AR MARIJAMPOLĖJE KAS NORS EITŲ SU GĖLĖMIS PASITIKTI PUTINO TANKŲ?

Gruodžio 12-oji – Rusijos Federacijos Konstitucijos diena. Šia proga vertėtų pasvarstyti, kaip kai kurie marijampoliečiai vertina Lietuvos didžiąją kaimynę, kaip reaguoja į jos vykdomą agresiją Ukrainoje, kaip galimai elgtųsi panašaus pavojaus akivaizdoje, jei, neduok Dieve, į mūsų miestą įdardėtų Putino tankai, „veždami“ mums rusiškos konstitucijos dvasią.

Atrodytų, kad kelti paskutinį klausimą nėra didesnės prasmės. Viena vertus, Lietuva yra NATO narė, kurią saugo Šiaurės Aljanso sutarties penktasis straipsnis. Iš kitos pusės, Marijampolė yra tautiniu požiūriu praktiškai vienalytis miestas, kuriame lietuviai sudaro apie 98 procentus gyventojų. Tad besidžiaugiančių tokia mažai tikėtina 1940 metų okupacijos pradžią ar šiemetinį Krymo scenarijų primenančia įvykių eiga neturėtų būti. Bet ar tikrai agresijos akivaizdoje liktumėme vieningi? Kai kurių vietos politikų elgesys skatina tuo abejoti.

Kad centro dešinės partijų nariai nepageidautų Marijampolėje matyti Putino „Saulę“, įrodo jų demonstruojamo solidarumo su ukrainiečių tauta akcentai. Štai šių metų vasario 19 d. Lietuvoje buvo organizuota Ukrainos Maidano dalyvių palaikymo akcija. Mūsų mieste ji vyko prie Marijampolės pašto dalyvaujant Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams bei Liberalų Sąjūdžio atstovams. Akcijos metu kalbėjęs TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas Valdas Pileckas įvykius Ukrainoje palygino su Lietuvos Sausio 13-osios įvykiais 1991 metais, kai nuo sovietų kariškių kulkų žuvo 14 taikių demonstrantų, pabrėžė, kad, išreikšdami solidarumą su laisvės siekiančia ukrainiečių tauta, kartu giname ir savo laisvę.

Kovo 9-ąją, kai Rusija jau buvo pradėjusi vykdyti Krymo aneksiją, TS-LKD Marijampolės skyriaus nariai Marijampolėje prie Rusijos konsulato (esančio Europa Royal viešbutyje) organizavo vaikščiojamąjį piketą Ukrainai paremti. Jame dalyvavo apie 50 marijampoliečių, su Ukrainos simbolika papuoštais plakatais sukę ratus apie Basanavičiaus aikštės pakraštyje plevėsuojančią Rusijos vėliavą. Kalbama, kad ši akcija labai supykdė Rusijos garbės konsulą, kuris kartu yra ir Marijampolės savivaldybės mero visuomeninis patarėjas.

Deja, bet 2014 metais kairiųjų partijų atstovų indėlio į solidarumo su Ukraina akcijas Marijampolėje nebuvo. Nenustebino darbiečių pasyvumas. Juk jų dvasinis lyderis dar kovo mėnesį pareiškė, kad gerbia Rusijos sufalsifikuoto Krymo referendumo rezultatus, tad piketavimas, aišku, reikštų prieštaravimą didžiausio partijos politinio autoriteto nuomonei. Taigi, kas galėtų paneigti, kad kai kurie Darbo partijos nariai jų vyresnybei paliepus džiugiai nesutiktų Marijampolėje pasirodžiusius ginkluotus savo buvusio partijos lyderio tautiečius?

Pasyvūs buvo ir socialdemokratai. Aktyvumo taipogi nerodė socialdemokratinis jaunimas, neretai mėgstantis pasiafišuoti socialiniais projektais. Vietoje to, kad palaikytų ukrainiečius Rusijos agresijos akivaizdoje, jaunieji socialdemokratai kovo 8 dieną nevengdami tarybinius laikus menančio pompastiškumo sveikino gatvėse sutiktas moteris tarptautinės moters dienos proga, žadindami tokiu būdu – dideliam Kremliaus ideologų džiaugsmui – vyresnės  kartos žmonių nostalgiją sovietinei praeičiai.

Gal taip daryti jiems patarė vyresnieji Marijampolės socialdemokratai? Gal pasakė, kad geriau būti apdairesniems, pasveikinti moteris, o viešų protestų prieš Rusiją vengti? Kas žino, gal netrukus su gėlėmis teks eiti rusų tankus Marijampolėje pasitikt, panašiai kaip 1940-aisiais, kai taip darė dalies dabartinių socialdemokratų, kurie yra buvę komunistų partijos nariai, vyresnės kartos bendraminčiai?

Tikriausiai toks elgesys būtų naudingas, pragmatiškas, „perspektyvus“. Gal kokių nors gerų postų socdemams atsirastų okupacinės valdžios struktūrose? Juk ir Atgimimo laikotarpiu Lietuvos komunistai ne kartą sakė, kad jei jie, po karo įvykus antrajai šalies okupacijai, nebūtų „ėję“ į sovietinės valdžios postus, tuos postus būtų užėmę iš Rusijos atsiųsti žmonės, kaip įvyko Latvijoje ir Estijoje. Iš tiesų, taip kalbėdami jie bandė klaidinti žmones, kad postų siekė ne dėl asmeninės naudos.

Visi šie pastebėjimai tik sustiprina prielaidą, kad, jei taip nutiktų, jog į Marijampolę įvažiuotų Putino tankai, būtų kam iš kairiųjų partijų atstovų juos džiaugsmingai pasitikti. Galbūt net su gėlėmis, nes būtų „naudinga“.

Tad mieli marijampoliečiai! Būkime budrūs! Neleiskime, kad mus klaidintų prorusiškai nusiteikę vietos politikai, kurie svetimos valstybės agresijos akivaizdoje dėl savo asmeninės naudos gali mus visus išduoti. Prisiminkime tai, net jeigu jaučiamės saugūs ir dėl mūsų narystės NATO organizacijoje grėsmingo kaimyno invazijos į Lietuvą tikimybė yra artima nuliui.

Kęstutis Traškevičius

Marijampolės savivaldybės tarybos TS – LKD frakcijos narys