MŪSŲ NAUJIENOS

Vyresni man pritars – sveikata yra didžiausias žmogaus turtas. Bet nei vienas nesam apdraustas nuo ligų.

Kai susergi, nori tikėti, kad gausi pačią geriausią pagalbą. Deja, daugelio patirtis – tikrai kitokia: ilgiausios eilės pas gydytojus; paslaugų trūkumas; nuo biurokratijos pervargę ir nemotyvuoti medicinos darbuotojai; aukštos vaistų kainos ir daug kitų bėdų.

Šios problemos tęsiasi ilgus dešimtmečius, o valdžia vis kartoja, kad trūksta pinigų. Bet tai ne atsakymas. Taip, finansavimą sveikatos apsaugai reikia didinti, bet kartu liautis švaistyti vėjais, tai kas jau skiriama šiandien. Reikia tobulinti ir šlifuoti esamą sveikatos apsaugos sistemą, kad ji taptų žymiai geresne.

Matau du svarbiausius sveikatos apsaugos darbus, kuriems ketinu skirti dėmesį, gavęs jūsų palaikymą: (1) prisidėti mažinant pacientų eiles ir (1) pagerinti gydymo įstaigų valdymo kokybę.

❗️Kodėl mūsų mokslininkai sugeba karpyti genus, bet biurokratai negeba spręsti eilių problemos?

Pradėkime nuo pacientų eilių problemos. Niekaip negaliu suprasti, kodėl tokioje technologiškai pažangioje valstybėje, kaip Lietuva, kur mokslininkai sugeba sukurti pasaulį žavinčias ir į Nobelius pretenduojančias genų karpymo technologijas, neįmanoma išspręsti pacientų eilių problemos? Bet juk tikrai įmanoma!

Praeitais metais šią problemą detalioje studijoje analizavo Specialiųjų tyrimų tarnyba ir labai aiškiai nustatė daugelio konkrečių gydymo įstaigų eilių valdymo sistemų trūkumus ir privalumus. Geriausiai eiles sumažinti ir jas valdyti padeda kokybiškos internetinės eilių valdymo sistemos įsidiegimas.

Tačiau labiausiai nuo STT kliuvo Sveikatos pasaugos ministerijai dėl bendros sistemos, kaip dorotis su eilių problema, nebuvimo. A.Verygos vadovaujama ministerija iki pandemijos intensyviai propagavo naują išnakstinę pacientų registracijos sistemą (IPR), tačiau ji yra tokia pati nesėkmė kaip ir e.Sveikata. Didelėje dalyje įstaigų IPR neveikia, o net jeigu įstaiga prisijungia tai pacientas gali matyti tik konkrečios įstaigos konsultantų darbo laikus. Jeigu pacientas negali gauti paslaugos savo gydymo įstaigoje, jis tada turi pagalbos ieškoti atskirose įstaigose, o tai užima labai daug laiko.

Be to, įstaigos turi “talonus”, kuriuos kontroliuoja pačios. Tai riboja prieinamumą ne tos įstaigos pacientams ir sudaro geresnes sąlygas pacientams tų įstaigų, kurios turi ir savo pirminės priežiūros centrus, ir specialistus. Galiausiai, dalis “populiarių” įstaigų visada yra perpildytos, o kitos tuo metu negali užtikrint adekvataus pacientų srauto savo konsultantams.

Antra, ne visi gyventojai yra įgudę naudotis skaitmeninėmis technologijomis, o adekvačių “skambučių centrų” nėra. Patys puikiai žinome, kad, pavyzdžiui, norėdami telefonu užsiregistruoti Marijampolės ligoninėje turime dažnai sugaišti ne vieną valandą prie telefono ragelio. O juk tai galima taip paprastai išspręsti, kaip jau yra išspręstas, pavyzdžiui, greitosios pagalbos 112 klausimas.

Skambučių problemą ypač išryškino COVID-19 pandemija, nes daugelis įstaigų nesusidoroja su dešimtimis kartų išaugusiais skambučių kiekiais, jų sistemos lūžta, o dėl to pacientai laukia dar ilgesnėse eilėse.

Taip pat reikia pastebėti, kad Lietuvoje dirbtines eiles sukuria nereikalingų siuntimų sistema ir gausybė biurokratinių procedūrų, kuriomis yra užversti gydytojai.

Ką daryti?

1️⃣ Atlikti internetinės pacientų registracijos ir e.Sveikatos sistemų auditą.

2️⃣ Keisti ir tobulinti jau veikiančias (jų yra kelios) internetines pacientų registracijos sistemas. Jas sujungti į vieną, visuotinę, valstybinę sistemą, kurioje pacientas matyti visus įmanomus jam reikiamos specialybės gydytojų konsultacijų laikus visose Lietuvos įstaigose. Tokiu būdu būtų galima matyti visus gerus specialistus bet kur šalyje ir jeigu tavo gydytojas yra užimtas, tai paslaugą gauti kitoje įstaigoje, kad ir gretimame mieste.

3️⃣ Sukurti vieningą registracijos pas gydytojus skambučių centrą. Toks centras galėtų veikti kuriame nors iš regionų (norėčiau, kad Marijampolėje), sukurtų dar ir papildomų darbo vietų.

4️⃣ Būtina stiprinti šeimos gydytojų grandį ir mažinti jiems tenkantį biurokratinį krūvį, kad jie galėtų pasirūpinti ne didesniu popierių skaičiumi, o didesniu pacientų kiekiu. Tokiu būdu specialistų lygmuo būtų mažiau apkrautas.

‼️Ligoninėms reikalingi lyderiai

Marijampolės ligoninės atvejis parodė, kaip pavojinga neturėti vadovų kadencijų ir rotacijos gydymo įstaigose. Mano nuomone įstaigų vadovams būtų naudinga įvesti po dvi 5 metų kadencijas, o po kadencijos sudaryti sąlygas, jei dirbo gerai, pereiti vadovauti kitai įstaigai. Tai užtikrintų kraujo apytaką gydymo įstaigose, neleistų užsisėdėti, o jeigu įstaigoje yra problemų - neleistų tų problemų marinuoti.

Taip pat įstaigoms turėtų vadovauti patyrę vadybininkai, o ne tik medikai ar akademikai. Tam reikia parengti stiprias medicinos vadovų magistro studijų programas, o didesnėms ligoninėms pradėti samdyti aukščiausio lygmens vadybininkus, kurie nebūtinai būtų medikai. Juk vadovavimas didelei ligoninei yra vadybinis procesas. Pirmiausiai tai yra finansai, ūkis, darbuotojų priėmimas, komandos formavimas, o ne tiesioginis pacientų gydymas.

Didesnės įstaigos galėtų turėti dvinarę vadovų sistemą: direktorių, kuris būtų atsakingas už įstaigos valdymą, ūkį, finansus ir t.t., bei vyriausiąjį gydytoją, kuris koncentruotųsi į gydymo procesą. Tokia nauja sistema leistų pritraukti naują požiūrį į gydymo įstaigas ir sustiprinti jų valdymą. Pradėti būtų galima nuo Marijampolės ligoninės.

Tai yra tik keletas idėjų, kurias siūlau. Šiems rinkimams parengėme tikrai labai stiprią sveikatos apsaugos srities programą, kviečiu su ja susipažinti: www.tslkd2020.lt

Diskutuokime ir eiti drauge.

Politinė reklama, apmokėta iš A.Vyšniausko rinkimų kampanijos sąskaitos. ... Žiūrėti daugiauMažiau

5 dienos prieš