X
Meniu
Opozicijos užrašai: dviejų jėgų susidūrimas

Opozicijos užrašai: dviejų jėgų susidūrimas

Skaičius 2 simbolizuoja dualumą, dviejų jėgų susidūrimą. Šią simbolinę reikšmę jis išlaikė ir antrajame naujosios Marijampolės tarybos posėdyje. Valdžia suformavo valdžią, o opozicija formaliai pasiskelbė opozicija.

Pradėkime nuo opozicijos. Pagal TS-LKD sąrašą išrinkti tarybos nariai Valdas Pileckas, Petras Pavilonis, Kęstutis Traškevičius ir Andrius Vyšniauskas suformavo TS-LKD frakciją ir pasiskelbėme opozicija. Frakcijos seniūnu tapo V. Pileckas, o pavaduotoju P. Pavilonis. Dėl buvimo opozicija mūsų nuomonė visada buvo aiški. Darbas opozicijoje yra labai svarbus ir reikšmingas, juo labiau, kad mūsų ir jų skirtumai yra didžiuliai. Pradedant požiūriu į investicijas, jauną verslą ir baigiant reikšmingais minties skirtumais dėl mūsų miesto kultūrinės tapatybės raidos. Apie tai parašysiu kada nors kiek vėliau.

Prie valdžios. Šio tarybos posėdžio „intriga“ buvo administracijos direktoriaus pavaduotojų paskyrimas. Tikriausiai nieko nebestebina, kad jais tapo tie patys: Arvydas Bajoras ir Valdas Tumelis. Kaip bebūtų, tai yra žmonės, ant kurių laikosi socialdemokratų valdžios vertikalė. Ir šviesiosios, ir tamsiosios šios vertikalės pusės.

Praeitame posėdyje jų paskirti nepavyko, nes dar buvo negauta STT išvada. Tada meras „juokavo“, kad džiaugiasi, jog abiejų pretendentų dar nepasodino. O tai reiškia, pasak mero, kad jie dirbo gerai. Būtent apie šį epizodą ir abiejų skiriamųjų „nepasotinamumą“ iš mūsų, TS-LKD, pusės klausė Valdas Pileckas. Įdomu, kad į klausimą pats A. Bajoras negalėjo atsakyti, nes visą eterį užėmė meras, vaizdžiai pasakydamas, kad „jūs, konservatoriai, išvis juokų nesuprantat ir tik kalbat apie korupciją, o nieko realiai nedarot“. Bet ir pridūrė, kad abiejų siūlomų direktoriaus pavaduotojų pareigos tokios svarbios ir jautrios, kad jei nesodina, tai dirba anie tikrai gerai. Mums išvada paprasta – vadovautis mero prisakymu ir rimčiau kapstytis galimų korupcijos apraiškų srityje. Tikrai tai darysime.

Tiesa pasakius, meras taip įsiaudrino, kad netgi neleido pačiam pretendentui A. Bajorui atsakyti į mano užduotą klausimą, kas bus A. Bajoro darbo prioritetas: ar miesto centro gatvės, ar priemiesčiai, kur šiuo metu problemų daugiausia. Mero nuomone, gerbiamas A. Bajoras darys taip, kaip bus pasakyta, ir ne jam spręsti dėl prioritetų. Jis pirmiausiai dirbs su viešaisiais pirkimais.

