X
Menu

Apie modernizavimą iš pirmų lūpų: gyventojai taupo iki 70 proc. šilumos energijos

Modernizuoti senus daugiabučius namus verta ne tik dėl mažesnių sąskaitų už šildymą, bet ir dėl aukštesnės gyvenimo kokybės. Tokius gyventojų, jau kuris laikas gyvenančių modernizuotuose namuose sostinėje, žodžius išgirdo marijampoliečiai, apsilankę Vilniuje.

Šią savaitę grupė marijampoliečių, gyvenančių daugiabučiuose senos statybos namuose ir galvojančių apie modernizavimą, lankėsi Vilniuje, kur pabuvojo keliuose sėkmingai atnaujintuose sostinės daugiabučiuose. Apie modernizavimo ypatumus su jais dalijosi šių namų bendrijų pirmininkai, gyventojai. Marijampoliečiams buvo sudaryta galimybė pabendrauti su trijų namų, kuriuose po modernizavimo sutaupoma nuo 30 iki 70 proc. šilumos energijos, bendrijų vadovais.

Geriau atsisakyti, negu suplanuoti per mažai priemonių 

Pirmasis namas, kuriame lankėsi marijampoliečiai, yra Didlaukio gatvėje. Tai devynaukštis 108 butų namas, pastatytas 1978 m. Kaip sakė šios bendrijos  pirmininkas Jonas Česnavičius, gyventojai pirmiausia pradėjo nuo bendrijos kūrimo. Tai nebuvo paprastas procesas – nei kuriant bendriją, nei tariantis dėl modernizavimo. Kitais metais bus jau 10 metų, kaip susikūrė bendrija, tačiau namas modernizuotas vos prieš dvejus metus, pagal senąjį modelį.

 Daugiau nuotraukų fotogalerijoje

 Gyventojams sutarus buvo apšiltintos sienos, cokolis, stogas, pakeisti langai, įstiklinti balkonai, suremontuotos laiptinės, atnaujinta šildymo sistema. Visa tai atsiėjo 1,96 mln. Lt. Dalį šių lėšų padengė valstybė, gyventojai taip pat pasinaudojo Vilniuje startavusia programa „Atnaujinkime būstą, atnaujinkime miestą“, pagal kurią taip pat gavo paramos. Praėjusiais metais papildomai namo gyventojai už savo pinigus apšiltino perdangą, nes pirmojo aukšto gyventojų butuose buvo šalčiau negu kituose butuose. Įvertindamas savo namo modernizavimo kelius ir klystkelius, namo bendrijos pirmininkas pataria modernizuojant numatyti kelis etapus – geriau daugiau, nes apsisprendus kai kurių etapų galima atsisakyti. Tai yra geriau, negu vėliau, patyrus modernizavimo naudą ir todėl panorus papildomų priemonių, mokėti savo pinigus.

Šilumos sąnaudos, palyginus su analogišku nerenovuotu namu, yra 2,3 ar 2,4 karto mažesnės. Šalčiausiais mėnesiais maksimali šilumos kaina buvo ne daugiau 3 Lt/kv.m. Po namo modernizavimo gyventojai atsikratė ir pelėsio. Tačiau labai svarbu, kaip pažymėjo J.Česnavičius, yra vėdinti butą, įrengti mikroventiliaciją ir tinkamai prižiūrėti namą.

Nemažai problemų kilo tvarkant balkonus – jie turėjo būti atnaujinti pagal bendrą projektą, tad atsirado gyventojų, kurie tokiems užmojams bandė pasipriešinti, nes balkonus buvo susitvarkę dar iki modernizavimo pradžios. Tačiau jie buvo įspėti, kad veiksmai, trukdant įgyvendinti bendrą projektą, yra vertinami kaip trukdymas vykdyti modernizavimą, todėl užtraukia atsakomybę. Taigi darbų eigoje teko gyventojams priminti ir apie teisines pasekmes.

Apgailestauja dėl neprotingo taupumo

Kaimynystėje įsikūrusio namo gyventojai modernizavimo ėmėsi, kaip sakė šios bendrijos pirmininkė Nijolė Kutkienė, dėl itin didelių kainų už šildymą. Po modernizavimo šio namo gyventojų sąskaitos už šildymą yra dvigubai mažesnės, negu kitų vilniečių. Šiame name buvo apšiltintos sienos, pakeisti langai, įstiklinti balkonai, o bendra statybos darbų vertė buvo 227 tūkst. Lt. Kaip sakė bendrijos pirmininkė, gyventojams tekusi pinigų dalis buvo itin maža – suskaičiavus visą paramą, gyventojų mokėtina suma sumažėjo iki 60 tūkst. Lt. Jeigu iš pradžių N.Kutkienė sakė buvusi vadinama ir vagile, ir kitaip koneveikiama, tai po modernizavimo gyventojai jai dėkoja, o įžeidusieji – atsiprašinėja.

