A. Kubilius: TS-LKD prioritetai – subalansuota ekonomika, nepriklausoma energetika ir sisteminė teisėsaugos pertvarka

Svarbiausia toliau užtikrinti ekonomikos stabilumą, tęsti strateginius energetikos projektus ir imtis sisteminių teisėsaugos pertvarkų – šiuos svarbiausius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos tikslus Vilniuje vykusiame tarybos posėdyje įvardijo TS-LKD pirmininkas, premjeras Andrius Kubilius.

 

Jis pastebėjo, kad per trejus metus Lietuvos ekonomika nuėjo ilgą kelią, 2008 metais tai buvo išbalansuota ir išlaidi ekonomika, o dabar priartėjo prie Mastrichto kriterijų ir atgavo galimybes įstoti į eurozoną 2014 m., „jei eurozona atgaus patrauklumą”.. „Jeigu 2008 metų pabaigoje paveldėjome ekonomiką visiškai nepasirengusią pasaulinės krizės išbandymams, visiškai išbalansuotą, su didžiulėm padidintom išlaidom, tai dabar, po keturių metų atvedame ją prie euro zonos slenksčio – sutvarkytą, subalansuotą, augančią. Tuo galime didžiuotis, nepaisant to, kiek mus opozicija nekritikuotų“, – kalbėjo A. Kubilius.

Premjeras priminė, kad praėjusius metus Lietuva baigė su 5.9 proc. bendro vidaus produkto augimu. Tai vienas didžiausių augimų visoje ES. Šiais metais planuojamas 2.5 procentų BVP augimas.

 

Pasak A. Kubiliaus, energetikoje Lietuva 2008 m. buvo blogesnėje padėtyje negu 1990 metais, nes jau buvo priimtas sprendimas uždaryti Ignalinos AE, o dujotiekiai atiduoti “Gazpromui” ir “E.ON”. Per trejus metus energetikoje daug nuveikta realiai siekiant energetinės nepriklausomybės, kuri yra “teisė būti integruotiems į europinę sistemą ir teisė rinktis pigesnius energetinius išteklius.” A. Kubilius apžvelgė pažangą pertvarkant dujų ūkį, suskystintų dujų terminalo statyboje ir didžiausiame energetikos projekte – Visagino atominės elektrinės statyboje.

 

Pasak TS-LKD pirmininko, šis projektas yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir regione per pastaruosius dvidešimt metų ir bus naudingas ne tik strategiškai, bet ir ekonomiškai. „Tai ypatingai svarbus strategine prasme objektas ir ypatingai didelės apimties projektas. Noriu priminti, kad bendra kaina pagal dabartinių derybų rezultatus apie 17 milijardų litų. Lietuvos dalis – maždaug 5 mlrd. litų Lietuva ir regionas tokios apimties projekto nėra vykdęs per visus 20 metų ir ne labai matau panašios apimties projektų šalia Visagino atominės elektrinės, kuriuos regionas galėtų įvykdyti per artimiausius 20 ar 30 metų“, – pastebėjo premjeras.

 

Kalbėdamas apie pastarojo laikotarpio įvykius FNTT istorijoje, A. Kubilius pažymėjo, kad svarbiems darbams tęsti būtinas sklandus ir konsoliduotas visų valstybės institucijų darbas, tačiau ministro R. Palaičio klaidos sukelta krizė apnuogino sistemines teisėsaugos bėdas. “Tai ne tik personalijų, bet ir konstitucinės sistemos veikimo klausimas”, – kalbėjo A. Kubilius. Pasak premjero, pavyko apginti konstitucinį Vyriausybės integralumą, tačiau ministro R. Palaičio palikimas – “tikrai prastas”, todėl jį pakeisiančiam ministrui reikės įdėti nemažai pastangų siekiant atkurti FNTT veiklą ankstesniame lygyje tiek kovos su šešėliu bei kontrabanda rezultatų prasme, tiek įgauto visuomenės pasitikėjimo prasme.

 

“Nematau didelio skirtumo tarp Vytauto Pociūno bylos ir to, su kuo susiduriame dabar”, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas. Jis pakvietė visas institucijas ir visas politines jėgas konstruktyviam dialogui siekiant spręsti sistemines teisėsaugos bėdas.

 

A. Kubilius kartu pažymėjo, kad susidarė vertybinės takoskyros su Liberalų ir Centro Sąjunga, skirtingi požiūriai į svarbiausius valstybės darbus. Pasak TS-LKD pirmininko, tai paveiks koalicijos ir vyriausybės darbą, tačiau TS-LKD turi rūpintis siekiamų tikslų įgyvendinimu.