X
Meniu

Dr. Arvydas Vidžiūnas: apie gausius Andriaus Kubiliaus ,,trūkumus‘‘

Kandidatų į mūsų partijos pirmininkus rinkimų kampanija jau finišuoja, šalia ramių viešųjų varžybų po truputį pasivaržoma ir užkulisiuose. Turbūt taip ir reikia. Aš nesu didelis partizaninio veikimo tarp bendražygių šalininkas, todėl savo nuomonę rašau atvirai. Juo labiau, kad šiandien neužimu didelių partinių postų (kaip Seimo narys esu ir TS-LKD Tarybos narys, taip pat frakcijos Seime seniūno pavaduotojas), o juk ir abu kandidatai vis pareiškia, kad kiekvieno partijos nario pozicija bei galimybė ją išreikšti yra didelė vertybė.

Žinot, juo daugiau opozicija, spauda, o dabar – ir ne vienas partijos kolega randa A.Kubiliaus trūkumų ir „trūkumų“, juo labiau aš linkstu į paremti!

Na, žiūrėkim. Kai visi visų partijų lyderiai išmoko nepralošiamo veikimo – visoms socialinėms grupėms kalbėti tai, ko jos laukia išgirsti, kad ir visiškai priešingus dalykus, kai rinkimuose į žmogų žvelgiama kaip į nelabai subrendusį: balsuokit už mane, ir visi jau rytoj būsit turtingi ir laimingi, A.Kubilius mėgina piliečiams ir politinei bendruomenei pardavinėti protą! Visi siūlo jausmus, o jis, keistuolis, proto argumentus. Jis kalba su žmonėmis kaip su lygiais, kaip su pajėgiais žvelgti ir pilietiškai, ir intelektualiai plačiai. Jis nežadina greitos televizinės laimės iliuzijų, o kaip geras suvalkietis skaičiuoja valstybės pinigus, atvirai kalba apie šalies, jos ekonomikos, finansų ir valdžios trūkumus, apie perdėtas ambicijas turėti ir dalyti, bet per mažas – kurti. Ir telkia renčiančius pamatus rytojaus sėkmei.

Aišku, tada jis tampa „nematančiu paprasto žmogaus“, „nesuprantančiu turgaus verslininko“ ir net „paminančiu partijos vertybes“. Baisu! Bet čia jau, kolegos, renkamės kaip tarp dviejų daktarų: vienas glosto baisiai sergantį ligonį, slepia nuo jo tikrąją diagnozę, liūliuoja jį optimistinėmis išgijimo vizijomis, o kitas atvirai žmogui sako: bičiuli, tu labai sergi, bet mano išmanymas ir vaistai, tavo valia, tavo artimųjų meilė ir šeimos palaikymas ligą įveiks ir tu pagysi! Aš rinkčiausi antrąjį daktarą. Tokį valstybės gijimo modelį siūlo ir A.Kubilius. Ar čia jo trūkumas? Ir ar V.Blinkevičiūtės ar kokio G.Kirkilo glostomieji ir švaistomieji metodai gėris?

Kita A.Kubiliaus bėda – jis skaito! Grožines knygas ir šviežiausius pasaulio finansų ir ekonomikos leidinius. Daugumai šiandieninių Lietuvos politikų knygos yra ne jų gyvenimas. Esu politikoje nuo 1996m. ir, rodos, galiu teigti, kad iš sprendusių ir sprendžiančių lyderių tik du – V.Landsbergis ir A.Kubilius – patys iki pastarojo laiko rašosi savo kalbas, pranešimus ir straipsnius. O jūs mėginkite įsivaizduoti tai darantį kokį R.Paksą ar A.Paulauską? Pavyko? Atsiprašau, man niekaip.

