X
Meniu

Lietuvos Sąjūdis

Sąjūdis

Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyrius

Pirmininkė Remigija Taurokienė

Adresas: Kęstučio g. 3, LT-68308 Marijampolė

Svarbiųjų įvykių datos

1988 m. liepos 13-tą dieną – pirmasis Sąjūdžio mitingas Marijampolėje, vykęs Rygiškių Jono gimnazijos (tada – Jono Jablonskio vidurinės mokyklos) stadione;

1988 m. spalio 30 dieną ant Marijampolės (tada – Kapsuko) pašto pastato iškelta Lietuvos tautinė valstybinė trispalvė vėliava;

1988 m. lapkričio 28 dieną pradėtas leisti Sąjūdžio laikraštis “Varpo aidas”, kuris buvo leidžiamas iki 1989-12-23 ; redaktorius – Lionginas Šepkus; išleisti 23 numeriai;

1989 m. kovo 21 dieną po įvykusios apklausos miestui (buvusiam Kapsukui) grąžintas Marijampolės vardas;

1990 m. vasario mėn. rinkimus į Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamąjį Seimą Marijampolės apygardoje laimėjo Sąjūdžio remiamas kandidatas Virgilijus Čepaitis;

1990 m. kovo 24 dieną rinkimuose į tada vadinamą Marijampolės miesto liaudies deputatų tarybą Sąjūdis laimėjo daugumą ir Tarybos pirmininku buvo išrinktas Sąjūdžio atstovas Algirdas Bajarkevičius.

Lietuvos Sąjūdžio Marijampolės skyriaus vadovai

Stasys Daugėla – dar neformalios Sąjūdžio (tada – LPS) grupės koordinatorius (1988-1989 metai);

Algirdas Bajarkevičius – Lietuvos Sąjūdžio (tada – LPS) Marijampolės skyriaus tarybos pirmininkas (1989 – 1991 metai);

Vincas Kumeta – Lietuvos Sąjūdžio (LS) Marijampolės skyriaus tarybos pirmininkas (1991—1992 metai);

Ona Varnagirytė – LS Marijampolės skyriaus tarybos pirmininkė (1992-1993 metai);

Rimantas Bernotas – LS Marijampolės skyriaus tarybos pirmininkas (1993-2001 metai);

Gražina Trimakaitė – LS Marijampolės skyriaus tarybos pirmininkė (nuo 2001 metų).

Lietuvos Sąjūdžio veikla šiandien

Lietuvos Sąjūdžio Pirmininkas yra Vidmantas Žilius, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio mokyklos direktorius.

Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas yra Andrius Tučkus.

Lietuvos Sąjūdžio veiklos pobūdis, vaidmuo ir įtaka visuomenei yra žymiai pasikeitusi. Buvo kitaip, kada jis buvo bene vienintelė patriotinė ir demokratijos bei nepriklausomybės siekianti organizacija. Beveik kartu su Sąjūdžiu buvo atsiradusi panašių tikslų siekianti Lietuvos Demokratų partija, šiek tiek vėliau Krikščionių demokratų partija , dar vėliau panašius tikslus pradėjo skelbti ir nuo TSKP atsiskyrusi Lietuvos komunistų partija , vėliau pasivadinusi LDDP.

Šiuo metu yra daug demokratiškų patriotinių organizacijų, politinių ir nepolitinių. Daug Sąjūdžio funkcijų perėmė jo įkurtoji politinė partija -Tėvynės Sąjunga ( dabar – TS-LKD ). Kurį laiką atrodė, kad Sąjūdis nebebus reikalingas, ir jo veikla silpnėjo. Vėliau įsitikinta , kad jo veikimui yra daug sričių. Dabar jau nekyla abejonių , ar Sąjūdis yra reikalingas. Dažniau girdime sakant, kad reikalingas naujas sąjūdis, dar kitų – jaunimo Sąjūdis. Tad naujas ar tas pats , bet matomas patriotinės nesavanaudiškos veiklos reikalingumas. Sunku valstybei būti stipriai be pačios visuomenės ėjimo atgimimo, o ne išsigimimo kryptimi. Sąjūdis stengiasi skleisti atitinkamą dvasią , nukreipdamas reikalavimus valdžiai , kreipdamasis į visuomenę , o kaip į jos dalį – ir į pačius save, žadindamas savo dvasią bei keldamas ir sau reikalavimus. Sąjūdis yra išlaikęs organizacinį ir idėjinį tapatumą. Dalis jo veiklos yra skirta ir atminčiai išsaugoti. Dalis – bendram darbui su panašių tikslų siekiančiomis organizacijomis. Savo įkurtąją TS-LKD Sąjūdis ir remia, ir kelia jai reikalavimus.

Lietuvos Sąjūdis yra atviras naujoms idėjoms, naujiems žmonėms , bet tai pačiai krypčiai – darbui dėl lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išlikimo. Žinodamas , kad išliks tik tobulėjanti tauta ir stipri valstybė , pats dirba ir kviečia ta kryptimi veikti visus Lietuvos žmones.

Marijampolės skyriaus svarbiausia darbo kryptis – atminties saugojimas . Atidengta atminimo lenta Rygiškių Jono gimnazijos muziejuje; pastatyta kompozicija pirmajam Sąjūdžio mitingui atsiminti Rygiškių Jono gimnazijos kiemelyje. Beveik kiekvienais metais organizuoja konferencijas ne tik savo vidaus reikalais, bet bendromis temomis pažinimui ir patriotizmui ugdyti . Panašias daro išvykas ,pavyzdžiui, į Sausio 13-osios išvakarių minėjimus prie parlamento; vyksta į tradicinę piligriminę eiseną Tytuvėnai – Šiluva . Dalyvauja Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimuose , kurių tryliktasis buvo šiais metais Šalčininkuose. Rašomi straipsniai į vietinę spaudą, o kol buvo galimybė, ir į „XXI amžių” .

Marijampolės skyriaus veikla atsispindi nuotraukose

Lietuvos SąjūdisLietuvos Sąjūdis MarijampolėjeLietuvos Sąjūdžio susirinkimasLietuvos Sąjūdis


***




Lietuvos Sąjūdis Lietuvos Sąjūdis Marijampolėje Lietuvos Sąjūdžio susirinkimas Lietuvos Sąjūdis