Marijampolės kolegiją ištiko susitarimo krizė

Sūduvos forumo surengta diskusija apie situaciją Marijampolės kolegijoje buvo viena iš karščiausių ir gausiausiai lankytų diskusijų. Ji nesibaigė nei tą patį vakarą išjungus mikrofonus, nei praėjus kelioms dienoms.

Sumaištį mieste ir akademinėje bendruomenėje sukėlė Marijampolės kolegijos Akademinės ir Kolegijos tarybų pasitarime priimtas sprendimas, kad visi kolegijos padaliniai turi išsikelti iš centre įsikūrusio Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto į Verslo ir technologijų fakulteto pastatus P. Armino gatvėje.

Šis nutarimas sukėlė tikrą audrą, kuri iššaukė ne vieną pasitarimą pačioje kolegijoje, ne vieną įvairių kolegijos bendruomenės grupių skundą LR Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai, Seimo nariui Arvydui Vidžiūnui. Tačiau, kaip rodo oficialių institucijų atsakymai, situaciją turi spręsti pati bendruomenė. Gegužės 11 d. Švietimo ir mokslo ministerija visoms suinteresuotoms institucijoms išsiuntė raštą, kuriame nurodė, jog „aukštoji mokykla turi autonomiją (…), grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija pagal priskirtą kompetenciją vertinti Marijampolės kolegijos akademinės tarybos priimtų sprendimų teisėtumo negali“. Taigi autonomija teikia ne tik laisvių spręsti, bet ir atsakomybę priimti teisingus sprendimus, kurie nekeltų įtampos mokymo įstaigoje. Tačiau nei vidiniai kolegijos posėdžiai, susirinkimai, nei vieša Sūduvos forumo diskusija šios įtampos nepanaikino.

Taupo pinigus, bet kelia nepasitenkinimą

Sprendimas keltis į patalpas P. Armino gatvėje, pasak Marijampolės kolegijos direktoriaus dr. Vaidoto Viliūno, buvo priimtas ieškant išeities. Pirmiausia, kasmet į kolegiją stoja vis mažiau studentų. Dėl to labai brangsta studijos, kolegija netenka daug lėšų. Sekant Akademinės tarybos sprendimu, visa kolegija turi būti perkelta į vienas patalpas, kuriose dabar įsikūręs Verslo ir technologijų fakultetas. Toks sprendimas, pasak vadovo, leistų per metus ūkio valdymui sutaupyti apie 700 tūkst. Lt.

Dr. V. Viliūnas sako, kad žmonių reakcija jam yra tikras siurprizas, nes atrodo, kad įstaigos persikėlimas į kitas patalpas „kai kam griauna gyvenimo pamatus“, nors tai yra normali praktika. „Mano tikslas yra pastatyti kolegiją ant kojų“, – sakė jis.

Kęstutis Traškevičius, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto dekanas, pastebėjo, kad tokiam sprendimui pritarė tik Akademinė taryba, o Kolegijos tarybos nuostata buvo kitokia. Dekano nuomone, jeigu sprendimas bus įvykdytas, tai gresia sugriauti jo vadovaujamo fakulteto mokymo bazę.

Vladas Beržanskis, Verslo ir technologijų fakulteto dekanas, sako, kad tikėjosi tokių diskusijų, nes paliestas jautrus klausimas – dvasinės vertybės, graži istorinė praeitis. Tačiau dekanas neslepia nuoskaudos, kad dvasiniai dalykai siejami tik su Edukologijos ir socialinio darbo fakultetu, nors jo vadovaujamas fakultetas taip pat išugdė ne vieną inteligentą. V. Beržanskio nuomone, regioninei aukštajai mokyklai, kokia yra Marijampolės kolegija, minėtas sprendimas yra pats racionaliausias.

Judita Baltrušaitienė, buvusi Marijampolės kolegijos dėstytoja, neslepia, kad ne tik jai vienai, bet ir daugeliui jos kolegų buvo nemalonus siurprizas išsikelti iš istorinių patalpų. Ne tik todėl, kad ir ji, ir ne vienas kitas jos kolega, čia mokėsi, dirbo, tapo Lietuvos kultūros turtintojais. Marijampolės kolegija yra Lietuvos istorijos dalis, buvusi Mokytojų seminarija.

