X
Menu

Andrius Vyšniauskas. TS-LKD savivaldos rinkimuose pasirodys geriau, nei daug kas mano

Apie savivaldos rinkimus, naują TS-LKD rinkiminės mašinos struktūrą ir mūsų partijos perspektyvas su TS-LKD Strateginės komunikacijos grupės vadovu Andriumi Vyšniausku kalbėjosi Algirdas Kazlauskas.

A. Kazlauskas: Europos parlamento (EP) rinkimai pasibaigė daugelio manymu netikėtai – juose nugalėjo TS-LKD surinkdami beveik dvigubai daugiau balsų nei prognozavo priešrinkiminės apklausos. Tuo tarpu socialdemokratai patyrė istorinį smūgį pralaimėdami ir Prezidento, ir EP rinkimus. Ar tikėjaisi tokių EP rinkimų rezultatų, kaip juos vertini?

A. Vyšniauskas: Prisipažinsiu, mano prognozė buvo, kad TS-LKD surinks 15-16 proc. balsų ir kovos dėl dviejų EP mandatų. Taigi galutinis rezultatas buvo geresnis, nei maniau, nors išankstinė prognozė buvo optimistiška lyginant su kai kuriais kitais kolegomis.

Tačiau šis rezultatas nėra netikėtas. Netikėta tik tai, kad rinkimų baigtį keičiantys procesai vyksta itin greitai. Minėti rezultatai kyla iš tendencijos, kurią regime jau nuo 2012 m. Seimo rinkimų – tai iš esmės kintanti Lietuvos rinkėjų mozaika. Joje atsiranda vis daugiau jaunimo „gabalėlių“ ir tai labai stipriai, ką įrodė EP rinkimai, keičia visą Lietuvos politikos vaizdą. EP rinkimuose jaunimo aktyvumas buvo rekordinis. Balsavo net 37 proc. 18-34 metų amžiaus rinkėjų. Tai dvigubai daugiau nei paskutiniuose Seimo rinkimuose. Taigi, didžiausia šių rinkimų staigmena buvo maždaug 100 tūkst. jaunų rinkėjų dalyvavimas.

Manau, kad ši tendencija, kurią stebime jau kuris laikas ir pagal ją orientavomės rinkimų kampanijos metu, pradeda naują Lietuvos politinių jėgų sanklodos erą. Mums tai, kaip matome, yra palanku. Jaunimo aktyvumas nuosekliai augs ir toliau, nes į Lietuvos viešąjį gyvenimą ateina Nepriklausomybės ir ES kartos. Daugelis politikų ir ekspertų šią natūraliai besiklostančią tendenciją paprasčiausiai praleido, todėl dabartiniai pokyčiai jiems atrodo netikėti. Tačiau tai itin nesunkiai nuspėjamas procesas. Pavyzdžiui, šiuose EP rinkimuose neabejotinai aktyviai dalyvavo gimusieji pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais. Jiems dabar jau 24-eri, o jų politinė socializacija, politinės savivokos procesai prasidėjo kaip tik su Lietuvos naryste ES ir NATO. Taigi, tai jau kitaip mąstantys piliečiai ir jie ateina balsuoti, nes, sociologų įrodyta, žmogaus politinis aktyvumas pradeda didėti maždaug pabaigus studijas, apie 24-25 jo gyvenimo metus.

Apie šią tendenciją galima kalbėti daug ir plačiai, bet tai ne šio pokalbio tikslas, todėl pridursiu tik tiek, kad iki 2020 m. jaunimo aktyvumas ir naujos kartos reikšmė nuosekliai augs. Todėl tą turime ne tik suprasti, bet tam ruoštis ir su tuo dirbti. TS-LKD yra jaunimui viena patraukliausių partijų, todėl turime savo pranašumus prieš kitas partijas jaunimo segmente dar labiau sustiprini.

A. Kazlauskas: Teigi, kad netikėti EP rinkimų rezultatai parodė Lietuvos rinkėjų paveiksle vykstančius pokyčius. Tad būtų logiška, jog partijos matydamos šią tendenciją turėtų bandyti prisitaikyti, labiau atliepti į rinkėjų lūkesčius. Ir kaip tik prieš keletą savaičių buvo patvirtintas naujas TS-LKD rinkimų štabas bei naujas jo veikimo mechanizmas, kuriame yra ir Patarėjų institutas, ir Strateginės komunikacijos grupių. Kodėl buvo nuspręsta jį formuoti būtent taip? Ir dar, ypač įdomu ką dirbs tavo vadovaujama Strateginės komunikacijos grupė?

