. visų naujienų žmonės gauna per socialinius tinklus (daugiausiai „Facebook”). Jeigu žvelgtumėme į jaunimo dalį, tai šis procentas būtų dar žymiai aukštesnis.

Ne paslaptis, kad dalyvavimas rinkimuose priklauso ir nuo informacinio gyventojų įsitraukimo į politiką (naujienų „vartojimo“) įpročių ir nuo tos politikos aktualumo. Daugelį metų iki šiol, politikos informacija buvo „vartojama“ per televiziją ir spaudą.

Dabar viskas keičiasi – politika persikelia į internetinę ir socialinių tinklų erdvę. Tai erdvė, kurioje buriasi jauni žmonės, todėl jie pradeda aktyviau stebėti ir matyti šalies politinius procesus. Taip didėja jaunimo įsitraukimas į politiką.

Jaunimas atmeta korupciją ir neveiklumą

Kita tema – politikos turinio aktualumas jauniems žmonėms. Čia sugrįšiu prie A.Mitrulevičiaus, matyt, nuoširdžiai išsakytos minties, kad kol jaunimas nebalsuoja rinkimuose, politikams tas jaunimas nelabai ir rūpės.

Manau, kad pats A.Mitrulevičius šiais savo žodžiais nuoširdžiai tiki ir jais vadovaujasi savo politinėje veikloje. Tačiau jauni žmonės netiki. Jie tiki visiems piliečiams lygia valstybe, Seimu ir Vyriausybe. Jie tiki tuo, kad visi politikai nepaisant jų ideologijos ar sąsajų su kuria nors rinkėjų grupe turi ir gali rūpintis visais šalies piliečiais lygiai ir teisingai.

Tiesa, jaunimas „rūpestį“ įsivaizduoja kiek kitaip, nei vyresnieji, o ypač vyresnieji šalies politikai. Jaunam žmogui „rūpestis“ pirmiausia yra galimybių suteikimas. Jaunimui nereikia pašalpų. Jaunimui nereikia minimalios algos. Jam nereikia ir visuotinio valstybės kišimosi į jo gyvenimą nurodant, ką valgyti, ką galvoti ar kaip elgtis. Be abejo, valstybė privalo nubrėžti ribas, nustatyti svarbiausias taisykles ar netgi švelniai stumtelėti visuomenę vienokių ar kitokių apsisprendimų keliu.

Štai čia ir atsiranda šių dienų politikos turinio aktualumo problema. Kai šalies politika yra devalvuojama tik iki minimalios algos kėlimo ar priešrinkiminio šou, keliais eurais didinant pensijas, kai tai tampa aukščiausių šalies politikų veikimo esme – tada jauni žmonės tikrai nusivilia, nes siūloma „politika“ jiems tiesiog yra neaktuali. Jie nemato valstybės krypties. Jie nemato ateities, kurią jų valstybė galėtų jiems padėti susikurti.

Jie regi Birutę Vėsaitę, kuri painioja eurus su litais, Bronių Bradauską ginantį medžiotojų „teisę“ šaudyti „padarius gramelį“, premjerą Algirdą Butkevičių, kuris savo nuomonę pakeičia tris kartus per dieną, Druskininkų merą Ričardą Malinauską, kuris įrengia išskirtinius apartamentus aukštiems pareigūnams su nuogų moterų paveikslais vonioje, ar Viktorą Uspaskichą, kuris mokėdamas savo koncerno darbuotojams atlyginimus vokeliuose, reikalauja didinti minimalią algą.

Taigi, jauni žmonės regi jiems neaktualų šalies politikos turinį ir politikus, kurie jiems sukelia tik pasibaisėjimą ta situacija, kurioje gyvename. Todėl apsisprendimas dalyvauti rinkimuose ar ne, dažnai tampa protesto priemone prieš visa tai, ką jauni žmonės regi šių dienų politikoje.

Tačiau viskas bus gerai, jaunimas tikrai netaps apolitiška, Lietuvos valstybingumui kenkiančia piliečių mase. Dabarties jaunimas sugeba labai tiksliai atskirti, kas mūsų šalies politikoje yra tikra, o kas – tik priplėkusi propaganda.

Tam ypač padeda socialiniai tinklai, kur jaunų žmonių politinis aktyvumas yra labai ryškus. Todėl tikiu, kad vienintelis rezultatas, kurį matysime po tokių ir panašių Seimo narių straipsnių, – vis mažėjantis jaunimo balsavimas už socialdemokratus. Tai ir bus geriausia jaunimo pilietiškumo išraiška.

Pabaigoje noriu pakviesti visus šalies politikus savo žodžiais ir darbais nemenkinti jaunų žmonių. Kaip tik – pradėti ne šnekėti apie jaunimo nedalyvavimą ar apolitiškumą, o imtis realių darbų kuriant galimybes jauniems žmonėms ir užpildant šalies politikos turinį realiais sprendimais sėkmingai Lietuvos ateičiai.

P. S. Jeigu siekiame iš tikrųjų padėti jauniems žmonėms atrasti savo politines pažiūras ir įtraukti juos į rinkimų procesą, tai vien rinkiminio amžiaus sumažinimas nieko nepakeis.

Žymiai reikšmingesnis būdas būtų panaudoti puikią Norvegijos mokyklų rinkimų projekto patirtį. Šio projekto metu prieš realius parlamento rinkimus yra organizuojami tokie patys rinkimai (su tomis pačiomis partijomis ir politikais) tik mokyklose.

Projektas vertinamas kaip labai pasisekęs ir politikai nuoširdžiai bei intensyviai dalyvauja šiame procese, nes moksleivių rinkimų rezultatai dažniausiai parodo ir bendrą šalies nuotaiką.

Tad kodėl nedarome to paties Lietuvoje? Prieš 2003 m. stojimo į ES referendumą toks balsavimas mokyklose buvo organizuotas. Jis buvo sėkmingas ir tikrai įtraukė daug jaunų žmonių. Kodėl šios praktikos netęsiame?

turiuideja.lt

turiuideja.lt

Lietuvai reikia Jūsų idėjų!

Kviečiu jas siūlyti

turiuideja.lt