Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys pasipiktino prieš pat Rugsėjo pirmąją Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos infocentro vadovės Jolantos Bielskienės vardu žiniasklaidoje išplatinta begėdiškai neteisinga informacija apie mokyklas Lietuvoje ir komunistiškai šviesias Algirdo Butkevičiaus gelbėjimo pastangas. Parlamentaras pažymi, kad anot šios partinės rašinėtojos, šioji Vyriausybė karštligiškai puolė taisyti Andriaus Kubiliaus švietimo politikos klaidas, ji kaltina buvusią valdžią sugriovus mokyklų tinklą. Taigi kaip buvo iš tiesų? Ar kitų, ar savo klaidas?
„Nuo 2000 iki 2008 metų pabaigos, dvi kadencijas, valdžia buvo LSDP rankose, ji formavo Vyriausybę ir tuometę politiką. 2000/2001 mokslo metų pradžioje, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje buvo 2354 bendrojo ugdymo įstaigos (mokyklos-darželiai, pradinės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos, gimnazijos), 2008/2009 mokslo metus pradėjo 1389 švietimo įstaigos. Taigi per aštuonerius metus socialdemokratų valdžia sunaikino beveik tūkstantį mokyklų. Beje, daugiausia uždaryta nedidelių pradinių mokyklų, tų švietimo įstaigų, kurios yra arčiausiai vaiko: 2000 m. jų – 808, 2008/2009 m. m. pradžioje – tik 95, – sako V. Stundys. – Neanalizuosiu struktūrinių pokyčių subtilybių ar negailestingos demografijos, čia svarbi yra oficiali statistika. Taigi infocentro vadovė tėra sovietinė propagandistė, negebanti sąžiningai analizuoti faktų“.
A. Kubiliaus vadovaujamos XV Vyriausybės darbo metų švietimo įstaigų statistika tokia: 2008/2009 m. m. – 1389 mokyklos, 2012 metais – 1278, šiuos mokslo metus pradėjo, kaip tiksliai skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, per 1200 įstaigų. Taigi A. Kubiliaus kadencijos statistika tokia: uždaryta apie šimtas mokyklų, t.y.net dešimtkart mažiau nei socialdemokratų vadovavimo laikais.
„Suprantama, kad pagrindinei LSDP informatorei Muravjovas yra labai artimai suprantamas, tik prieššventinėje jos propagandoje tas palyginimas nekorektiškas, bet labai netikėtai savikritiškas – mokyklas su didžiausiu ūpu naikino būtent 2000-2008 metų centrinė valdžia, – akcentuoja šešėlinis švietimo ir mokslo ministras V. Stundys.
Kokie buvo socialdemokratų anų kadencijų švietimo tikslai? Jų esmę atskleidžia to meto Švietimo įstatymas – iki 2012 metų turėjo nebelikti vidurinių mokyklų. Taigi šio rugsėjo jau būtų nebesulaukę kelios dešimtys kaimo vidurinių mokyklų. Tik 2011 metų Švietimo įstatymo redakcija ne tik nustatė 2015 metų terminą, bet įteisino ir švietimo įstaigų įvairovę – ilgąsias gimnazijas, miesto pakraščio ir pasienio mokyklas, unikalių ugdymo sistemų mokyklas ir t. t., įtvirtino vietos bendruomenių pozicijos svarbą. Taigi būtent A. Kubiliaus Vyriausybei sudėtingiausios pasaulinės krizės sąlygomis teko atsakomybė stabdyti socialdemokratų suprognozuotą negailestingą mokyklų naikinimą.
„Gaila, kad tokie vištakūs ir neatsakingi LSDP infocentro pareiškimai platinami šventinio šurmulio metu. Švietimo politika turi būti aukščiau partinės retorikos, nacionalinė, grindžiama valstybinės strategijos nuostatomis, kurias svarsto aktyvioji visuomenė, pedagogai, asociacijos, t.y siekiama sutarimo. Beje, ir naujosios strategijos projektas patobulintas tik tiek, kad prikaišiotas tik socialdemokratų rinkimų programos razinų. Politikai turėtų matyti giliau“, – reziumuoja V. Stundys.