A. Vyšniauskas: Taip, besikeičiantis rinkėjų paveikslas verčia partijas daryti labai daug išvadų. Tiek dėl politikos, kurią vykdome, tiek ir dėl to, kaip tą politiką visuomenei pristatome, bei galiausiai, kaip visa tai sistemiškai organizuojame. Partijoms rinkėjas, mano nuomone, yra esminis tikslas, todėl keičiantis rinkėjams partijos patiria labai stiprius, visa apimančius pokyčius.

Šiuo konkrečiu atveju mes kalbame apie pokyčius partijos rinkiminėje mašinoje, sisteminiame lygmenyje. Keičiame patį rinkimų organizavimo būdą ir tai, kaip su tuo dirbame.

Po EP rinkimų, kuriuos laimėjo, TS-LKD partija turėjo gal net ir rimtesnes bei aštresnes vidines rezultatų įsivertinimo diskusijas negu socialdemokratai. Daug diskutavome ne tik, apie tai, kas šiuose rinkimuose buvo gero (t. y. kas leido laimėti), bet ir apie tai, ką turime gerinti, tobulinti ir iš ko pasimokyti. Viena išvada, kurią padarėme, yra ta, kad būtina efektyvinti mūsų rinkiminės mašinos strateginį lygmenį – Rinkimų štabo darbą. Todėl Rinkimų štabas buvo suformuotas nedelsiant ir žymiai mažesnis nei anksčiau – iš 11 patyrusių asmenų, vadovaujamas Rasos Juknevičienės. Taigi, ši institucija bus mobilesnė, labiau susitelkusi ir gebės greičiau reaguoti į kampanijos poreikius.

Kita svarbi išvada, prie kurios priėjome, yra ta, kad privalome ypatingai sustiprinti savo taktinį lygmenį, nes jis kols veikia nepakankamai gerai. Dėl to buvo nuspręsta suformuoti Strateginės komunikacijos grupę. Jos tikslai bus ne tik suvaldyti visą rinkimų kampanijos procesą, padėti skyriams, bet ir pasiūlyti Rinkimų štabui geriausius taktinius rinkimų kampanijos ėjimus.

Šalia viso to turime ir savivaldos rinkimų išskirtinumą – Patarėjų grupę, kurią sudaro labiausiai rinkimuose patyrę, geriausiai rinkimų kampanijas išmanantys mūsų partijos merai, savivaldos lyderiai ir kitų sričių politikai.

Manau, kad ši trinarė TS-LKD rinkiminės mašinos struktūra yra pats optimaliausias ir geriausias sprendimas, kurį galėjome surasti.

Žvelgiant į ateitį ir darbus, tai 2015 m. savivaldos rinkimuose TS-LKD atrodys kitaip nei atrodydavo šio tipo rinkimuose anksčiau. Pirmiausiai todėl, kad pati kampanija bus platesnė ir geriau matoma. Taip pat padėsime geriau pasirengti vietos lyderiams ir (tai bus mano užduotis) įgyvendinsime kai kurias rinkiminių technologijų inovacijas, apie kurias diskutavome jau senai, bet vis neprisiruošdavome jų imtis.

A. Kazlauskas: Tęsiant kalbą apie Strateginės komunikacijos grupę – kas ją sudaro ir kokios šios grupės komandos funkcijos?

A. Vyšniauskas: Grupės komandą sudaro penki žmonės: be manęs į ją įeina Petras Katinas, Ugnė Naujokaitytė, Justė Savickaitė ir Diana Koskobekovaitė. Petras Katinas yra patyręs rinkimų kampanijų ir partinio darbo organizatorius, dirbęs ministro Donato Jankausko patarėju, o vėliau su Mantu Adomėnu. Petras turi politikos mokslų išsilavinimą, yra dalyvavęs daugybėje Tarptautinio respublikonų instituto (IRI) Lyderių akademijos mokymų bei dirbęs su Baltarusijos opozicija. Jo atsakomybėje bus tokios sritys, kaip mūsų kampanijos reklamos koordinavimas, kampanijos parengiamoji medžiaga, duomenų bazės ir kai kurios kitos inovacijos.

Ugnė Naujokaitytė yra mūsų partijos atstovė spaudai. Tai profesionali žurnalistė, dirbusi reklamos agentūrose, Krašto apsaugos ministerijoje, Žinių radijuje. Ugnė panašų darbą, kokį atliks šiuose rinkimuose, dirbo dar 2007 m savivaldos rinkimų kampanijoje. Šiuose rinkimuose TS-LKD turės atnaujinti savo komunikacijos strategiją, ketiname gerinti ir atšviežinti savo komunikaciją socialiniuose tinkluose. Nors šioje erdvėje dažniausiai pirmaujame, tačiau matome būtinybę prisitaikyti prie pokyčių ir norėdami išlikti lyderiaujančia partija Facebooke turime nuolatos keistis, tobulėti. Tai, kartu su aktyvia pagalba vietos lyderiams bendraujant su žiniasklaida, viešinant vietines naujienas, ir bus Ugnės veiklos sritis.

