X
Meniu

Opozicijos užrašai: dviejų jėgų susidūrimas

Skaičius 2 simbolizuoja dualumą, dviejų jėgų susidūrimą. Šią simbolinę reikšmę jis išlaikė ir antrajame naujosios Marijampolės tarybos posėdyje. Valdžia suformavo valdžią, o opozicija formaliai pasiskelbė opozicija.

Pradėkime nuo opozicijos. Pagal TS-LKD sąrašą išrinkti tarybos nariai Valdas Pileckas, Petras Pavilonis, Kęstutis Traškevičius ir Andrius Vyšniauskas suformavo TS-LKD frakciją ir pasiskelbėme opozicija. Frakcijos seniūnu tapo V. Pileckas, o pavaduotoju P. Pavilonis. Dėl buvimo opozicija mūsų nuomonė visada buvo aiški. Darbas opozicijoje yra labai svarbus ir reikšmingas, juo labiau, kad mūsų ir jų skirtumai yra didžiuliai. Pradedant požiūriu į investicijas, jauną verslą ir baigiant reikšmingais minties skirtumais dėl mūsų miesto kultūrinės tapatybės raidos. Apie tai parašysiu kada nors kiek vėliau.

Prie valdžios. Šio tarybos posėdžio „intriga“ buvo administracijos direktoriaus pavaduotojų paskyrimas. Tikriausiai nieko nebestebina, kad jais tapo tie patys: Arvydas Bajoras ir Valdas Tumelis. Kaip bebūtų, tai yra žmonės, ant kurių laikosi socialdemokratų valdžios vertikalė. Ir šviesiosios, ir tamsiosios šios vertikalės pusės.

Praeitame posėdyje jų paskirti nepavyko, nes dar buvo negauta STT išvada. Tada meras „juokavo“, kad džiaugiasi, jog abiejų pretendentų dar nepasodino. O tai reiškia, pasak mero, kad jie dirbo gerai. Būtent apie šį epizodą ir abiejų skiriamųjų „nepasotinamumą“ iš mūsų, TS-LKD, pusės klausė Valdas Pileckas. Įdomu, kad į klausimą pats A. Bajoras negalėjo atsakyti, nes visą eterį užėmė meras, vaizdžiai pasakydamas, kad „jūs, konservatoriai, išvis juokų nesuprantat ir tik kalbat apie korupciją, o nieko realiai nedarot“. Bet ir pridūrė, kad abiejų siūlomų direktoriaus pavaduotojų pareigos tokios svarbios ir jautrios, kad jei nesodina, tai dirba anie tikrai gerai. Mums išvada paprasta – vadovautis mero prisakymu ir rimčiau kapstytis galimų korupcijos apraiškų srityje. Tikrai tai darysime.

Tiesa pasakius, meras taip įsiaudrino, kad netgi neleido pačiam pretendentui A. Bajorui atsakyti į mano užduotą klausimą, kas bus A. Bajoro darbo prioritetas: ar miesto centro gatvės, ar priemiesčiai, kur šiuo metu problemų daugiausia. Mero nuomone, gerbiamas A. Bajoras darys taip, kaip bus pasakyta, ir ne jam spręsti dėl prioritetų. Jis pirmiausiai dirbs su viešaisiais pirkimais.

Antrasis ir paskutinis šiame posėdyje svarstytas svarbus valdžios formavimo paskyrimas – administracijos direktoriaus pavaduotojas Valdas Tumelis. Pripažinsiu, kad jis atrodė žymiai geriau ir solidžiau nei visi kiti iki šiol. Jis vienintelis iš visų pareigūnų, dėl kurių balsavome slaptai, buvo pasirengęs savo programą, turėjo prioritetus. Šis direktoriaus pavaduotojas dirbs su infrastruktūros projektais ir bus atsakingas už didžiosios Marijampolės dalies viešųjų erdvių sutvarkymą. Tai yra gerai, nes miestą tvarkyti reikia. Visgi mane domino investicijos. Ar imsis ši valdžia daryti kažką daugiau, kad sulauktume daugiau investicinių projektų? To Marijampolei itin stinga, atsiliekame nuo šalies vidurkio 10 kartų. Štai čia ir išryškėja esminis mūsų ir socialdemokratų požiūrių skirtumas. Pastarieji mano, kad LEZ yra panacėja, kuri padės verslui Marijampolėje plėtotis. Nors ir patys pripažįsta, kad ten įsikurti galės tik kokios 15 įmonių (tiek yra sklypų). Mes manome, kad LEZ yra gerai, bet tai ne panacėja. Reikia ir kitas pramonines teritorijas pritaikyti investicijoms, aktyviau kviesti pačius investuotojus ten kurtis.

Už abu pretendentus nubalsuota 20 už, 3 prieš, 2 susilaikė (2 tarybos nariai posėdyje nedalyvavo).

