Nepriklausomai Lietuvai!

“Nepriklausomai Lietuvai!“ – Šaulių sąjungos šūkis, ataidintis iš sunkiųjų mūsų valstybei 1919 metų ir šimtų šimtus kartų lėmęs garbingus ir narsius Lietuvos piliečių žodžius bei poelgius. „Nepriklausomai Lietuvai!“ dvasia globė ir praėjusį balandžio šeštadienį Sūduvos sostinėje vykusį Marijampolės apskrities šaulių 4-osios  rinktinės suvažiavimą.

Šiandien, kai žmonių pilietinis santykis su savo valstybe gerokai aptrupėjęs, kai niekaip nemažėja vienišų, liūdnų ir niekuo netikinčių, dalyvavimas tokiose bendruomenėse, kuriose vyrauja anos – dviejų romantiškųjų dešimtmečių – Lietuvos dvasia, atsklindanti ir į mūsų šių dienų darbus, visada yra atgaiva širdžiai ir gražesnės ateities viltis.

Sakysite, garsūs žodžiai. Turbūt. Sakysite, neidealizuokim tos A.Smetonos Lietuvos – juk net nemažo ūkininko vaikui dviratis su nikeliuotais ratlankiais buvusi didelė prabanga, o ypač taupi kokio Ministro Pirmininko J.Tūbelio politika panašios kaip šiandien pasaulio krizės akivaizdoje nebuvo paprastam žmogui lengva. Būta ir atsilikimo, ir neprasmingo politikų šurmulio. Sutinku. Bet ta anų laikų Lietuva turėjo svarbų bruožą – nebuvę tokio skirtumo tarp piliečių ir valstybės. Nebuvę tokio nepagarbaus žvilgsnio: čia mes, ten jie, valdžia. Piliečiai telkėsi į gausias pilietines ir kultūrines organizacijas, į skirtingo pobūdžio bendruomenes ir jose jie nesijautė vieniši, pikti ir nekenčiantys savo valstybės. Jie buvo kartu su savo Respublika, kad ir turinčia to laiko Europos politinių papročių nulemtų vienasmenio vadovavimo požymių.

Jie buvo daug atsakingesni už savo aplinką, daug ką pasidarydavo patys, nelaukdami valstybės paramos. Man kaip tikras pilietinis stebuklas šiandien skamba 1939 metų skaičiai iš enciklopedijų: Šaulių sąjunga tada Lietuvoje turėjusi 105 orkestrus, 115 sporto klubų, 125 chorus, 350 bibliotekų, 400 vaidybos būrelių, buvo pasistačiusi 72 Šaulių namus. Šauliams priklausę apie pusę visų Lietuvos mokytojų (!), o visoje organizacijoje buvę 62 tūkst. narių.

Šaulių sąjungos steigėjai ir matomi lyderiai visada buvę kultūros žmonės, rašytojai ir intelektualai, žinoma, kartu ir valstybės veiklos asmenybės, visų čia ir neišvardysi: M.Šalčius, V.Krėvė, S.Šilingas, M.Krupavičius, A.Žmuidzinavičius, B.Sruoga, A.Vienuolis-Žukauskas, F.Kirša, T.Ivanauskas, M.Biržiška ir kt. Šiems ir kitiems lyderiams rūpėjusi visos tautos kultūrinė, fizinė, kovinė sveikata – šios kryptys, kartu su ugniagesyba ir šaulių moterų veikla, buvusios Šaulių sąjungos veikloje svarbiausios.

Tai tokia garbinga istorija.

Bet ir šiandien Šaulių sąjunga man – lyg anos Lietuvos tęsinys: šauliai ir šiandien pirmiausia svarsto, ką čia gero savo Tėvynei padarius, o ne – ką ta Tėvynė privalanti duoti man.