Justė Savickaitė, dirbanti su Rasa Juknevičiene, yra puiki organizatorė, todėl paprašiau jos imtis koordinuoti nacionalinius renginius, kuriuos visoje Lietuvoje organizuosime kampanijos metu. Ji taip turi daug patirties organizuojant taip vadinamas door-to-door kampanijas (liet. nuo-durų-prie-durų). Justės atsakomybėje bus darbas su savanoriais ir žmonėmis, kurie vienaip ar kitaip prisidės prie mūsų rinkiminės kampanijos bei organizacinio darbo.

Diana Koskobekovaitė yra jauniausias ir naujausias žmogus mūsų komandoje. Ji ateina iš Jaunųjų konservatorių lygos valdybos. Dianos atsakomybėje bus kasdienių Strateginės komunikacijos grupės, Rinkimų štabo ir visos kampanijos poreikių suvaldymas, rinkimų kampanijos kalendoriaus ir darbų įgyvendinimo priežiūra, kontrolė. Iš patirties žinau, kad visoms kampanijos smulkmenoms sugaištama neproporcingai daug laiko. Todėl žmogus, darantis visus šiuos dalykus yra ypač svarbus, jis padeda kitiems komandos nariams nepavargti, nesijaudinti dėl smulkmenų ir susikoncentruoti į svarbiausius tikslus.

A. Kazlauskas: Šiandien girdime, jog kitų metų rinkimuose veikiausiai merus rinksmine tiesiogiai. Kokios naujovės, lyginant su senąja tvarka, yra numatomos 2015-aisiais? Kokie iššūkiai laukia TS-LKD?

A. Vyšniauskas: Tiesioginiai rinkimai iš tiesų gali bauginti, kai regime, jog per EP rinkimus nors visos Lietuvos mastu TS-LKD laimėjo ir ypač stipriai pasirodė didžiuosiuose miestuose, bet socdemai vis vien pirmavo pusėje visų savivaldybių. Taigi, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tiesioginiai merų rinkimai mums nėra naudingi.

Visgi nebūčiau pesimistas. Pirmiausiai todėl, kad esant tiesioginiams mero rinkimams su dviem turais, viskas tampa mažiau prognozuojama nei mes galime manyti. Kol neįvyko pirmas kartas, mes negalime tiksliai pasakyti, kaip į pasikeitusią sistemą reaguos rinkėjai. Galbūt merų rinkimai gali padidinti rinkėjų aktyvumą, todėl ateinant balsuoti naujiems žmonėms gali keistis seniau nusistovėjusios tendencijos. Taip pat, akivaizdu, jog šiuose rinkimuose daug lems ne partijos įvaizdis, tačiau kandidato patrauklumas ir jo rinkimų kampanija. Visos šios priežastys galutinį rezultatą padaro mažai prognozuojamu.

Mano prognozė yra drąsi – nuo naujos savivaldybių tarybų rinkimų sistemos labiausiai nukentės socialdemokratai, o mes pasirodysime geriau, nei daug kas mano ir prognozuoja. Taip teigti man leidžia įsitikinimas, kad šiuose rinkimuose ypatingai daug lems rinkiminės kampanijos. O kaip žinome, per pastaruosius ketverius rinkimus (savivaldos, Seimo, EP ir Prezidento) socialdemokratai visados pasirodydavo prasčiau nei jiems buvo prognozuojama, o mes atvirkščiai – geriau, nei sakydavo mūsų kritikai. Veikiausiai taip nutinka dėl mūsų gebėjimo organizuoti geresnes ir efektyvesnes nei socialdemokratai rinkimų kampanijas.

Visiems lyderiams savivaldybėse norėčiau pabrėžti, kad tiesioginiai merų rinkimai iškelia naujus rinkėjų lūkesčius. Rinkėjai šiuose rinkimuose ieškos ne mikro lygmens vadybininkų (kokiais galėtumėme laikyti ūkininko tipo vadovus), o patikimų lyderių. Žmonių, kurie gali ne tik gatvę sutvarkyti, medžius miesto alėjoje nugenėti ar kam nors kokią pašalpą paskirti, o asmenybių, kurios geba kelti idėjas apie miesto ar rajono ateitį, lyderių, kurie turėtų viziją, gebėtų įkvėpti ir sutelkti žmones. Tą turime matyti ir turime pasiūlyti žmonėms būtent tokį patikimų lyderių vaizdą. Daugelis mūsų kandidatų į merus tokie ir yra.

A. Kazlauskas: Galiausiai, norėtųsi išgirsti keletą žodžių apie tave patį, tavo darbų specializaciją, kryptį bei patirtį?

