MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖ PASIEKĖ NAUJĄ SKOLŲ BANKAMS „REKORDĄ“

Kęstutis Traškevičius

Marijampolės savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos narys

           Kai profesionalūs atletai pasiekia asmeninius rekordus (toliau negu kada nors numeta diską ar nustumia rutulį, daugiau negu kada nors įmuša įvarčių ar pelno taškų), tiek juos palaikantys sporto mėgėjai, tiek patys sportininkai labai džiaugiasi. Bet kai įmonė, įstaiga, organizacija ar eilinis pilietis padidina savo įsiskolinimus bankams iki jiems rekordinio lygio, tai jau kelia ne pasididžiavimą, o susirūpinimą dėl to, kaip ir kada skolas pavyks grąžinti. O jei pasiskolintos sumos yra didelės, tai gali kilti ir nerimo kupini klausimai: ar paskola ir palūkanos neprives prie bankroto, ar antstolis iš varžytinių neparduos buto ir kito turto?

Marijampolės savivaldybė 2014 metus užbaigė pasiekdama panašų liūdną „rekordą“. Jos įsiskolinimai bankams per metus padidėjo daugiau kaip trečdaliu milijono ir pirmą kartą per savivaldybės veiklos istoriją viršijo 30 milijonų litų ribą. Nelabai turėtų džiuginti ir faktas, kad per paskutinius 15 metų savivaldybės skolos kredito įstaigoms grėsmingai augo ir padidėjo daugiau kaip 10 kartų nuo mažiau kaip trijų iki daugiau kaip 30 milijonų litų (žr. lentelę). Nors savivaldybės administracijos Finansų it biudžeto departamento direktorė 2014 m. kovo 14 d. Miesto laikraštyje atspausdintame interviu žadėjo savivaldybės paskolų portfelį per 2014 metus sumažinti 1,5 milijonų litų, šiems lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti. Bet, atrodo, kad Marijampolės valdininkams dėl tokių dalykų galvos neskauda, nes 2015 metų savivaldybės biudžeto projekte vietoje spartaus skolų mažinimo priemonių jie numatė, kad savivaldybė šiais metais vėl ims paskolų už 1 milijoną eurų (3,45 mln. litų).

Savivaldybės skolos bankams šiandien būtų mažesnės, jei savo laiku būtų išvengta klaidų vykdant J.Basanavičiaus aikštės viešųjų erdvių sutvarkymo projektą. Dar 2012 metais Centrinė projektų valdymo agentūra nefinansuojamomis iš Europos Sąjungos lėšų pripažino 1,21 mln. litų siekiančias J.Basanavičiaus aikštės rekonstrukcijos išlaidas. Be to, nustatyta, kad rengiant aikštės rekonstrukcijos konkursus buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos perkant rangos darbus, techninę priežiūrą ir projekto vykdymo priežiūrą. Ši iš ES fondų negauta suma buvo padengta paskolos lėšomis (www.lzinios.lt , „Dėl milijono galvos neskauda“, Kazys Kazakevičius, 2012 m. kovo 30 d.).

Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio, vykusio 2015-02-04, metu komiteto nariai buvo informuoti, kad už netinkamai organizuotą J.Basanavičiaus aikštės rekonstrukcijos darbų konkursą Valstybės kontrolė nubaudė Marijampolės savivaldybę apie 700 tūkst. litų bauda, kuri iš savivaldybės biudžeto lėšų buvo sumokėta 2014 m. rudenį. Taigi vien dėl to, kad nenorėta ar negebėta pagal įstatymus įgyvendinti J.Basanavičiaus aikštės viešųjų erdvių sutvarkymo projektą, savivaldybės skolos bankams faktiškai buvo padidintos beveik 2 mln. litų.

Savivaldybės skolos bankams didėjo ir todėl, kad kasmet buvo didinamos išlaidos savivaldybės administracijai išlaikyti. Ir nors gyventojų savivaldybėje per daugiau kaip 15 metų sumažėjo 22 procentais nuo 74500  iki 58023, Marijampolės savivaldybės valdininkų gretos kasmet buvo ne mažinamos, o plečiamos didinant darbuotojų skaičių patikimais valdančiųjų partijų narių, giminių ir draugų kadrais. Vien nuo 2011 iki 2015 metų valdininkų skaičius išaugo nuo 251 iki 276, o užimtų etatų skaičius savivaldybės administracijoje – nuo 231,5 iki 258,75. Šiandien tarp Marijampolės valdininkų sunku būtų rasti žmogų, kuris nepriklausytų kuriai nors valdančiajai partijai.