Antrasis ir paskutinis šiame posėdyje svarstytas svarbus valdžios formavimo paskyrimas – administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis. Pripažinsiu, kad jis atrodė žymiai geriau ir solidžiau nei visi kiti iki šiol. Jis vienintelis iš visų pareigūnų, dėl kurių balsavome slaptai, buvo pasirengęs savo programą, turėjo prioritetus. Šis direktoriaus pavaduotojas dirbs su infrastruktūros projektais ir bus atsakingas už didžiosios Marijampolės dalies viešųjų erdvių sutvarkymą. Tai yra gerai, nes miestą tvarkyti reikia. Visgi mane domino investicijos. Ar imsis ši valdžia daryti kažką daugiau, kad sulauktume daugiau investicinių projektų? To Marijampolei itin stinga, atsiliekame nuo šalies vidurkio 10 kartų. Štai čia ir išryškėja esminis mūsų ir socialdemokratų požiūrių skirtumas. Pastarieji mano, kad LEZ yra panacėja, kuri padės verslui Marijampolėje plėtotis. Nors ir patys pripažįsta, kad ten įsikurti galės tik kokios 15 įmonių (tiek yra sklypų). Mes manome, kad LEZ yra gerai, bet tai ne panacėja. Reikia ir kitas pramonines teritorijas pritaikyti investicijoms, aktyviau kviesti pačius investuotojus ten kurtis.

Už abu pretendentus nubalsuota 20 už, 3 prieš, 2 susilaikė (2 tarybos nariai posėdyje nedalyvavo).

Visgi įdomiausia posėdžio dalis buvo skirstymasis į komitetus. Mano prioritetas tarybos darbe – ūkiniai klausimai. Plėtros, ūkio ir verslo vystymo komitetas. Jis apima tas svarbiausias sritis, kuriose dirbti įsipareigojau rinkėjams per rinkimus: investicijos, verslo sąlygų gerinimas, gatvių tvarkymas, administracijos darbo efektyvumo didinimas ir t.t. Tačiau patekimas į komitetą priminė savotišką melodramą. Meras pakvietė visus tarybos narius užsirašyti į komitetus. Gavome lentelę, kurioje socialdemokratai vienu ypu jau buvo surašyti. Gal ir nieko tokio, bet minčių kyla įvairių. Plėtros komitete man priėjus jau buvo 7 norintys, nors limitas 5. Užsirašiau 8-uoju. Atėjo meras, pažiūrėjo į sąrašą, į mane ir sako: „Eik į socialinius“. Aš jam: „Ne, neisiu. Noriu į Plėtros. Mane rinkėjai rinko, kad dirbčiau jame ir tai ypač svarbus komitetas, kuriame opozicija privalo būti“. Meras žiūrėjo žiūrėjo į sąrašą, aš stovėjau šalia. Sakau: „Žiūrėkit, šitie du tarybos nariai kartojasi, išbraukit“. Kai kas pasiūlė perkelti vieną pretendentą iš Plėtros į Aplinkos ir kaimo reikalų komitetą. Likau sąraše jau 6-uoju. Meras ir sako: „Tegul tada Plėtros komitete būna 6, o Socialinių reikalų – 4“. Gerai, sakau, tegul, bet mes Plėtros, ūkio ir verslo vystymo komitete turime būti ir nenusileisime. Iškovojome. Prieš balsavimą meras nusprendė iš Plėtros komiteto perkelti vieną socdemą į Socialinių reikalų komitetą ir problema buvo išspręsta. Ši istorija iliustruoja, kad dirbant taryboje, mums reikės kietumo ir principingumo, nes jei gebi stovėti už savo pozicijas, galima kai ką pasiekti ir dirbant opozicijoje.

Kiti TS-LKD kolegos dirbs šiuose komitetuose: Valdas – Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų; Petras – Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų; Kęstutis – Finansų ir ekonomikos komitete. Tad, manau, pasiskirstėme ir išsikovojome tas pozicijas, kuriose galėsime pasireikšti geriausiai.

Džiugiausias ir reikšmingiausias mūsų, opozicijos, iškovojimas – Kęstutis Traškevičius vadovaus Kontrolės komitetui. Nors jame kol kas bus tik trys nariai, nes deleguoti savo atstovus gali tik frakcijos ir tarybos narių grupės, turinčios ne mažiau 3 narių (tokiais esame mes, TS-LKD, socdemai ir darbiečiai), bet Kęstučio nusiteikimas rimtam kontrolės darbui mane džiugina. Net neabejoju, kad Kęstučio Traškevičiaus ir visos mūsų komandos pastangomis Kontrolės komitetas taps labai reikšmingu valdžios priežiūros įrankiu.