A. Vyšniauskas: Taip jau išėjo, kad tiek savo studijas, tiek visuomeninę veiklą, tiek ir politinę veiklą paskyriau TS-LKD. VDU baigiau politikos mokslų bakalauro studijas. Savo baigiamąjį darbą rašiau gan keista rinkimų ir politinių sistemų formavimosi karo sąlygomis Irake ir Afganistane tema. Nežinau kodėl taip pasirinkau, bet buvo tikrai įdomus darbas.

Lyginamosios politikos magistrantūros studijas baigiau VU TSPMI gilindamasis į socialines takoskyras, kurios lemia partinių sistemų formavimąsi Rytų ir Vidurio Europoje. Džiaugiuosi, kad mano darbas buvo įvertintas aukštu balu.

Jau mokykloje tapau JKL nariu, vadovavau Marijampolės skyriui, o paskui užėmiau įvairias pareigas šios organizacijos valdyboje, buvau renkamas vicepirmininku ir primininku. Teko dirbti ir su jaunimo politika Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos valdyboje bei Jaunimo reikalų taryboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Su rinkimais susidūriau 2007 m. kai buvau įtrauktas į Marijampolės skyriaus savivaldos rinkimų štabą. Tai buvo pirmoji mano, tuo metu devyniolikmečio, rinkiminė patirtis. Šis patyrimas man puikiai parodė kaip rinkimų štabas neturi dirbti ir kokius pavojus kelia asmeniniai nesutarimai tarp rinkimų štabo narių.

Po to, dalyvavau 2008 m. Arvydo Vidžiūno rinkiminėje kampanijoje Marijampolės vienmandatėje apygardoje. Tačiau tikriausiai didžiausio pasisekimo pavyko sulaukti kai buvau paskirtas Marijampolės skyriaus pirmininko pavaduotoju. Man buvo patikėta dirbti rinkimų kampanijos vadybininku (angl. campaign manager) 2011 m. Marijampolės savivaldybės tarybos rinkimuose ir tuo pat metu vykusiuose priešlaikiniuose rinkimuose Seimo rinkimuose Marijampolės vienmandatėje apygardoje. Tuo metu mūsų partija buvo pačiame savo nepopuliarumo pike ir nuotaikos buvo slogios. Tačiau su tvirtu lyderiu Valdu Pilecku priešakyje mums pavyko susitelkti, organizuoti labai gerą rinkimų kampaniją ir pasiekėme neblogą rezultatą – savivaldos rinkimuose išlaikėme turėtus 6 mandatus ir nors praradome balsų kaimiškoje Marijampolės savivaldybės dalyje, tačiau jų priauginome mieste. Valdas Pileckas, kandidatas priešlaikiniuose rinkimuose vienmandatėje apygardoje, pateko į antrąjį turą ir nors jame pralaimėjo, tačiau surinko didžiausią balsų kiekį, kokį kada nors yra gavęs mūsų partijos kandidatas Marijampolėje.

Po šios kampanijos, mane studijuojantį VU TSPMI magistrantūroje pastebėjo partijos pirmininkas Andrius Kubilius ir jo komandoje dirbantys jaunieji patarėjai. Buvau pakviestas prisidėti prie Premjero komandos ir ypač dėl to noriu padėkoti Jonui Survilai, kurį šiame darbiniame etape laikiau savo mentoriumi. Dirbant su Premjeru, jau 2012 m. gavau dvi didžiules atsakomybes – koordinuoti mūsų partijos vienmandatininkų kampanijas visoje Lietuvoje ir vadovauti Premjero Andriaus Kubiliaus kampanijai Antakalnio vienmandatėje.

Prisipažinsiu, kad tai buvo sunkus darbas, pareikalavęs net ir pusę atostogų laiko praleisti padedant mūsų kandidatams, o vėliau organizuojant itin intensyvią kampaniją nuo-durų-prie-durų Antakalnyje. Rezultatais buvau patenkintas, o ypač tuo, ką nuveikėme su Premjeru jo apygardoje.

Pastaruosius metus dirbau Andriaus Kubiliaus komandoje Seime, organizavau Šešėlinės Vyriausybės darbą ir darbavausi šioje EP rinkimų kampanijoje.

Šiuo metu Rinkimų štabo vadovei Rasai Juknevičienei pasirinkus, pirmininkui ir vykdančiajai sekretorei Monikai Navickienei paraginus, su gera komanda imamės darbų savivaldybių tarybų rinkimų frontuose.

Kaip seksis, pamatysime. Žinau tik tiek, kad šiam darbui ketinu atiduoti visas savo jėgas, nes vadovaujuosi principu: jei kažką darai – tai daryk gerai, o jei negali daryti gerai – nesiimk.