X
Meniu

Opozicijos užrašai: kas ir kokiais metodais valdo Marijampolę?

Pirmadienį vyko pirmasis šios vasaros Marijampolės savivaldybės tarybos posėdis. Jame svarstyta daugiau nei trys dešimtys įvairių didesnių ir mažesnių klausimų. Visgi posėdis buvo labai svarbus, nes jame iš principo sprendėsi savivaldybės finansinių pajėgumų ir šilumos ūkio klausimai.

Kas sieja savivaldybės finansus ir blogą projektų valdymą? Didelės problemos

Pradėkime nuo finansų. Posėdyje turėjome svarstyti daugiafunkcinio sporto komplekso statybos klausimą ir nuspręsti, ar šis centras (krepšinio arena) bus statoma finansuojant pačiai savivaldybei (greičiausiai iš skolintų lėšų), ar koncesijos būdu. Visgi meras klausimo šį kartą svarstymui neteikė, nes arenos finansavimas yra pakibęs ore ir statybos parengiamieji darbai, mano nuomone, vyksta labai chaotiškai. Tai griežtai išsakėme komitetuose. Nėra paskaičiuota, kiek kainuos arenos išlaikymas po pastatymo (įtraukiant ir tokias išlaidas, kaip profesionalios LKL lygio krepšinio komandos išlaikymas), nėra iki galo aišku, kaip arenos statybą finansuoti dabartiniu pirminiu etapu, nes ES lėšų tam tikėtis neverta. Manau, kad meras supratęs, jog lengvai klausimo prastumti nepavyks, jį nukėlė ateičiai.

Kitas svarbus finansinis klausimas, kurį svarstėme, – tai papildomos paskolos ėmimas laisvosios ekonominės zonos (LEZ) infrastruktūros ir  „Rail Baltica“ sankryžų poreikiams. Jeigu žvelgiame tik iš šios dienos realijų, tai paskolos poreikis atrodo neišvengiamas. Tačiau jeigu žvelgiame, kaip prie šio jau eilinio savivaldybės pasiskolinimo priėjome, tai, kaip sakiau taryboje, turime pripažinti, kad reikalai mūsų savivaldybėje labai prasti. Šios paskolos vienintelė dalis – LEZ’o išlaidos – savivaldybei tiesiogiai finansiškai atsipirks.

O į „Rail Balticos” dalį reiktų žvelgti su dideliu priekaištu savivaldybės vadovams, kurie negeba normaliai valdyti sankryžų statybos projekto. Dabartinė situacija ir spūstys mieste susidarė dėl virtinės klaidų, kurios buvo padarytos prieš daugelį metų ir kurios daromos dar ir dabar. Pradedant aplinkkeliui reikalingų žemių išparceliavimu, neprotingu bandymu ilgą laiką stabdyti visą geležinkelio statybos projektą ir to nulemtą visišką savivaldybės nepasirengimą sankryžų statybai. Būtent tas faktas, kad savivaldybės vadovai ilgai delsė pradėti sankryžų paruošiamuosius darbus lemia tai, kad darbai vėluoja, o miestas dūsta nuo spūsčių. Taip pat gyventojus pykdo nuolatiniai pažadai apie normalias perėjas, bet jų kaip nėra taip nėra. Todėl dabar skolinamasi daliai „Rail Baltica“ sankryžų statybos darbų (žemių išpirkimui) ir, mano nuomone, neabejotinai reikės skolintis dar papildomai ateityje, kad savivaldybė sutvarkytų ir tų sankryžų statybos neigiamas pasekmes: reikės rekonstruoti dėl netolygiai paskirstytų transporto srautų vis labiau gendančias priemiesčių gatves, apvažiavimus. O lėšos tam iš oro nenukris.

Šiuo klausimu balsavau už, nes paskolos LEZ dalyje matau elgiantis teisingai, o ir „Rail Balticos“ dalies nevalia stabdyti, kad ir kaip peiktumėme valdančiuosius už jų nesugebėjimą valdyti šį projektą. Darbus reikia užbaigti, nes gyventojai kenčia tiesiogiai ir dabar.