Sprendimų būta ir daugiau. Tačiau daugelis jų – procedūriniai formalumai, kuriais neverta užimti brangaus skaitytojo laiko. Kai kur palaikėm, kai kur susilaikėm.

Paminėsiu tik dar vieną savo naują patirtį. Šiandien pasinaudojau savo, kaip tarybos nario teise, ir pateikiau tris raštiškus paklausimus administracijos direktoriui. Viename jų prašau pateikti savo viziją, kaip bus pritraukiamos investicijos į Marijampolę. Kokie investicijų pritraukimo krypties darbai bus atlikti, kokie infrastruktūros projektai (be LEZ) bus įgyvendinti. Ar bus dirbama su „Investuok Lietuvoje“? Ar bus siunčiamos investicijų medžioklės misijos į užsienį ar potencialias Lietuvos įmones? Visa tai mane domina ir, prieš siūlydamas savo idėjas, norėčiau matyti aiškesnį valdžios požiūrį.

Taip pat administracijos direktoriaus paklausiau, kokia yra „Rail Baltica“ projekto būklė, ar gautas visas finansavimas? Šiame projekte matau bent vieną rimtą spragą. Marijampolės miesto dalis tarp Aukštaičių ir Laikštės gatvių dėl „Rail Baltica“ atsidurs savotiškoje geto situacijoje. Ji bus atkirsta nuo miesto centro ir žmogui be automobilio į šią gyvenamąją teritoriją patekti bus sunku. Todėl manau, kad verta apsvarstyti perėjos šiam rajonui įrengimo idėją.

Galiausiai, kadangi valdžia nauja, manau, kad reikia pasiaiškinti jos požiūrį į administracijos darbą. Ypač man įdomu, kaip ketinama gerinti administracijos darbą, gyventojų aptarnavimo efektyvumą ir greitį, kaip bus keliama darbuotojų kompetencija?

Į visus šiuos klausimus laukiu pirmųjų atsakymų. Bet domiuosi ne šiaip, kad paklausčiau ar pabumbėčiau. Dėl kai kurių klausimų į mane jau kreipėsi gyventojai, o kituose matau galimybes įdomesnių alternatyvų ar netgi reformų siūlymui.

Tai štai ir antroji pirmosios mano kadencijos Marijampolės taryboje savaitė. Įspūdis? Nevienareikšmis, bet galiu pasidžiaugti, kad jei pirmajame posėdyje į mane visi akivaizdžiai žvelgė kaip į „jaunikaitį, kuris čia kažko nori“, tai jau šiame posėdyje pajutau ir šiokias tokias lygiateisiškumo pripažinimo apraiškas. Džiugu.

Andrius Vyšniauskas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys

Kviečiame prisidėti prie Marijampolės skyriaus veiklos planavimo!

Kviečiame prisidėti prie Marijampolės skyriaus veiklos planavimo!

Kviečiame prisidėti prie skyriaus veiklos planavimo ir užpildyti trumpą anketą!

Apklausa

TS-LKD Pirmininko rinkimų preliminarūs I turo rezultatai

TS-LKD Pirmininko rinkimų preliminarūs I turo rezultatai

TS-LKD Pirmininko rinkimų 2015 I turas, vykęs balandžio 17-19 d., pasibaigė. Sekmadienį vakare Centrinė balsavimo komisija, gavusi informaciją iš visų Lietuvos skyrių, suskaičiavo preliminarius rezultatus, kurie bus patvirtinti antradienį. Preliminariais duomenimis balsavo 9090 narių, t.y., daugiau nei 50 proc., todėl rinkimai yra laikomi įvykusiais.

