Baiminamasi, ar „Rail Baltica 2“ neištiks Visagino atominės elektrinės projekto likimas

„Praėjusios savaitės pradžioje LRT radijui Jūs pareiškėte, kad transeuropinės vėžės „Rail Baltica 2“ atšaka turi būti nutiesta iki Vilniaus, o tarp trijų valstybių vykstančius ginčus pavadinote technine diskusija, – premjero žodžius priminė Seimo nariai. – Ši žinia šokiravo ne tik estus, latvius bet ir Kauno miesto visuomenę bei mus – Seimo narius, rinktus Kauno apygardose. Šio projekto Lietuvos partneriai, taip pat ir mes, baiminamės, kad dėl tokio Jūsų išsakyto požiūrio gali žlugti Lietuvai labai svarbus nacionalinio lygmens stambiausias transporto infrastruktūros investicinis projektas. Dėl sėkmingai įgyvendinamo projekto „Rail Baltica 1“, pirmieji europiniai traukiniai Kauną turėtų pasiekti 2015 metais. Atrodo, tuo turėtume tik džiaugtis, tačiau po Jūsų pareiškimo kauniečiams kyla pagrįstų nuogąstavimų, kad greitasis keleivinis traukinys gali aplenkti Kauną.“

Seimo nariai baiminasi, kad dėl projekto partneriams nepriimtinų Lietuvos Vyriausybės naujų sumanymų transeuropinio projekto neištiktų Visagino atominės elektrinės likimas.

Todėl Ministro Pirmininko jie teiraujasi, kokiomis lėšomis būtų finansuojama atšakos į Vilnių tiesimas: ar tik Lietuvos biudžeto lėšomis, ar tikėtina, kad bus gauta ES struktūrinių fondų parama. Taip pat ar atšakos į Vilnių statybos darbai būtų vykdomi lygiagrečiai su „Rail Baltica 2“ projektu Lietuvoje, ar tik užbaigus trasos statybą iki Talino. Teiraujamasi, kokia būtų preliminari atšakos į Vilnių statybos kaina; ar jau yra oficialiai kreiptasi į projekto partnerių – Latvijos ir Estijos vyriausybes – dėl pritarimo atšakos į Vilnių tiesimui, ar gautas bent preliminarus jų pritarimas.

„Mūsų nuomone, pagal ekonominę ir politinę logiką, ekonomiškiausias variantas – greitojo keleivinio traukinio geležinkelio liniją tiesti maršrutu Mockava–Kaunas–Ryga–Talinas ir nereikėtų tuščiai gaišti laiko kitų variantų svarstymams“, – pažymi Seimo nariai.