Šešėlinė Vyriausybė: A. Butkevičiaus Vyriausybei trūksta lyderystės ir sumanumo

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šešėlinė Vyriausybė pradėjo naują politinį sezoną aptardama svarbiausius šio rudens darbus. Tarp jų laukia ne tik akyla Vyriausybės veiksmų priežiūra, bet ir išvažiuojamieji posėdžiai Lietuvos regionuose bei naujos politinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „Bendruomenių chartijos“ idėja ar Naujosios regioninės politikos programa.

Šiam rudeniui A. Butkevičiaus Vyriausybė planuoja net 232 naujus, dar rengiamus teisės aktus. O tai yra dvigubai daugiau nei ši Vyriausybė buvo suplanavusi teikti Seimo pavasario sesijos metu. Kadangi pavasarį net 58 proc. iš visų suplanuotų teisės aktų ministerijos nespėjo parengi, todėl neabejotina, kad šį rudenį Vyriausybė Seimui taip pat kaip ir pavasarį nesugebės pateiktų net pačių svarbiausių įstatymų projektų. Visa tai suplanuota, kai didelė dalis ministerijų darbuotojų yra užsiėmę pirmininkavimo ES tarybai reikalais, o daug pačių svarbiausių projektų palikta sesijos pabaigai – tuo metu, kai bus priiminėjamas šalies biudžetas. Todėl Vyriausybės planai stebina savo nerealistiškumu.

Bendras prasidedančios Seimo sesijos bruožas – naujų, aiškių A. Butkevičiaus Vyriausybės iniciatyvų stoka. Kaip „naujienos“ yra pristatomi įstatymų ar pertvarkų projektai, kurie buvo parengti dar XV Andriaus Kubiliaus Vyriausybės, pavyzdžiui, centralizuotas valstybės turto valdymas. Iš Vyriausybės planų akivaizdu, kad valdančioji koalicija žymiai daugiau dėmesio skiria ne svarbioms reformoms parengti, o valstybės įmonių ir ES fondų valdymo politizavimui, jų pavertimui partinėmis struktūromis. Todėl A. Butkevičiaus Vyriausybė šį rudenį daugiau dėmesio greičiausiai skirs ne naujiems įstatymams ar reformoms, o svarbiausių energetikos įmonių vadovų pakeitimui ir įtakos koalicijos viduje pasiskirstymui.

Šešėlinės Vyriausybės prioritetas – augant ekonomikai užtikrinti atlyginimų didėjimą mažiausiai uždirbantiems

Šešėlinė Vyriausybė biudžeto priėmimą, su kuriuo į Seimą turi atkeliauti ir sprendimai dėl teisėjų, valstybės tarnautojų bei pareigūnų atlyginimų koeficientų atkūrimo (pagal Konstitucinio Teismo nutarimą) bei pensijų kompensavimo laiko pačiu svarbiausiu šio rudens politiniu prioritetu.

Šešėlinis Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžia, kad dabartiniai signalai iš Vyriausybės rodo, jog ji neketina imtis jokių reikalingų žingsnių, kad susidariusi situacija po Konstitucinio Teismo nutarimo dėl teisėjų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų algų koeficientų sumažinimo 2009 m. būtų išspręsta protingai. Panašu, kad Vyriausybė tiesiog nieko nedarydama automatiškai leis įsigalioti teismo nuarimui, pagal kurį daliai biudžetinio sektoriaus pareigūnų algų koeficientai bus atkurti jau spalio 1 d., o visi kiti turės palaukti 2014 m. sausio 1-osios. Šį Vyriausybės neveiklumą skatina pačių ministrų ir valdančiosios daugumos noras kuo greičiau didelėmis sumomis sau pasididinti algas ir šį pasididinimą pagrįsti Konstitucinio Teismo nutarimu. Tačiau toks Vyriausybės elgesys yra labai žalingas, nes jis lems, kad sparčiai augant teisėjų, politikų ir aukščiausio kvalifikacijos valstybės tarnautojų algoms, tikrojo ekonomikos atsigavimo nepajus mažiausiai uždirbantys tarnautojai, specialistai ir pareigūnai.