Gabrielius Landsbergis surinko 4525 balsus, o Irena Degutienė – 3913.

Gabrielius Landsbergis – po pirmojo rinkimų turo

Gabrielius Landsbergis – po pirmojo rinkimų turo

Mieli bendražygiai,

Esu dėkingas visiems ir kiekvienam iš Jūsų, mane palaikiusiems pirmajame rinkimų etape. Dėkoju bendražygiams: Irenai Degutienei, Jurgiui Razmai, Mantui Adomėnui, Laimai Andrikienei ir Emanueliui Zingeriui už išsakytas idėjas kaip kartu stiprinsime partiją, sieksime didesnio Lietuvos žmonių pasitikėjimo bei tapsime stipria, atvira ir laiminčia bendruomene.

Dar ir dar kartą dėkoju politinių kalinių ir tremtinių bendruomenei, kad jie vieni pirmųjų iškėlė mano kandidatūrą į TS-LKD pirmininkus ir įkvėpė priimti šį nelengvą apsisprendimą – siekti būti išrinktam ir vesti partiją nuoširdaus atsinaujinimo ir pergalių link. Politinių kalinių ir tremtinių, tautininkų ir jaunosios kartos palaikymas buvo juntamas kiekvieno vizito metu, esu dėkingas už palaikymo kalbas, laiškus, asmenines žinutes, padrąsinimus ir paraginimus.

Visos 3 TS-LKD skyrių sueigos ir 35 TS-LKD skyriai, miestai ir rajonai, pirmajame rinkimų ture palaikė mano kandidatūrą. Tai nepaprastas pasitikėjimas ir įkvėpimas dirbti dar atkakliau vardan Lietuvos, mūsų partijos ir bendražygių.

Dėkoju ir kviečiu būti aktyviais ir antrajame pirmininko rinkimų ture balandžio 24 – 25 dienomis.
Jūsų palaikymas man labai svarbus.

Nuoširdžiai,
Gabielius Landsbergis

Irena Degutienė – po pirmojo rinkimų turo

Irena Degutienė – po pirmojo rinkimų turo

Gerbiamieji,

tikiuosi, kad per pastarąjį mėnesį vykęs sujudimas partijos skyriuose, nesiliaus ir partijos nariai taps aktyvesni, dalyvaudami partijos vidiniame gyvenime, reikšdami savo nuomonę ir formuodami partijos veidą.

Dar kartą nuoširdžiai dėkoju ir labai tikiuosi Jūsų visų pagalbos antrajame rinkimų ture. Jūsų visų palaikymas man yra labai svarbus ir reikalingas!

Nuoširdžiai

Irena Degutienė

 

Ketverių metų iššūkis: Ar pavyks išsaugoti demokratiją Marijampolėje?

Ketverių metų iššūkis: Ar pavyks išsaugoti demokratiją Marijampolėje?

Balandžio 10 d. Marijampolėje vyko diskusija „Kaip išsaugoti vietinę demokratiją? 2015 m. pamokos ateičiai“. Diskusijos idėja kilto po savivaldos rinkimų, matant naują tendenciją Marijampolėje – vienpartiškumą.

Pirmą kartą Marijampolė bus valdoma vienos partijos ir tai kelia daug iššūkių dėl skaidraus bei demokratiško savivaldybės gyvenimo per artėjančius ketverius metus. Matant šį iššūkį būsimos kadencijos savivaldybės tarybos nario Andriaus Vyšniausko iniciatyva pokalbiui apie vietinės demokratijos išsaugojimą buvo pakviesti politologas dr. Vincentas Vobolevičius, „Baltųjų pirštinių“ įkūrėjas Tadas Langaitis ir žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius.

