Andriaus Kubiliaus kalba
Mieli bendražygiai, po kelių dienų Jums teks apsispręsti, kas toliau vadovaus mūsų partijai. Žinau, kad tai nėra lengva, nes rinktis reikia ne tarp kairės ir dešinės atstovų, ne tarp skirtingų požiūrių į vertybes ar į valstybės reikalus, o tarp Jums gerai pažįstamų dviejų partijos bendražygių.
Dėkoju visiems, kurie pirmame rinkimų ture balsavote už mane, gerbiu visus, kurie balsavo už Vytautą Landsbergį ar Valentiną Stundį, ir žinau, kad tie kurie balsavo už mane, jie nebalsavo „prieš” kitus du kandidatus.
Man tenka vadovauti partijai paskutiniuosius dešimt metų. Mes visi per šiuos dešimt metų pasiekėme tikrai nemažai. Visi kartu ėjome į pergales ir atlaikėme nesėkmes.
Paskutiniai ketveri metai buvo ypatingas išbandymas Lietuvai, mūsų partijai ir man pačiam, antrą kartą vadovaujant Vyriausybei. Tai, kad mums pavyko ištraukti šalį iš skausmingiausios ekonominės krizės, kad per šiuos ketverius metus išvarėme giliausias vagas energetinės nepriklausomybės reikaluose – yra pasiekta tik dėka to, kad nuo pat Sąjūdžio laikų mes visi kartu „degėme” svarbiausiu rūpesčiu – mūsų valstybės nepriklausomybe ir jos sėkme.
Žinau, kad per šiuos metus ne viską pavyko padaryti, ką norėjome padaryti, ne visur spėjau apsilankyti ar atminti per vasaros dviračių žygius. Bet džiaugiuosi mūsų pačių noru keistis, eiti į priekį, nenuleisti rankų, net tada kai nėra lengva, kai nesiseka ar kai neteisingai ar negarbingai kritikuoja.
Džiaugiuosi matydamas besiplėtojančią mūsų partijos svarbiausią savybę – dermę tarp nuoširdžios pagarbos žilai galvai bei tremtyje užgrūdintam moraliniam stuburui ir vis labiau stiprėjančio jaunatviško entuziazmo bei maksimalizmo.
Mes, mūsų partija, esame didelė gera šeima, kurioje visi yra labai svarbūs- ir tėvai, ir vaikai, ir seneliai, ir anūkai. Todėl iš kartos į kartą perduodama atsakomybė už mūsų bendros šeimos, už Lietuvos reikalą yra mūsų svarbiausia krikščioniška pareiga.
Kaip ir šeimoje, – permainos ir pastovus atsinaujinimas yra svarbu ir mūsų valstybei, ir mūsų partijai. Būdamas Premjeru siekiau, kad šiuo keliu nuosekliai eitų mūsų valstybė, būdamas partijos Pirmininku siekiu, kad tokiu pat keliu nuosekliai eitų ir mūsų partija.
„Be tikėjimo – nėra darbų, be darbų – nėra tikėjimo” – tai šventa tiesa, kuri visada lydėjo mane visuose mūsų bendruose darbuose. Tikiu Lietuvos sėkme, nepaisant visų nusivylimų ir paklydimų, ir kviečiu visus toliau eiti kartu šiuo bendro tikėjimo ir bendrų darbų keliu.
Su pagarba,
Jūsų Andrius Kubilius