Kolegija neišnaudojo galimybių gauti lėšų

Dabar kolegiją ištikusios problemos kaupėsi dar esant kitai vadovybei. Marijampolės kolegija nepasinaudojo palankiomis sąlygomis gauti finansavimą susitvarkyti savo ūkį, dalyvauti tarptautiniuose projektuose – pasiekti gerovės ir kokybės reikia išteklių, kurių gauti anoji kolegijos vadovybė nesugebėjo arba nepanoro.  Apie tai buvo kalbėta ir Seime dr. Arvydo Vidžiūno iniciatyva surengtoje konferencijoje apie Lietuvos regionines kolegijas. Parlamentaras A. Vidžiūnas pastebėjo, kad visa, kas nutiko Marijampolės kolegijoje, nutiko iš bėdos, nepritekliaus. Svarbiausia, jo pastebėjimu, kaip sprendimus priima ir vertina bendruomenė. Seimo narys nepritaria kalbėsenai, kad vienas fakultetas lyg geresnis už kitą. Abu fakultetai turi savo istorijas ir turi eiti į priekį be pykčių. A. Vidžiūnas sakė turėjęs vilties, kad bus priimtas kitoks, tarpinis variantas.

Nepopuliarų sprendimą lėmė ir viešoje erdvėje pateikti skaičiai, kad Marijampolės kolegijos skola siekia 1 mln. 400 tūkst. Lt. Tačiau vėliau buvo pateikti kitokie, mažesni skaičiai. Kaip sakė  dr. V. Viliūnas, skaičiai sumažėjo dėl to, kad ministerija skyrė pusę milijono litų, kolegijos darbuotojai ėjo neapmokamų atostogų – buvo išnaudotos visos galimybės.

Vox Populi

Marijampolės savivaldybės politikai pasidžiaugė, kad kolegijos darbuotojai dar „turi parako“ ir nežada taip lengvai nuleisti rankų. Jie patikino, kad ir miesto taryba kolegijos nepaliks nuskęsti su savo problemomis.

Antanas Savukynas, atstovaujantis Verslo ir technologijų fakultetui, pastebėjo, kad negalima kam nors atiduoti nė vieno kolegijos pastato – juos reikia išlaikyti „truks plyš“. Dėstytoja Valė Sorakaitė pastebėjo, kad kolegija neturi jaunų žmonių pritraukimo taktikos. Tai yra viena problemų, atvedusių prie nepopuliaraus sprendimo. Dėstytojos žodžiais, pirmiausia darbuotojų turėjo būti pasiklausta, ar jie nori išeiti iš pastato, kuriame įsikūręs Edukologijos ir socialinio darbo fakultetas. „Mes tuo nepatenkinti ir niekuomet nebūsime patenkinti“, – tikino V. Sorakaitė, sakydama, kad ir bendruomenė turėjo ne vieną pasiūlymą, kaip spręsti situaciją, bet niekas žmonių nesiklausė. Gintautas Žimaila prabilo apie didelius atlyginimus, priedus, net sunkiu metu mokamus atskiriems žmonėms. „Jeigu mūsų vadovybė tokius pavyzdžius rodo, ko galima tikėtis iš bendruomenės – bendruomenė nepalaikys vadovybės sprendimų“, – sakė diskusijos dalyvis.  Kostas Jankauskas, politikas ir verslininkas, priminė viltis, kad abiejų fakultetų sinergija gali duoti puikių rezultatų. Prieš 30 metų anuometinės mokyklos – pedagoginė ir žemės ūkio – atrodė esantys švyturiai. Todėl jis siūlė neskubėti įgyvendinti sprendimo kolegijai persikelti į Verslo ir technologijų fakultetą, o ieškoti kitokio sprendimo, kuris būtų priimtinas ir miestiečiams, ir kolegijos bendruomenei.

Dėstytoja Audronė Putauskienė pastebėjo, kad kolegijai trūksta strategijos, ką daryti, o ne peštynių. Muzikos mokyklos direktorius Giedrius Širvinskas priminė, kad nė vienas pastatas negyvena, kai nukertamos istorijos šaknys – tokiai institucijai gresia puvimas.