Namas yra 18 butų, statytas 1985 m. Gyventojai apgailestauja, kad nepasinaudojo galimybe modernizavimo lėšomis renovuoti stogą. Iki modernizavimo aplopę skyles, gyventojai nutarė, kad į stogą daugiau nebeinvestuos. Tačiau pastaruoju metu jie jau svarsto galimybę iš naujo jį tvarkyti, nebegailint lėšų, nes viršutinių aukštų butuose nėra taip pat šilta, kaip kaimynų, gyvenančių žemiau. Tik šįkart už stogo atnaujinimą jiems teks mokėti savo pinigus, kelis kartus daugiau, negu buvo galima padaryti anksčiau, kol kainos buvo rekordiškai žemos. Savivaldybė žada juos paremti, bet tai nutiks tik kitais metais, kainoms, taigi ir būsimoms gyventojų sąnaudoms toliau augant.

Sutrumpino šildymo sezoną

Žirmūnų gatvėje esančių kelių namų bendrijų pirmininkas Juozas Snieška turi kuo pasigirti – jam esant bendrijos vadovu, namai buvo modernizuoti taip, kad šilumos energijos sutaupoma nuo 60 iki 70 proc. Butuose vidutinė temperatūra siekia nuo 21 iki 22 laipsnių šilumos, kai iki modernizavimo ji buvo apie 18 laipsnių. Žiemą viršutinių aukštų butai neatvėsta, vasarą – neperkaista. Po modernizavimo šildymo sezoną galima būtų pradėti žymiai vėliau – tik nuo gruodžio vidurio, nes ir tuo metu nešildomuose butuose temperatūra siekė 18 – 19 laipsnių.

Tokių sąlygų ir sutaupymų pasiekta įdiegus įprastas modernizavimo priemones: apšiltinus cokolį, sienas, stogą, pakeitus langus ir įstiklinus balkonus, atnaujinus šildymo sistemą – pakeitus vamzdynus, įrengus balansinius ir termostatinius ventilius, pakeitus radiatorius.

Vieno iš minimų Žirmūnų g. namų – 5 aukštų, 120 butų, statyto 1967 m. – modernizavimas kainavo 2,26 mln. Lt. Daugiau negu pusę šios sumos padengė valstybė ir ES, nemaži pinigai bendrijai tenka ir už mažas pajamas gaunančių gyventojų butų modernizavimo išlaidas – šios grupės žmonėms modernizavimas pagal naująją programą nekainuoja nė lito. Nei namo gyventojai, nei bendrijos pirmininkas neabejoja – modernizuoti verta.

J.Snieška pastebėjo, kad labai svarbu kokybiškai atlikti darbus, tad techninio prižiūrėtojo vaidmuo yra itin svarbus. Paminėtina, kad šio specialisto paslaugos pagal naująją modernizavimo programą yra apmokamos valstybės lėšomis.

Namas buvo modernizuotas dviem etapais. Pirmininko J.Snieškos tvirtinimu, taupant šilumos energiją svarbi yra kiekviena priemonė. Net pakeitus senus vamzdynus, sutaupymas išaugo dar 10 proc. Gyventojai rengiasi namo šilumos sistemą profesionaliai subalansuoti, taip dar bent keliais procentais  sumažinant energijos sąnaudas. Už standartinio 61 kv. m ploto buto šildymą šalčiausiais mėnesiais bendrijos pirmininkas mokėjo tik 208 Lt, kai analogiškuose nerenovuotuose namuose ši kaina artėja prie tūkstančio litų.

Ne be šypsenos J.Snieška prisimena gyventojus, kurie pareiškė, kad už modernizavimą nemokės, nes jų radiatoriai – šalti. Ir tai yra tiesa, nes net esant šaltiems radiatoriams po modernizavimo temperatūra butuose pakilo nuo 18 iki 23 laipsnių šilumos.

Viešinimo projektą inicijavo politikas

Modernizavimo viešinimo projektas, vykdomas Marijampolėje, buvo inicijuotas ir yra vykdomas Seimo nario Arvydo Vidžiūno bei partnerių – Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (toliau – BUPA). Parlamentaro žodžiais, jeigu valstybė ir ES modernizavimui skiria didelius pinigus, jais reikia ir pasinaudoti. To nepadarius, išsekus modernizavimo pinigams, neapsisprendusiesiems gresia gyvenimas lūženose – senuose blokiniuose namuose.

Birželį marijampoliečius pasiekė „Arvydo Vidžiūno laikraštis“, kuriame, bendradarbiaujant su BUPA, buvo pateikta informacija apie modernizavimą.  Liepos pradžioje Sūduvos forumas surengė diskusiją „Ar verta modernizuoti seną daugiabutį?“. Rugpjūtį planuojama sudaryti specialistų ir atsakingų už modernizavimą asmenų grupę, kuri lankysis Marijampolės senuose daugiabučiuose namuose, susitiks su gyventojais ir vietoje atsakys į jų klausimus. Rugsėjį planuojami mokymai daugiabučių namų bendrijų pirmininkams, administratoriams, apsisprendusiems dalyvauti modernizavimo programoje. Mokymus organizuos BUPA.

Nuotraukos autor.

Modernizuotas namas Vilniuje, Didlaukio gatvėje