Todėl reaguodama į susidariusią situaciją Šešėlinė Vyriausybė iki spalio 1 d. ketina pateikti savo alternatyvų pasiūlymą, kuriuo remiantis būtų galima solidariai spręsti situaciją po Konstitucinio Teismo nutarimo. Šešėlinės Vyriausybės prioritetas – augant šalies ekonomikai užtikrinti algų augimą mažiausiai uždirbantiems valstybės tarnautojams, specialistams, pareigūnams.

Tokia pati neryžtingumo ir neapsisprendimo būsena vyrauja ir socialinėje srityje, kurioje Vyriausybė jau kurį laiką nesugeba pateikti būtinų įstatymų projektų dėl pensijų reformos ir kitų labai svarbių socialinių klausimų. Pasigendama ir rimtesnio dėmesio nedarbo problemoms, nors pastaruoju metu Europoje tai yra dominuojanti politinės darbotvarkės tema, ypač aktuali Lietuvai.

Energetikoje tvyro galimos išdavystės kvapas

Energetikos srityje Šešėlinė Vyriausybė laukia Vyriausybės pažadų dėl naujos energetikos strategijos ištesėjimo bei esminio apsisprendimo dėl Visagino atominės elektrinės. Šešėlinė Vyriausybė remia atominės energetikos vystymą Lietuvoje ir mano, jog Vyriausybės delsimas yra strategijos sužlugdyti projektą dalis. Taip pat šį rudenį pagaliau turi baigtis Vyriausybės neryžtingumas dėl „Chevron“ skelbimo nugalėtoju skalūninių dujų ir naftos žvalgybos bei gavybos konkurse. Galiausiai Šešėlinė Vyriausybė itin kritiškai vertina pasirodžiusią informaciją dėl galimų Vyriausybės nuolaidų derybose su Rusijos dujų monopolininke „Gazprom“. Jeigu informacija bus patvirtinta ir Vyriausybė mainais į tik 20 proc. kainų nuolaidą atsisakys ieškinio Stokholmo arbitraže ar net ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo – tai bus didelis smūgis Lietuvos vartotojams bei valstybės interesų išdavystė.

Revoliucijos švietime būtų žalingos

Švietimo srityje Šešėlinė Vyriausybė didelių revoliucijų nesitiki, o šį rudenį laukia tik pora svarbesnių Vyriausybės iniciatyvų: į Seimą atkeliauja nauja švietimo strategija 2013-2022 m. bei Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai. Švietimo strategija yra parengta XV A. Kubiliaus Vyriausybės, todėl Šešėlinė Vyriausybė ją vertina pozityviai, tačiau įžvelgia ir keletą abejotinų valdžios iniciatyvų. Pirmiausia didelį nerimą kelia Vyriausybės iniciatyva įvesti valstybinį studijų planavimą, nes tai išbalansuotų ir politizuotų studentų kiekio įvairiose studijų kryptyse nustatymą. Taip pat nerimą kelia išpūsti Vyriausybės pažadai dėl mokyklų tinklo pertvarkos ir kalbos, kad bus išsaugota 150 kaimo mokyklų. Šešėlinė Vyriausybė neabejoja, kad reikia spręsti kaimo mokyklų nykimo problemą, tačiau tai neturi būti daroma nepamatuotai išpučiant visuomenės ir švietimo bendruomenės lūkesčius. Premjeras A. Butkevičius, žadėdamas ar net jau skelbdamas, kokius kiekius kaimo mokyklų „išsaugojo“, pats gerai supranta, kad šių tikslų pasiekti jam nepavyks. Todėl būtina ne tuščiai kalbėti, o ieškoti kompleksinių ir ilgalaikių sprendimų dėl mokyklų tinklo pertvarkos, kurios intensyviausiu laikotarpiu 2001-2008 m., valdant socialdemokratams, buvo uždaryta net 1000 mokyklų.