Marijampolės kolegijos studentų atstovybės prezidentas Edvinas Šalčiūnas diskusijoje pasigedo kalbėjimo apie studentus. Prezidentas ėmėsi iniciatyvos ir apklausė grupių seniūnus, kaip jie norėtų spręsti susidariusią situaciją. Absoliuti dauguma apklaustųjų nurodė, kad norėtų matyti išlikusius abu fakultetus. Studentų atstovai priminė, kad jiems svarbiausia – mokymo kokybė, kad jie rinkosi ir stojo į tokią kolegiją, kokia yra dabar ir jie nesutinka su kitokiais variantais.

Aktyviausiai viešoje diskusijoje dalyvavo Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto bendruomenė. Verslo ir technologijų fakulteto bendruomenės atstovai savo nuoskaudas bevelijo lieti forumo vadovei – pasibaigus diskusijai. Paklausit, kodėl nekalbėjo viešai, jie tik skėsčiojo rankomis – o kas iš to?

Kaip suderinti pinigus ir kultūrą?

Prof. Kęstutis Žemaitis, kolegijos kapelionas, pažymėjo, kad abu fakultetai turi garbingą praeitį ir ateitį. Abu fakultetai palaiko kolegijos pusiausvyrą tarp dvasinio ir materialiojo prado. Šio krašto žmonės buvo ne tik puikūs žemdirbiai, bet nepaleido iš rankų ir knygos. Anot kapeliono, buvo galima numanyti, kad žmonės taip paprastai neišsikraustys. Pastatai, kuriuose įsikūręs Edukologijos ir socialinio darbo fakultetas, Sūduvos krašto žmonėms turi aurą. Nors ir vyksta aštrios diskusijos, kapelionas pakvietė žmones tartis. „Linkiu, kad abu fakultetai augtų ir klestėtų, keltų kolegiją tarsi du sparnai – tačiau ne pakirpti“, – sakė prof. K. Žemaitis.

Seimo narys A. Vidžiūnas tarstelėjo, ar ne per dažnai mes darome sprendimus, kurie yra lemiami ekonominių skaičiavimų, bet kurie dažnai buvo toli nuo kalbos, tradicijų, žmonių. Forumas, viešos diskusijos negali pakeisti sprendimų – visa yra pačios kolegijos, kuriai suteikta autonomija, rankose. Seimo narys sako, kad kolegija gali gyvuoti ir vienose patalpose, kaip, pvz., kokia nors garsi gimnazija gali keltis į kitas patalpas, bet miestas bus daug praradęs – sielos: kaip suderinti pinigus ir kultūrą?

APIBENDRINIMAS

Dr. VAIDOTAS VILIŪNAS, Marijampolės kolegijos direktorius:

Studentai pasakė visą esmę – turi išlikti visi fakultetai. Mes turime dar ieškoti sprendimų. Nors apsispręsta dėl kėlimosi buvo balandžio 10 d., iki šiandien [gegužės 7 d. – G.D.] nė vieno konkretaus žingsnio nežengta. Matau, kad nebus kolegijos, jeigu jos pora gyvena be meilės. Ši meilė suprantama tik per atstumą. Ieškosime sprendimo.

VLADAS BERŽANSKIS, Verslo ir technologijų fakulteto dekanas:

Mes turime dar vieną galimybę. Pasitelkus Seimo narius, surėmus mūsų pečius, vertėtų inicijuoti pataisą dėl regioninių kolegijų finansavimo principų. Vienodomis sąlygomis su Vilniaus, Kauno kolegijomis mes negalime gyventi.

KĘSTUTIS TRAŠKEVIČIUS, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto dekanas:

Tikiuosi, kad bus rastas kitoks sprendimas. Mes siūlėme jų įvairių, tačiau nebuvo norima jų girdėti. Mūsų fakulteto Taryba nusprendė įpareigoti fakulteto administraciją nevykdyti jokių persikėlimo veiksmų. Yra ir tokių nuomonių, kad gal vertėtų fakultetams išsiskirti ir kiekvienam atskirai skaičiuotis savo pinigus.

Prof. KĘSTUTIS ŽEMAITIS, kolegijos kapelionas:

Viltinga būtų, kad galėtume išsiskirstyti žinodami, jog čia pabaigsime mokslo metus ir rugsėjo 1 d. čia susirinksime.

 Genė DRUNGILIENĖ

Antano Gudelevičiaus nuotr.