Ar valdžia išdrįs kelti šildymo kainas?

Prieš dve­jus me­tus im­da­mi val­džią so­cial­de­mo­kra­tai žadėjo ti­krą pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) leng­va­tų lie­tų. Vėstant orams, atvėso ir šis socialdemokratų pasiryžimas. Dar blogiau – jie ėmė kibti į „atlapus“ šil­dy­mo PVM leng­va­tai, mat, sako, at­ei­na so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo vals­ty­bė­je me­tas. O ši lengvata kaip sykis ir gadina visą teisingumą.  

Taigi – šiek tiek apie vadinamąjį socialinį teisingumą.

„Šiuo metu, kai tenka skirti krašto apsaugai daugiau lėšų ir sumokėti skolas pensininkams, į biudžetą reikalingos didesnės pajamos. Kaip tik dabar buvo galimybė atsisakyti šios socialiai neteisingos šildymo lengvatos, kai dujų kaina sumažėjo“, – pareiškė socialdemokratų premjeras A. Butkevičius, siūlydamas vadinamosios šildymo lengvatos nebepratęsti.

Tačiau prisidengusi kariškiais ir pensininkais, pasipinigauti daugiabučiuose gyvenančių žmonių sąskaita ir taip subalansuoti  kitų metų biudžetą vargu ar valdžia išdrįs. Argumentai, kodėl reikia ir galima didinti šilumos kainą, įtikina ne visus ir dažnai prasilenkia su realybe.

Valdžia dažnai sako, kad dideliuose namuose gyvena turtingi žmonės ir už šildymą moka tik 9 proc. PVM, – kaip ir daugiabučių gyventojai.

Bet ar visi žino, kad  individualių namų savininkai, kurie dažniausiai turi įsirengę autonominį šildymą, moka visą PVM tarifą, tai yra ne 9 proc., o 21 proc.. Kalbos apie šilumos brangimą ir demonstruojamas didžiulis valdžios dėmesys „šilumos klausimui“ juos tik erzina – kodėl rūpinamasi tik daugiabučių namų gyventojų piniginėmis?

Susierzinimas suprantamas: kompensacijoms už šildymą kasmet skiriama beveik 200 mln. litų, kurios mokamos iš visų mūsų, mokesčių mokėtojų, kišenės. Kai kurie daugiabučių gyventojai bent naudos dėl lengvatos gali tikėtis. Tuo tarpu individualiųjų namų gyventojai, būstus pasistatę prieš keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų, nesitiki nieko ir dėl to jaučiasi diskriminuojami. Būstas daugiabutyje ar individualusis namas – vienodai privatūs. Tačiau daugiabučių gyventojai įkalbinėjami ir skatinami atnaujinti būstą, jiems taikomos įvairios lengvatos ir kompensacijos, o individualiųjų namų renovacijai kompensuoti skiriamos visiškos katino ašaros.

Lietuva europiečių akimis – tai valstybė, gerai tvarkanti centralizuotą šilumos tiekimą, kita vertus – tai valstybė, blogiausiai prižiūrinti daugiabučius namus. Marijampolėje daugiau kaip 400 daugiabučių, iš kurių gal tik 20 sulaukė renovacijos, dar  per 30 ruošiasi ir laukia. Dėl blogos priežiūros, neekonomiško tvarkymosi tenka mokėti dideles kompensacijas asmenims (šeimoms), kurių mažos pajamos, daug lėšų ir administracinių resursų reikia skirti daugiabučių renovacijos- proceso organizavimui ir administravimui, agentūrų ir specialistų išlaikymui. Jiems valstybė ir savivaldybės skiria iki 10 mln. litų kasmet. Šie resursai vėlgi skiriami ne individualių namų ir ne juose gyvenančių žmonių gyvenimo kokybei gerinti.

Ar neatrodo, kad ir socialinio teisingumo, ir paramos reikia visiems – tiek daugiabučių, tiek ir privačių namų gyventojams?

Kostas JANKAUSKAS Marijampolės savivaldybės tarybos narys, priklausantis TS-LKD frakcijai