Kituose panašiuose straipsniuose A. Zuokas panaudojo savivaldos naujienoms skleisti skirtus puslapius, kuriuos apmoka visi vilniečiai iš savivaldybės biudžeto, savo asmeniniam požiūriui dėstyti. Net trijuose numeriuose spausdintuose tekstuose Vilniaus miesto meras ne supažindina su miestiečiams svarbiomis naujovėmis, o tiesiog kritikuoja politinius oponentus, akcentuoja savo veiklumą ir veiksmų teisingumą.
Kreipimosi į VTEK autoriai pabrėžia, kad „mokesčių mokėtojų pinigais perkama laikraščio erdvė buvo naudojama asmeniniams A. Zuoko tikslams pasiekti, o ne objektyviai ir dalykiniai informacijai apie Vilniaus miesto savivaldybės veiklą skleisti“. Tikimasi, kad Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos išsiaiškins situaciją ir priims verdiktą, remdamasi LR viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu bei suformuota sprendimų praktika.
Viešuosius ir privačiuosius interesus Vilniaus meras painioja jau ne pirmą kartą. 2011-ųjų lapkritį VTEK nustatė, kad A. Zuokas ir tarybos narys socialdemokratas Romas Adomavičius pažeidė įstatymą, kadangi dalyvaudami rengiant, svarstant ir balsuojant dėl nekilnojamojo turto mokesčio dydžio Vilniaus mieste 2012 metams nustatymo, nesilaikė pareigos vengti interesų konflikto.
Abu politikai yra stambūs akcininkai ir dėl to asmeniškai suinteresuoti ženklias nekilnojamojo turto mokesčio sumas (nuo 30 000 iki 75 000 litų per metus) Vilniaus mieste mokančių bendrovių sėkminga veikla. Todėl priimant sprendimą šie asmenys negalėjo išlikti objektyvūs ir nešališki, pranešė VTEK.