Visgi įdomiausia posėdžio dalis buvo skirstymasis į komitetus. Mano prioritetas tarybos darbe – ūkiniai klausimai. Plėtros, ūkio ir verslo vystymo komitetas. Jis apima tas svarbiausias sritis, kuriose dirbti įsipareigojau rinkėjams per rinkimus: investicijos, verslo sąlygų gerinimas, gatvių tvarkymas, administracijos darbo efektyvumo didinimas ir t.t. Tačiau patekimas į komitetą priminė savotišką melodramą. Meras pakvietė visus tarybos narius užsirašyti į komitetus. Gavome lentelę, kurioje socialdemokratai vienu ypu jau buvo surašyti. Gal ir nieko tokio, bet minčių kyla įvairių. Plėtros komitete man priėjus jau buvo 7 norintys, nors limitas 5. Užsirašiau 8-uoju. Atėjo meras, pažiūrėjo į sąrašą, į mane ir sako: „Eik į socialinius“. Aš jam: „Ne, neisiu. Noriu į Plėtros. Mane rinkėjai rinko, kad dirbčiau jame ir tai ypač svarbus komitetas, kuriame opozicija privalo būti“. Meras žiūrėjo žiūrėjo į sąrašą, aš stovėjau šalia. Sakau: „Žiūrėkit, šitie du tarybos nariai kartojasi, išbraukit“. Kai kas pasiūlė perkelti vieną pretendentą iš Plėtros į Aplinkos ir kaimo reikalų komitetą. Likau sąraše jau 6-uoju. Meras ir sako: „Tegul tada Plėtros komitete būna 6, o Socialinių reikalų – 4“. Gerai, sakau, tegul, bet mes Plėtros, ūkio ir verslo vystymo komitete turime būti ir nenusileisime. Iškovojome. Prieš balsavimą meras nusprendė iš Plėtros komiteto perkelti vieną socdemą į Socialinių reikalų komitetą ir problema buvo išspręsta. Ši istorija iliustruoja, kad dirbant taryboje, mums reikės kietumo ir principingumo, nes jei gebi stovėti už savo pozicijas, galima kai ką pasiekti ir dirbant opozicijoje.

Kiti TS-LKD kolegos dirbs šiuose komitetuose: Valdas – Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų; Petras – Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų; Kęstutis – Finansų ir ekonomikos komitete. Tad, manau, pasiskirstėme ir išsikovojome tas pozicijas, kuriose galėsime pasireikšti geriausiai.

Džiugiausias ir reikšmingiausias mūsų, opozicijos, iškovojimas – Kęstutis Traškevičius vadovaus Kontrolės komitetui. Nors jame kol kas bus tik trys nariai, nes deleguoti savo atstovus gali tik frakcijos ir tarybos narių grupės, turinčios ne mažiau 3 narių (tokiais esame mes, TS-LKD, socdemai ir darbiečiai), bet Kęstučio nusiteikimas rimtam kontrolės darbui mane džiugina. Net neabejoju, kad Kęstučio Traškevičiaus ir visos mūsų komandos pastangomis Kontrolės komitetas taps labai reikšmingu valdžios priežiūros įrankiu.

Sprendimų būta ir daugiau. Tačiau daugelis jų – procedūriniai formalumai, kuriais neverta užimti brangaus skaitytojo laiko. Kai kur palaikėm, kai kur susilaikėm.

Paminėsiu tik dar vieną savo naują patirtį. Šiandien pasinaudojau savo, kaip tarybos nario teise, ir pateikiau tris raštiškus paklausimus administracijos direktoriui. Viename jų prašau pateikti savo viziją, kaip bus pritraukiamos investicijos į Marijampolę. Kokie investicijų pritraukimo krypties darbai bus atlikti, kokie infrastruktūros projektai (be LEZ) bus įgyvendinti. Ar bus dirbama su „Investuok Lietuvoje“? Ar bus siunčiamos investicijų medžioklės misijos į užsienį ar potencialias Lietuvos įmones? Visa tai mane domina ir, prieš siūlydamas savo idėjas, norėčiau matyti aiškesnį valdžios požiūrį.

Taip pat administracijos direktoriaus paklausiau, kokia yra „Rail Baltica“ projekto būklė, ar gautas visas finansavimas? Šiame projekte matau bent vieną rimtą spragą. Marijampolės miesto dalis tarp Aukštaičių ir Laikštės gatvių dėl „Rail Baltica“ atsidurs savotiškoje geto situacijoje. Ji bus atkirsta nuo miesto centro ir žmogui be automobilio į šią gyvenamąją teritoriją patekti bus sunku. Todėl manau, kad verta apsvarstyti perėjos šiam rajonui įrengimo idėją.

Galiausiai, kadangi valdžia nauja, manau, kad reikia pasiaiškinti jos požiūrį į administracijos darbą. Ypač man įdomu, kaip ketinama gerinti administracijos darbą, gyventojų aptarnavimo efektyvumą ir greitį, kaip bus keliama darbuotojų kompetencija?

Į visus šiuos klausimus laukiu pirmųjų atsakymų. Bet domiuosi ne šiaip, kad paklausčiau ar pabumbėčiau. Dėl kai kurių klausimų į mane jau kreipėsi gyventojai, o kituose matau galimybes įdomesnių alternatyvų ar netgi reformų siūlymui.

Tai štai ir antroji pirmosios mano kadencijos Marijampolės taryboje savaitė. Įspūdis? Nevienareikšmis, bet galiu pasidžiaugti, kad jei pirmajame posėdyje į mane visi akivaizdžiai žvelgė kaip į „jaunikaitį, kuris čia kažko nori“, tai jau šiame posėdyje pajutau ir šiokias tokias lygiateisiškumo pripažinimo apraiškas. Džiugu.

Andrius Vyšniauskas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys