Demokratijos egzaminą išlaikiusi Gruzija – ant geopolitinių pasirinkimų slenksčio

Tik atvykus į Tbilisį likus dienai iki rinkimų mus pasitiko gerokai rinkiminės kampanijos įkaitinta atmosfera. Važiuodami iš oro uosto dar matėme opozicijos organizuoto susirinkimą, kuriame rėmėjai, pasipuošę užrašais “Gruzijos svajonė” iš anksto skelbė “M. Saakašvilio sistemos” pabaigą ir kad atėjo laikas naujai vyriausybei.

Dabar jau aiškėja, kad šių rinkimų rezultatai esmingai keis politinį Gruzijos žemėlapį. Į valdžią ateina įvairių politinių jėgų koalicija, suvienyta verslo magnato B. Ivanišvilio, kurios pagrindinė tezė – opozicija dabartiniam Prezidentui ir jo politikai. M. Saakašvilio – Gruzijos kelią link euroatlantinės integracijos pasukusio Rožių revoliucijos lyderio partija matyt keliaus į opoziciją. Tačiau lieka klausimas, ką šie pasikeitimai žada Gruzijai, jos vidaus reformoms ir jos santykiams su esminiais partneriais.

Šie rinkimai Gruzijoje pritraukė didelį tarptautinės bendruomenės dėmesį – stebėtojus Gruzijos kvietimu siuntė ne tik atskiros šalys, įskaitant ir Lietuvą, bet ir visos pagrindinės tarptautinį rinkimų stebėjimą vykdančios tarptautinės organizacijos – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Sąjunga, Europos Tarybos ir NATO Parlamentinės Asamblėjos. Šių rinkimų svarbą tarptautiniame kontekste iliustruoja ir tai, kad Europos Sąjunga iš anksto pažymėjo, jos šiuos rinkimus vertins labai atidžiai, ir Gruzijos gebėjimas pravesti laisvus ir demokratinius rinkimus  nulems tolimesnių santykių intensyvumą ir kokybę.

Rinkimai – lakmuso popierius, rodantis realią pažangą einant demokratijos ir europinių reformų keliu, todėl Europos Sąjunga visada atidžiai stebi rinkimų procesą visose šalyse partnerėse. Po daug priekaištų sulaukusių 2008 m. rinkimų, Gruzijos vyriausybei buvo nepaprastai svarbu parodyti pažangą organizuojant laisvus ir demokratiškus rinkimus, užtikrinant visiems vienodas sąlygas vykdyti rinkiminę kampaniją, laisvą, sąžiningą ir netrukdomą rinkimų procesą ir taip įtvirtinti Gruzijos, kaip demokratinės valstybės įvaizdį.

Gruzijos pažanga abejonių nekelia. Nepaisant to, kad atmosfera ir per rinkimų kampaniją, ir netgi pačią rinkimų dieną buvo įkaitusi, stebimose rinkiminėse apylinkėse rinkimų procesas buvo tinkamai organizuotas, o užfiksuoti pavieniai pažeidimai neleidžia abejoti rinkimų patikimumu.

Gruzijai ir jos visuomenei išlaikius šį demokratijos testą, iš ES požiūrio taško tai reiškia labai konkrečius dalykus –  įtvirtintą ES pasitikėjimą Gruzijos reformomis ir paramą joms, prielaidas spartesnei pažangai derybose dėl ypatingai glaudaus prekybinių santykių režimo, Asociacijos sutarties bei susitarimų, vedančių prie bevizių kelionių Gruzijos piliečiams. Tačiau ar šį vaisių Gruzija nuraškys, priklausys nuo naujosios Gruzijos parlamento daugumos ir jos vyriausybės politikos, ar ji išlaikys suartėjimo su ES kursą.

Europos Parlamentas pastarąjį kartą priėmė rezoliuciją dėl Gruzijos 2011 m. lapkričio mėnesį, kurioje iš esmės buvo atkreiptas dėmesys į sėkmingą Gruzijos pažangą, ji įvardinta kaip viena iš didžiausią pažangą darančių Rytų Partnerystės šalių-ES partnerių. Rezoliucijoje Europos Parlamentas be kita ko taip pat pakvietė Gruzijos vadovybę toliau spręsti tokius klausimus, kaip etninės ir religinės tolerancijos svarbą ir palankiai įvertino įstatymus dėl religinių organizacijų registracijos, bei didesnės nacionalinių mažumų integracijos. Tačiau rinkimų kampanijoje šie ES remiami valdančiosios partijos politikos aspektai atsidūrė bene pagrindiniame opozicijos kritikos taikinyje.

Tad dar tik teks įvertinti, kokią iš tiesų politiką vykdys B. Ivanišvilis, sakydamas kad sieks geresnių santykių su Rusija, bet išlaikys ir europinę kryptį. Deja, Rusijos kaimynystėje esančioms šalims dažniausiai nepavyksta išsėdėti ant dviejų kėdžių, tenka aiškiai pasirinkti – arba-arba. Taigi, kur link po rinkimų Gruzijos vairą pasuks naujoji valdžia?

www.morkunaite.lt