Kaip ir visados svarstant „Rail Baltica“ klausimus, taip ir šį kartą meras papylė eilinę propagandos dozę apie konservatorius, kad neva mes neleidome statyti žadėto geležinkelio aplinkkelio. Manau šią propagandą ir jūs girdite nuolatos. Tai yra netiesa, kurią galime puikiai visiems įrodyti pačių socialdemokratų žodžiais. Štai ką išdėsčiau tarybos posėdžio metu:

Dar Algirdui Butkevičiui būnant susisiekimo ministru buvo suplanuota, kur eis „Rail Baltica” aplinkkelis ir su tuomečiu apskrities viršininku Albinu Mitrulevičiumi bei meru Vidmantu Braziu buvo sutarta, kad tame ruože esanti valstybinė žemė nebus niekam grąžinta ar parduota. Tačiau jau mėnesis po šio susitarimo – žemė buvo išparceliuota.

Belieka pacituoti šių dienų klasiką, Premjerą Algirdą Butkevičių (šį kartą jis labai tikslus ir teisus): „Man vadovaujant ministerijai su Marijampolės politikais tuomet sutarėme, kad visa valstybinė žemė bus rezervuota aplinkkelio tiesybai, o valstybinės žemės nereikės iš nieko išpirkti. Suvalkiečiai nesilaikė šio susitarimo ir jau po mėnesio ėmė grąžinti žemę privatiems asmenims. Kai apie tai sužinojau, nieko neįspėjęs nuvykau į Marijampolę. Surengėme posėdį, ir kaip tik tada gerai nusiteikusiems apskrities ir savivaldybės tarnautojams pranešiau, kad aplinkkelio Marijampolė neturės, nes vietos valdžia nesilaikė susitarimo„ [DELFI, 2011-05-11]

Iš šios A. Butkevičiaus citatos yra visiškai aišku, kodėl Marijampolė neturi „Rail Baltica” aplinkkelio ir kas už tai atsakingi.

Kas valdo Marijampolės šilumos ūkį: MES ar JIE?

Taip pat svarstėme ir LITESKO pateiktą investicijų į šilumos ūkį planą. Praeitame tarybos posėdyje buvau deleguotas į Investicijų į šilumos ūkį komisiją. Susipažinęs su investicijų planu ir matydamas platesnį vaizdą, su kuo susiduria Lietuva ir LITESKO įsileidusios savivaldybės, šiame posėdyje raginau tarybos narius nepritarti LITESKO planui.

Pirmiausiai man kelia abejonių LITESKO plane numatytos įsigyti įrangos kaina. Šią savaitę ir viešai pasirodė informacija (rasite čia: http://goo.gl/d4VKSg), kurią mums jau anksčiau komisijoje patvirtino patys LITESKO atstovai,: šilumos tinklų modernizavimui perkama įranga yra įsigyjama iš ICOR (buvusi „Rubicon group“) dukterinės įmonės AXIS Industries. Mano nuomone, yra pagrįstų įtarimų, kad šios įrangos kaina neatitinka rinkos kainos. O juk LITESKO yra įsipareigoję įrangą pirkti rinkos kaina.

Dar daugiau, jau visiškai aišku, kad LITESKO pažeidinėjo įstatymą ir praeitais metais nepirko nustatyto kuro kiekio biokuro biržoje. Nepirko ir LITESKO filialas „Marijampolės šiluma”. Dėl to LITESKO gresia solidi bauda iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Tai labai stipriai kerta per pasitikėjimą LITESKO veikla Marijampolėje.

Šalia viso to kilo abejonių, ar LITESKO pateiktame plane nurodomose prielaidose, kurios naudojamos planuojamų darbų ekonominiam vertinimui, yra nurodomas teisingas šilumos gamybos iš biokuro efektyvumas. Mūsų nuomone jis yra nurodomas per mažas, todėl kyla klausimas, kur dingsta didelė dalis to efektyvumo, t.y. pagaminamos šilumos. Šis klausimas dar bus toliau gvildenamas, bet abejonės yra pagrįstos ir rimtos.

Todėl matydamas visą šią situaciją siūliau pateiktam planui ne tik nepritarti, bet ir Investicijų į šilumos ūkį komisijai pavesti atlikti tyrimą, ar LITESKO Marijampolės filialas investiciniuose planuose metai iš metų numatomą įrangą įsigyja rinkos kaina, kaip yra įsipareigoję.