Žinoma, kad tokiam gausiam valdininkų aparatui išlaikyti iš savivaldybės biudžeto kasmet skiriami solidūs asignavimai (2014 m. – beveik 7,5 mln. litų, 2013 m. – 7 mln. litų). O juk jei administracijos darbuotojų skaičius būtų trečdaliu, ketvirtadaliu ar penktadaliu mažesnis, kasmet būtų sutaupoma nuo 1 iki 2 mln. litų, o per 15 metų – nuo 15 iki 30 milijonų. Tad akivaizdu, kad jei per pastaruosius 15 metų Marijampolėje nebūtų buvę tokio ženklaus valdininkų skaičiaus didinimo, savivaldybės skolos bankams galėjo būti bent 50 procentų mažesnės.

Bet paskolas ne tik reikia grąžinti. Už jas tenka mokėti ir nemažas palūkanas. Finansų ir biudžeto departamento pateikta informacija patvirtina, kad Marijampolės savivaldybė už paimtas paskolas per 15 metų bankams jau sumokėjo daugiau kaip 9 milijonų litų palūkanų (žr. lentelę). Mūsų nedidelei savivaldybei tai yra didžiulės lėšos. Jos buvo padengtos iš savivaldybės mokesčių mokėtojų pinigų. O juk už 9 milijonus būtų buvę galima sutvarkyti daug kvadratinių metrų duobėtų miesto gatvių, šaligatvių ir kaimo kelių, atlikti kitų naudingų darbų savivaldybės žmonėms.

Ar toks neatsakingas elgesys su finansais, kai buvo prarasti milijonai litų negautų ES pinigų, sumokėtų baudų ir palūkanų, išlaidavimo plečiant savivaldybės administraciją forma, nėra nusikalstamas prieš vietos bendruomenę? Ar savivaldybę į skolų liūną tempę ir tebetempiantys asmenys neturėtų už tai deramai atsakyti?

Kad galėtumėte susidaryti nuomonę dėl atsakymų į šiuos klausimus, vertėtų prisiminti už Marijampolę kur kas didesnio Jungtinių Amerikos Valstijų Detroito miesto istoriją. Šį miestą, tituluojamą Amerikos automobilių sostine, JAV federalinis teismas 2013 m. pabaigoje pripažino bankrutavusiu dėl didelių skolų, o tų pačių metų spalio 10 dieną buvęs Detroito meras Kwame Kilpatrickas, ėjęs šias pareigas 2002–2008 m., buvo nuteistas 28-eriems metams kalėti. Politikas pripažintas kaltu pagal 24 kaltinimus, tarp jų, reketavimą, sukčiavimą, mokesčių vengimą ir prievartavimą duoti kyšius (www.lrt.lt „JAV teismas pripažino Detroitą miestu-bankrotu“, ELTA, 2013 m. gruodžio 4 d.). Prokurorai argumentavo, kad K.Kilpatrickas vilkino savivaldybės konkursų nugalėtojų paskelbimą, kol bendrovės sutikdavo sumokėti didžiules sumas jo draugui, kuris gavo bent 83 mln. dolerių ir tuos pinigus pasidalijo su K.Kilpatricku (www.lzinios.lt , „Detroito meras už korupciją nuteistas kalėti 28 metus“, BNS, 2013 m. spalio 11 d.).

Internetiniuose portaluose yra pakankamai informacijos apie tai, kad Detroite per keletą dešimtmečių gyventojų sumažėjo dvigubai, o miestas netgi nebeįstengia užtikrinti gatvių apšvietimo: sutemus net 40 proc. žibintų lieka išjungti (www.lrytas.lt , „Buvusi automobilių sostinė Detroitas paskelbė bankrotą“, BNS ir lrytas.lt inf., 2013 m. liepos 19 d.). Šie faktai primena šiandieninės Marijampolės realybę, kur tamsiu paros metu daugumoje gatvių dega tik kas antras lauko šviestuvas, o gyventojų skaičius mieste kasmet ženkliai mažėja.

Tad jei per artimiausius 15 metų Marijampolės savivaldybė išlaikys panašią skolų bankams auginimo tendenciją ir jas, kaip per praėjusius 15 metų, vėl padidins nebūtinai dešimt kartų, bet bent 3 kartus (nuo 30 iki 90 milijonų skaičiuojant litais), tai yra tikimybė, kad ir Lietuvos automobilių sostine tituluojamą Marijampolę ištiks Amerikos automobilių sostinės Detroito likimas, o kuris nors savivaldybės meras, kaip ir jo amerikietis kolega, atsidurs už grotų už neatsakingą finansų valdymą.

Vis dėlto tikėkimės, kad vietos valdžia atsitokės ir su kreditoriniais įsiskolinimais bankams artimiausiais metais elgsis išmintingiau. Tikėkimės, kad ateityje bus ne gerinami skolų bankams „rekordai“, bet mažinimas savivaldybės paskolų portfelis, palengvindamas palūkanų naštą kukliam savivaldybės biudžetui. Tada visi galėsime ramiau gyventi, nesijaudindami dėl galimos blogiausios baigties Marijampolei ir joje gyvenantiems žmonėms.

Lentelė. Marijampolės savivaldybės skolos bankams ir sumokėtų palūkanų dydžiai