Pavojinga iniciatyva įvesti dvikalbystę Vilnijoje

Ypač pavojingas Vyriausybės projektas laukia gruodį – tai naujas Tautinių mažumų įstatymas. Kol kas nėra iki galo žinoma, kokios nuostatos jame vyraus, tačiau, pirminiais duomenimis, įstatymu, kurį ypač stumia Lenkų rinkimų akcijos deleguotas kultūros viceministras Edvard Trusevič, bus siekiama Vilnijoje įtvirtinti dvikalbystę bei visiškai sustabdyti lenkų ir kitų tautinių mažumų integraciją Lietuvoje. Šešėlinė Vyriausybė tokius ketinimus vertina ypač pavojingai ir sieks, kad šis projektas, jeigu jame bus įtvirtinamos Lietuvai žalingos nuostatos, nebūtų priimtas.

Rusijos spaudimas Lietuvos partnerėms Rytuose didėja – reikalinga ryžtinga Vyriausybės lyderystė

Šešėlinė Vyriausybė yra sunerimusi dėl pastarųjų dienų Rusijos veiksmų didinant spaudimą valstybėms, dalyvaujančioms ES Rytų partnerystės programoje. Armėnijai nusprendus jungtis prie Eurazijos muitų sąjungos ir taip užkertant kelią savo suartėjimui su ES, matomas didelis Rusijos spaudimas ir kitoms potencialioms ES narėms iš Rytų Europos ir Pietų Kaukazo regionų. Šiuo spaudimu siekiama, kad jos pasektų Armėnijos pavyzdžiu. Nerimą keliančių ženklų pasirodė Gruzijoje, Azerbaidžane ir Moldovoje. Pastarajai valstybei Rusija pagrasino neleisiant įvežti jos vyno į savo teritoriją.

Didelis ekonominis ir politinis spaudimas iš Rusijos jaučiamas svarbiausiai Rytų partnerystės valstybei – Ukrainai. Būtent Ukraina kol kas yra nusiteikusi greičiausiai artėti prie ES ir jau šį lapkritį Vilniuje pasirašyti asociacijos su ES sutartį. Ukrainos ir ES asociacijos sutarties pasirašymas būtų istorinis pasiekimas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu. Tačiau Lietuvos Vyriausybė per pasyviai žiūri į Rusijos spaudimą strategiškai svarbioms valstybėms Rytuose ir turėtų rimčiau skatinti Europos Komisijos derybas su šiomis potencialiomis sąjungos narėmis. Šešėlinės Vyriausybės manymu šioje srityje stinga tikros Lietuvos Vyriausybės lyderystės ir bandymo sutelkti visas jėgas, kad būtų atlaikytas Rusijos spaudimas.

Jungiant tris oro uostus į jų valdymą būtina įsileisti savivaldybes

Kol kas šalies transporto politikos srityje A. Butkevičiaus Vyriausybė tęsia XV Vyriausybės pradėtus darbus ir naujų iniciatyvų nėra daug. Vienintelė rimta Susisiekimo ministerijos iniciatyva šį rudenį – tai siekis sujungti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus į vieną valstybinę bendrovę. Pati idėja optimizuoti oro uostų valdymo kaštus yra sveikintina, tačiau didelių abejonių kelia tai, kad bus visiškai sunaikinama bent jau minimali konkurencija tarp šių oro uostų, kuri anksčiau davė paskatą jų atgijimui po 2009 m. krizės. Taigi toks sujungimas būtų logiškas, jei ministerija ir Vyriausybė užtikrintų aiškų ir skaidrų oro vežėjų segmentavimą po tris oro uostus. Toks segmentavimas turi užtikrinti pakankamus keleivių srautus visuose trijuose oro uostuose, išlaikyti jų rentabilumą. Taip pat norint gerinti valdymą ir šių oro uostų veiklos kontrolę yra būtina bent jau simboliškai į jų valdymą įtraukti savivaldybes, kurios suinteresuotos oro uostų plėtra.

Finansinė sveikatos apsaugos sistemos situacija nėra gera

Sveikatos pasaugos sistemoje matoma didelių grėsmių dėl nepakankamo finansavimo. Nors kitais metais ketinama sveikatos apsaugos sistemos biudžetą didinti 45 mln. litų, tačiau tai yra per maža suma, kad būtų užtikrintas pakankamas sistemos finansavimas.