Visi kalbėjusieji ekspertai sutarė, kad vienos partijos įsivyravimas kelia rūpestį, dėl Marijampolės demokratijos būklės. Dr. Vicentas Vobolevičius pabrėžė, kad nors pasaulyje yra daug atvejų, kai eilę metų valdo viena politinė jėga (pavyzdžiui, kai kurias valstijas ar miestus JAV atskiros partijos valdo dešimtmečiais ar net šimtmečiais), tačiau viskas priklauso nuo tų partijų vidinės būsenos, galimybės pokyčiams iš vidaus. Vakaruose, jeigu politikai dirba blogai, jie pirmiausiai pajaučia konkurenciją iš vidaus. Tokiu būdu demokratija yra išsaugoma. Lietuvoje šios tradicijos dar yra per mažai, todėl atsiveria galimybės manipuliacijoms turima valdžia. Esant tokiai situacijai opozicijos iš šono vaidmuo vietinės demokratijos saugojime yra ypač reikšmingas.

Kaip vienas iš manipuliacijos valdžia būdų buvo paminėtas siekis sumažinti demokratijoje dalyvaujančių (laisvą apsisprendimą turinčių) žmonių skaičių. Tadas Langaitis pridėjo, jog šios manipuliacijos vyksta per savivaldybės kontroliuojamų darbo vietų plėtrą. Per savivaldybės institucijų pūtimąsi, valstybinio sektoriaus neproporcingą įtaką vietos ūkiui ir per užsakymų kontrolę privačioms įmonėms. Jeigu tokiais būdais su savivalda susijusių darbo vietų sakičius priartėja prie 50 proc. visų dirbančiųjų – tada įsivyrauja visa apimanti valdžios kontrolė.

Kaip pastebėjo žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius pateikdamas Druskininkų pavyzdį, dar vienas žmonių kontrolės mechanizmas atsirado savivaldybėms perėmus socialinės paramos skirstymą. Atsirado galimybė valdantiesiems grasinti žmonėms, kad valdžios pokyčio atveju parama bus atimama. Panašiai vyksta ir su savivaldybės darbuotojais, kurie bauginami, kad jeigu balsuos ne taip, kaip liepia šeimininkas, jie neteks darbo. Taigi, įsivyrauja baimės ir visuotinės kontrolės atmosfera.

Ši tendencija ypač atsiliepia vietos ekonomikai, nes kai atsiranda tokie žmonių kontrolės mechanizmai, valdžia pradeda ypač bijoti naujų įmonių kūrimosi, investicijų. Tokiais atvejais investicijos reiškia, kad atsiras darbo vietų, kurios nebus priklausomos nuo valdžios. Taip atsiras žmonės, kurie sugrįš į „demokratinį procesą“ ir mąstys laisvai. Taigi, naujos investicijos gali netiesiogiai paskatinti valdžios vertikalės griuvimą.

Tačiau, pasak pašnekovų, Marijampolė nebūtinai eis šiuo keliu. Viskas priklauso nuo opozicijos. Ar ji sugebės būti aktyvi ir parodyti alternatyvą valdžios veiksmams. Pasak dr. Vincento Vobolevičiaus Marijampolės opozicija turėtų stengtis save kuo labiau išryškinti, parodyti aiškų savo veidą, teikti savo idėjas ir siūlymus. Taip pat ji neturi bijoti eiti į kovą. Ji turi būti aštri, bet kartu konstruktyvi. Galiausiai, opozicija turi pademonstruoti gebėjimą valdyti, tiek ir turėdama gerų vadybininkų, žmonių iš verslo, tiek ir siūlydama naujų idėjų bei sprendimų.

Romas Sadauskas-Kvietkevičius, Druskininkų žurnalistas, palinkėjo marijampoliečiams neužleisti vietos žiniasklaidos. Laisvas žodis yra ypač svarbus demokratijos išsaugojime, todėl, pasak žurnalisto, svarbu, kad vietos žmonės, verslas ir politikai suprastų nepriklausomos žiniasklaidos svarbą, neleistų atsirasti valdžios iniciatyvoms žiniasklaidą uzurpuoti, kaip tai vyksta Druskininkuose.