Visi „normalūs“ lyderiai Lietuvoje ir artimajame užsienyje valdo tvirta ranka, o A.Kubilius, mano akimis, – net perdėtas demokratas. Man, beje, niekada nėra tekę girdėti jo šaukiant ant kolegos ar pavaldinio.Net kai balsuojant Seime nesilaikoma frakcijos susitarimų. Nepaisant to, vertindami jį pagal savo veikimo stilistiką, kai kas galime primesti jam kokio Č.Okinčico pasakytą kokią nesąmonę ar įžvelgti baisią jo ranką Priežiūros komiteto sprendimuose. Toks jau tas gyvenimas: kokie esam, tokie ir mūsų vertinimai.

O baisiausia -A.Kubilius neturi reitingo! Tai gyvenimas, perfrazuojant vieną linksmo liežuvio žmogų, – be reitingo šiandien nė pas panas nenueisi! Aišku, žmonių palaikymo niekada nebus per daug, reikėtų jo palinkėti ir Andriui. Tik būkim atviri: su reitingu gali laimėti rinkimus, bet tas reitingas būtinų darbų nedaro. Ir čia prisimenu savo politinės jaunystės tikėjimus: kaip R.Paksas, su reitingu, išrinktas Tėvynės Sąjungos valdybos pirmininku ir tapęs Ministru Pirmininku, savo partijai, be reitingo tada, didelės naudos duos ir aukštyn patemps. Patempė! Mūsų partijoje taip jau yra: lyderiai būna be reitingo, bet svarbiausius, būtiniausius, reikalingiausius valstybei darbus kaip tik jie padaro. Trūkumas? Gal. Bet prasmingas trūkumas.

Na, ar protinga Ministrui Pirmininkui nusibraukti visus savo reklamai ir viešiesiems ryšiams skirtus Vyriausybės kanceliarijos pinigus? Visus iki cento. Ir dar bravūriškai pareikšti: tegul vertina mūsų darbus, o ne užsakomuosius straipsnius. Ar rasim nors vieną tokį nors vienoje Europos valstybėje? A.Kubilius tai padarė. Protinga? Ne. Padoru? Taip.

O apyrimčiai kalbant, A.Kubilius vertas perrinkti bent dėl dviejų dalykų – vieno politinio ir vieno su mūsų bendruomenės garbe susijusio.

Su smagumu vis prisimenu rytą Seime po pastarųjų savivaldos rinkimų: tokių rūškanų opozicijos veidų buvau seniai nematęs, tiek pareiškimų apie tragišką mūsų pralaimėjimą, pasirašytų iš anksto, bet paskui išmestų, sako, Seimo šiukšlinės nėra mačiusios. Nes mes, visų jūsų pastangomis, nepralaimėjome taip, kaip daug kas tikėjosi. Bičiuliai, ir mūsų partijos pirmininko rinkimų rezultatai neturi įduoti opozicijai naujo vėzdo: šalin koaliciją, šalin A.Kubilių, juo nepasitiki net gimtoji partija! Geriau kaip K.Girnius šia tema neparašysi (http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/kgirnius-nepribrendes-idegutienes-issukis.d?id=45339921).

Ir antra. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bendruomenė pasiuntė savo lyderį mėžti pasaulio krizės prineštų ir socialdemokratų pristovėtų Augijo arklidžių. Padėjom visi, bet daugiausia plušėjo Vyriausybė. Beje, ne visi į tą Vyriausybę ir kviečiami ėjo. Šiandien iškuopta, aptvarkyta. Nežinau, kaip jums, o manmūsų pasikeitimų skatintojųpastangos šiandien nelabai kokios: tie, kurie dirbo, dabar prasčiau atrodo, taigidabar mes obuolmušius balnosim, šlovės ir tikrųjų vertybių parnešti josim!

Nesutinku, kad dabar geriausia proga dirbantį keisti. Jam tiesiog reikia visos mūsų bendruomenės paramos. Ir pirmiausia mūsų valstybės labui.

Taigi mano balsas už A.Kubiliaus trūkumus. O gal jūs ir kokių privalumų rastumėt?