Kaip pastebi šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Antanas Matulas, ministerija šiais metais yra sumažinusi Sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertę iki 0,89 lito (2008-2012 m. pavyko šį balą didinti ir išlaikyti ties 0,92 lito riba). Kitais metais vien norint išlaikyti šį dabar egzistuojantį balo dydį reikia papildomai rasti 150 mln. litų, o balo atstatymui iki 0,92 lito ribos išviso reikia 350 mln. litų. Tai yra didelis lėšų poreikis, kurį Vyriausybė turi surasti, bet sprendimų kol kas nėra. Gausu kalbų, bet rimtų darbų stinga.

Apskritai, sveikatos apsaugos sistemoje stinga rimtos politinės lyderystės ieškant didesnio finansavimo galimybių bei sprendžiant, kad ir Konstitucinio teismo nutarimą, pagal kurį būtinoji medicininė pagalba turėtų būti finansuojama ne iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Taigi nors šį rudenį ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ketina į Seimą atnešti savo daug apkalbėtų „revoliucijų“ planus, tačiau realių darbų sveikatos apsaugoje srityse, kur yra rimtų problemų, – stinga.

Vyriausybės blaškymasis stabdo Lietuvos žemės ūkio plėtrą ir stumia žmones į neprotingas iniciatyvas

Vyriausybė blaškosi ir dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos. Paradoksalu, tačiau Vyriausybei neturint vizijos, kaip atrodys žemės ūkis ateityje, Seime kelią sėkmingai skinasi šešėlinio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus kartu su opozicijos bei daugumos atstovais inicijuotas reformos projektas. Pagal šį projektą Lietuva kuo greičiau siektų gaunamas tiesiogines išmokas žemdirbiams priartinti prie ES vidurkio, norėtų matyti, kad vietovėse, kuriose yra sunkiau verstis ūkininkavimu, būtų skatinama gyvulininkystė, o mišku apsodinti būtų galima tik ypač žemo našumo žemę (iki 30 ūkinės vertės balų). Taip pat yra siūloma labiau skatinti gyvulininkystę, subsidijas gyvulių augintojams mokant už pagamintą ir realizuotą gyvulininkystės produkciją. Reformoje didelis dėmesys būtų skiriamas ir vietinės reikšmės kelių remontui ES lėšomis. Visos šios priemonės paskatintų žemės ūkio plėtrą Lietuvoje. Šešėlinė Vyriausybė tikisi, kad inicijuotas ir įregistruotas reformos projektas jau šį rudenį sėkmingai bus patvirtintas Seime.

Didelę grėsmę kelia atsainus Vyriausybės požiūris dėl artėjančio termino, kai žemę Lietuvoje įsigyti galės užsieniečiai. Nors A. Butkevičiaus Vyriausybė turėjo visas galimybes derėtis su Europos Komisija dėl šio Lietuvai svarbaus klausimo ir buvo raginama taip pasielgti, tačiau jokios iniciatyvos ji nesiima ir netgi nebando teikti jokių įstatymų projektų, kuriais leidimas parduoti žemę užsieniečiams būtų bent apribojamas. Būtent šis A.Butkevičiaus koalicijos neveiklumas stumia Lietuvos žmones į neprotingą iniciatyvą dėl referendumo inicijavimo.

Tai tik keletas svarbių sričių, kuriose Šešėlinė Vyriausybė, vertindama Vyriausybės planus, mato esminių sprendimų ir Vyriausybės lyderystės poreikį, Vyriausybės iniciatyvose įžvelgia grėsmes Lietuvos žmonių interesams bei gerovei. 2013 m. sausį įsteigta pirmoji Andriaus Kubiliaus vadovaujama Šešėlinė Vyriausybė Lietuvoje užtikrina Vyriausybės veiklos kontrolę ir teikia alternatyvius pasiūlymas kritiškai vertinamai valdančiųjų politikai.

Šešėlinės Vyriausybės kancleris Andrius Vyšniauskas