Nuotraukos Romo Sadausko-Kvietkevičiaus

TS-LKD pirmininko rinkimai Marijampolės skyriuje
Susitikimas su kandidatais į TS-LKD pirmininkus
ARTĖJA TS-LKD PIRMININKO RINKIMAI

ARTĖJA TS-LKD PIRMININKO RINKIMAI

Šių metų balandžio viduryje vyks TS-LKD partijos pirmininko rinkimai. Esame vienintelė partija Lietuvoje, kuri organizuoja tokius atvirus ir visuotinius partijos lyderio rinkimus. Tai ne tik didelis privalumas prieš kitas partijas, bet ir didžiulė atsakomybė, nes šis išskirtinis demokratiškas procesas yra stebimas ir komentuojamas viešai. Tokio proceso organizavimas yra ir unikali galimybė pademonstruoti, kad mūsų partija yra brandi politinė organizacija, kurią vienija stiprūs vertybiniai saitai. Turime išskirtinę galimybę parodyti visuomenei kad galime būti pavyzdžiu kaip darniai, naudojant aukščiausius etikos ir moralės standartus, galime įgyvendinti tokį reikšmingą procesą, kad esame partija, kuriai svarbiausia yra bendras rezultatas, o ne siauros asmeninės ambicijos ar intrigos.

Šiemet rinkimuose norą dalyvauti pareiškė kaip niekad gausus kandidatų būrys – buvo iškelti net 24 kandidatai:

Mantas Adomėnas
Laima Andrikienė
Arvydas Anušauskas
Agnė Bilotaitė
Rimantas J. Dagys
Rasa Juknevičienė
Irena Degutienė
Vytautas Juozapaitis
Laurynas Kasčiūnas
Liutauras Kazlavickas
Andrius Kubilius
Dainius Kreivys
Gabrielius Landsbergis
Vytautas Landsbergis
Mykolas Majauskas
Kęstutis Masiulis
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Jurgis Razma
Paulius Saudargas
Kazys Starkevičius
Valentinas Stundys
Vygaudas Ušackas
Pranas Vaškys
Emanuelis Zingeris

Rinkimuose dalyvauti atsisakė arba neatsiuntė raštiškų sutikimų Rasa Juknevičienė, Liutauras Kazlavickas, prof. Vytautas Landsbergis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vygaudas Ušackas ir Pranas Vaškys.

Sutikusius ir praėjusius atranką kandidatus bus galima rinkti šiais laikotarpiais:

  • Kovo 17-balandžio 16 dienomis vyks TS-LKD pirmininko rinkimų kampanija.
  • Balandžio 17-19 dienomis partijos skyriuose vyks I rinkimų turas, kuriame balsą savo kandidatui galės atiduoti kiekvienas partijos narys.
  • Jeigu nė vienas kandidatas I ture nesurinks daugiau nei pusės visų rinkimuose dalyvavusių TS-LKD narių balsų, balandžio 24-25 dienomis vyks II turas.

 

RUSIJOS AGRESIJA UKRAINOJE IR LIETUVA

RUSIJOS AGRESIJA UKRAINOJE IR LIETUVA

VO „Konservatyvioji ateitis“ 2015 m. vasario 26 d. 18 val. kviečia į diskusiją: „RUSIJOS AGRESIJA UKRAINOJE IR LIETUVA“.

Diskusijoje dalyvaus, politologas, Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Paulius Saudargas ir Marijampolės savivaldybės Tarybos narys Kostas Jankauskas, diskusijos moderatorius VO „Konservatyvioji ateitis“ pirmininkas, politikas bei teisininkas Vaidas Šalaševičius.

Diskusija vyks Marijampolės savivaldybėje Vilkaviškio g. 2, Savivaldybės tarybos salėje.

Maloniai kviečiame dalyvauti.