Matosi, kad socialdemokratai šilumos ūkio klausimais yra labai sutrikę bei pasimetę, nes tikrai supranta, kokius žaidimus žaidžia LITESKO. Tačiau net ir matydami, kas vyksta, jie ir vėl nesugebėjo išdrįsti pasipriešinti savo užsiaugintam monopolininkui. Argumentai buvo kaip visada: mes nieko negalim, viską čia valdo jie, Vilnius. Pats LITESKO filialas „Marijampolės šiluma“, kaip jie teigia, jokių kainų irgi reguliuoti negali, nes jam viską nuleidžia LITESKO viršininkai iš Vilniaus, o mūsų savivaldybė nieko pakeisti irgi negali, nes viską, pasak mero, kontroliuoja VKEKK. Taip ir sukamės kaip tos pelės užburtame rate, o šilumos kaina kaip nemažėja taip nemažėja.

Bet šio klausimo nepaleisime. Lietuva išsikovojo energetinę nepriklausomybę, išsikovoti ją turi ir Marijampolės šilumos vartotojai. Todėl matydami tai, kas vyksta tikrai nensustosime. Esu pasirengęs šilumos ūkio situaciją išnarplioti po kaulelį ir tikiu, kad galutiniame rezultate tai leis sumažinti šildymo kainą marijampoliečiams. Kviečiu į šią talką visus besidominčius šilumos ūkiu.

Kai keršto troškimas užgožia sąžinės balsą

Tarybos posėdyje svarstyta ir kitų aktualių klausimų. Pradedant visiškai atmestinai parengta savivaldybės strateginio plano ataskaita, paramos paskirstymu sveikatingumo projektams (tarp kurių lyg netyčiai pakliuvo ir jaunųjų socialdemokratų vasaros stovykla), Kontrolės komiteto galių sustiprinimu ir baigiant paskyrimais į įvairias tarybai pavaldžias institucijas.

Kęstučiui Traškevičiui, kuris vadovauja Kontrolės komitetui, pavyko pasiekti, kad į jo veiklos programą būtų įtraukta socialinio būsto fondo plėtros programos ir savivaldybės sveikatos įstaigų priežiūra. Tai svarbios sritys, kuriomis pavyko praplėsti Kontrolės komiteto veiklą.

Daug aistrų sukėlė tarybos deleguojamų narių atranka į Laisvės kovų įamžinimo komisiją. TS-LKD frakcija, kuriai laisvės kovų įamžinimo klausimai yra vienas iš prioritetų, pasiūlė du atstovus – Kęstutį Traškevičių ir mane. Kęstutis dirbo šioje komisijoje praeitoje kadencijoje. Šį kartą jo kandidatūrai niekas neprieštaravo. Tačiau dėl maniškės kilo tikra sumaištis. Meras griežtai pasipriešino siūlymui išplėsti komisijos narių skaičių ir įtraukti visus norinčius. Atrankai į vieną paskutinę komisijos nario vietą buvo vykdomas atskiras alternatyvusis balsavimas, kur rinktasi iš trijų pasiūlytų kandidatų: darbietės Snaiguolės Raguckienės, manęs, TS-LKD atstovo, ir tvarkiečio Rolando Jonikaičio. Kaip ir buvo galima tikėtis, valdančiųjų buldozeris pasirinko darbietę. Nieko kito ir nesitikėjome, bet šis balsavimas buvo valdančiųjų sąžinės išbandymas. Jie jo neišlaikė. Galiu tai vertinti kaip kerštą už tai, kad aktyviai kėliau Tauro apygardos partizanų memorialo išsaugojimo klausimą.

Galiausiai, valdančiųjų socialdemokratų netikėtumui sulaukę paramos iš kitų partijų ledus pralaužėme svarstant Marijampolės miesto vietos veiklos grupės valdybos formavimo klausimą. Socialdemokratai norėjo į šią naują ir svarbią instituciją pasiskirti savus: Povilą Isodą ir Valdą Tumelį. Tačiau TS-LKD pasiūlius į VVG valdybą mano kandidatūrą, jiems nebeliko nieko kito kaip pripažinti, jog viena partija tokiame svarbiame projekte negali dominuoti. Buvau patvirtintas.

Andrius Vyšniauskas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys