Seimas patvirtino valstybės strategiją dvidešimčiai metų

Seimas gegužės 15 dienos posėdyje patvirtino valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Už Seimo nutarimą „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ (projektui (Nr. XIP-3889(2) balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 28 parlamentarai.

Pirmoji reakcija, pamačius balsavimo rezultatus: parlamentarai nusprendė, kad klausimas nesvarbus. Unikalia ir itin svarbia valstybės ateičiai vadintos strategijos svarstymas pritraukė tik kiek daugiau nei pusę viso Seimo narių. Šiuo atveju telieka sutikti su svarstymo metu išsakyta Tėvynės sąjungos nario Kęstučio Masiulio nuostaba: „Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes re­tai svars­to­me Sei­me stra­te­gi­nius pro­jek­tus ir ne­pel­ny­tai jiems ski­ria­me per ma­žai dė­me­sio. Tie­siog, ma­tyt, yra to­kia mū­sų val­dy­mo tra­di­ci­ja, kad ne­la­bai mes gi­li­na­mės į stra­te­gi­jas, ne­la­bai su­pran­ta­me jų pras­mę, ne­la­bai mo­ka­me jas kur­ti ir jos mums at­ro­do ne­svar­bios. Štai aš žval­gau­si po sa­lę, kaip stai­ga dings­ta Sei­mo na­riai iš sa­lės. Ko­kia nors PVM mo­kes­čio leng­va­ta at­ro­do mums daug svar­bes­nis da­ly­kas ne­gu do­ku­men­tas, ku­ris ga­lė­tų nu­lem­ti mū­sų at­ei­tį ke­liems de­šimt­me­čiams į prie­kį.”

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, parengta ir grindžiama žmonių siūlymais ir mintimis – tai valstybės vizija ir raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Pagrindines problemas, lūkesčius, siekius ir sprendimus, galinčius užtikrinti šalies pažangą ir visuomenės gerovę per 20 metų analizavo visuomeninių organizacijų, akademinės bendruomenės, verslo organizacijų ir valdžios institucijų atstovai, ekspertai, į strategijos rengimą plačiai įsitraukė visuomenė. „Strategija buvo kuriama remiantis darnaus vystymosi principais bei Lietuvos valstybės ir visuomenės vystymosi materialiaisiais ir nematerialiaisiais ištekliais: gamtos ištekliais, turtinga istorine patirtimi ir kultūros paveldu, profesinėmis ir kvalifikacinėmis galimybėmis, aukšta darbo kultūra, stabilia teisės sistema, gera informacinių technologijų ir skaitmenine infrastruktūra. Kartu įvertintos ir problemos: tapatybės krizė, stereotipų galia, emigracija, visuomenės uždarumas, tolerancijos ir pasitikėjimo trūkumas, rūpesčio vienas kitu ir supančia aplinka stoka, silpnas tikėjimas šalies sėkme. Šioms problemoms spręsti skiriamos esminės iniciatyvos“, – teigiama priimtame dokumente.

Strategijoje pabrėžiama, kad jai įgyvendinti reikia piliečių pritarimo, ryžto keistis, tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos ir iniciatyvos. „Jeigu visuomenė bus tik pasyvi stebėtoja, negalėsime įgyvendinti numatytų iniciatyvų, nepavyks sumažinti socialinės atskirties, visuomenės uždarumo, sustiprinti bendruomenių solidarumo, užtikrinti lyčių lygybės, pasiekti reikšmingų pokyčių kitose svarbiose srityse. Turime įveikti inerciją ir kontrastus, nustatyti aiškius tikslus ir jų nuosekliai siekti. Piliečiai turi žinoti, kad jų teisės bus tinkamai apgintos, sumažinta socialinė įtampa ir sukurta saugi aplinka, kurioje kiekvienas galės užsiimti mėgstama veikla, gauti deramą atlygį, užtikrinti savo ir savo artimųjų gerovę ir kartu prisidėti prie valstybės sėkmės“, – tvirtinama dokumente.

Remiantis strategijoje nustatytais pažangos rodikliais Lietuva 2030 m. pagal gyvenimo kokybės, laimės, demokratijos, pasaulio konkurencingumo, korupcijos suvokimo, globalizacijos indeksus turėtų užimti ne žemesnę nei 10 vietą ES, pagal darnios visuomenės indeksą – ne žemesnę nei 7 vietą ES. 2030 m. numatoma pasiekti, kad bent vienas Lietuvos universitetas būtų tarp 300 geriausiųjų pasaulio universitetų. Pagal verslo aplinkos indeksą Lietuva 2030 m. turėtų užimti pirmą vietą tarp Šiaurės ir Baltijos valstybių regiono šalių ir ne žemesnę nei 3 vietą ES.

Prie šio dokumento įgyvendinimo prisidės visos valstybės valdymo institucijos, nepaisant valdymo lygmens. Bendruomenės, visuomeninės ir verslo organizacijos dalyvaus atvirame forume „Lietuva 2030“ ir įgyvendins visuomenės, ekonomikos ir valdymo projektus. Svarbus vaidmuo telkiant ir stiprinant bendruomenes bei skatinant visuomenę veikti teks savivaldybių institucijoms.

Kaip pažymima strategijoje, visuomenei bus nuolat atsiskaitoma už pasiektus rezultatus, informacija apie strategijos įgyvendinimo pažangą, kaip sudėtinė Seimui teikiamos Vyriausybės veiklos ataskaitos dalis, kasmet bus teikiama svarstyti viešai.

Kita vertus, strategijos svarstymas Seime ir dėmesys jai visuomenėje leidžia spėti, kad iš didelio kalbū debesies bus mažai realių veiksmų. Strategija priimta paskubomis, kaip eilinė deklaracijų rinktinė, bet ne kaip sutelkiantis  bendram darbui dokumentas. Jei iš tiesų norėta pabrėžti jos svarbą valstybei, tikrai turėjo būti surengtas specialus posėdis, skirtas tik jai.

Taigi, mūsų valstybė jau turi pasitvirtinusi strategiją artimiausiems dvidešimčiai metų. Strategiją, kurią perskaitė 0,001 proc. LIetuvos žmonių ir tikrai ne visi parlamentarai. Panašu, kad ir vėl tas pats – norėjome kaip geriau, o įvyko kaip visada.