To pilietinio grožio, be jokių abejonių, turi ir Marijampolės apskrities šaulių šiandiena, atspindėta plačioje ir sąžiningai atviroje rinktinės vado R.Mertinkaičio ataskaitoje, Šaulių sąjungos vado J.Širvinsko ir visų kalbėtojų žodžiuose. Klausimas, ko ieškosi, ką matysi. Aš pirmiausia noriu džiaugtis sėkmėmis.

Apskrities šaulių negausėja (2008 m. buvo 714 narių, 2009 m. – 687 nariai), bet labai gausu jaunimo, o Kudirkos Naumiesčio kuopą papildė ypač gražus būrys; dėl sunkios valstybės būklės iki minimumo sumažėjęs finansavimas, bet sėkmingai verčiamasi iš aukų, 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio įnašų, nuomos ir labai taupiai gyvenant; pripažįstama, kad apskritai mažėja žmonių, skiriančių savo laiką ir lėšų visuomeninei veiklai, bet čia pat gali džiaugtis, jog jaunieji apskrities šauliai, vadovaujami R.Latvaitytės, yra matomi Marijampolės jaunimo organizacijų „Apskritojo stalo“ steigėjai ir nariai. (Tiesą sakant, man visai nesuvokiamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos – LiJOT nenoras jaunuosius šaulius priimti į savo gretas. Gal šie per dideli patriotai? Gal bijomasi jų jėgos ir susitelkimo?)

Šaulių sąjungos vadas J.Širvinskas gražiai apibendrino: „Marijampolės apskrities šauliai žinomi apskrityje, girdimi Lietuvoje. Čia ypač stiprūs kuopų vadai. O šauliai tiesiog dirba eilinio Lietuvos piliečio darbą“. Gerai pasakyta: šauliai tiesiog dirba eilinio Lietuvos piliečio darbą!

Suvažiavime smagu buvo girdėti: apskrities šaulių garbės teismas visus trejus metus nėra svarstęs nė vieno negarbingo poelgio – jų tiesiog nebuvę! Aktyvūs Vytauto Didžiojo universiteto studentai šauliai atkūrė prieškariu veikusią organizaciją (korporaciją) „Saja“. Smagu buvo sutikti J.Pakutką – jauną vyrą, M.Riomerio universiteto studentą, dirbantį policijoje ir vadovaujantį vienai Marijampolės šaulių kuopai. Ypač norisi džiaugtis šauliais K.Naumiesty, Kybartuose ir Pilviškiuose; mažesniuose miesteliuose jie dar labiau matomi ir girdimi.

Šauliai, patys bendradarbiaujantys su pasieniečiais, policija, savanoriais, norėtų ir aktyvesnių iniciatyvų iš visų valstybės ir savivaldybių institucijų, iš mokyklų. Ta proga asociacijos SŪDUVOS KULTŪROS FONDAS vardu pakviečiau juos dalyvauti visuose Fondo renginiuose – kad ir planuojamame Stasio Šilingo, Šaulių sąjungos vado 1924-1925 m., 120-mečio minėjime, pasiūliau kartu apsodinti gėlėmis kokį Marijampolės tiltą. Kelis geriausius jaunuosius šaulius gal pavyks priimti į mūsų rengiamą kelionę į Žalgirio mūšio vietą vasarą, per šio mūšio 600-ąsias metines. Bus ir dar daug ką veikti sykiu.

Bičiuliai šauliai, atsigaus valstybė – tikrai gausite daugiau paramos. Bendraukim – sutarsim dėl bendrų projektų. Dalyvaukim – pamažės pesimizmo, netikėjimo savo valstybe ir ateitimi. Skaitykim knygas ir liekimės į šalies pilietinį gyvenimą – įveiksim visas krizes, grįš gerovė, o kartu, neabejokim, pagaliau atsistos ant kojų taip visų laukiama sveika, patriotiška ir iniciatyvi pilietinė visuomenė.

To linkiuosi sau, Sūduvos ir visos Lietuvos šauliams bei visai savo šaliai.

LR Seimo narys,

Dr. Arvydas Vidžiūnas