Šiais metais Sūduvos kultūros fondas (Arvydas Vidžiūnas – vienas šio fondo steigėjų) trečią kartą organizavo akciją „Žydintis tiltas. Padovanok gėlę savo miestui“. Pamažu formuojasi tradicija – visi laukia gegužės vidurio, kuomet sodinamos gėlės ant Vilkaviškio gatvės tilto. Kai vyko parengiamieji darbai, miestelėnai klausė: kur dingo gėlių loveliai, gal šiemet jau nesodinsime gėlių? Sodinsime, sakau. Tik šiemet, švenčiant 220 metų miesto savivaldos jubiliejų, norėjosi, kad tiltas būtų gražus ne tik gėlėmis, bet ir atjaunėtų – bent kosmetiškai.
Marijampolės pataisos namų direktorius Tadas Klusevičius ir Marijampolės vaiko tėviškės namų direktorius Vytautas Šulinskas pažadėjo, kad jų įstaigos prie miesto grožio prisidės savo darbu: pasiryžo nušveisti, nudažyti nauja spalva apsilaupiusias tilto atramas, turėklus ir gėlių lovelius. Savivaldybė, su kuria šiais metais gražiai sutarėme dėl partnerystės šiame miesto grožį kuriančiame darbe, pažadėjo laistyti ir prižiūrėti gėles. UAB „Marijampolės gatvių remontas“ gėlininkės sodino gausiai miestelėnų dovanotas pelargonijas.
Šventė buvo jauki, ypač smagu buvo mažiausiems – Šakių KC cirko studijos „Šypsena“ klounas, kiti artistai kūrė puikią atmosferą, žaidė ir dalijo saldainius. Vyresnieji stojo sakyti kalbas nuo bačkos – apie meilė Marijampolei, apie tiltus, jungiančius žmones, ir apie gėles. Ir, šventei dar nesibaigus, tiltas jau žydėjo. Abi jo pusės!
Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, pats nusprendęs pasodinti savo pelargonijas, sulaukė ir senjorų pagalbos, patarimų ir siūlymų pasinaudoti darbo pirštinėmis. Čia pat su vandens kibirais ir laistytuvais sukiojosi Marijonų gimnazijos gimnazistai. Mokolų pagrindinės mokyklos mokiniai pasakojo, kad gėlėms rinko po 30 centų – kad miesto tiltą puoštų ir jų pelargonija.
Tiltas dar prieš 15 valandą net švietė. Kiek daugiau nei parą jis džiugino visus, kurie važiavo ar ėjo išgražėjusia miesto viešąja erdve. O šeštadienį vandalai neišlaikė – kiek gi gali būti gražu?! Subjauroti! Išrauti, sunaikinti! Ir pavakare, apie 20 valandą, kairioji tilto pusė buvo nusiaubta – gėlės išrautos su šaknimis, augalai išmėtyti ir sutrypti.
Ačiū mokytojai Stefanijai Navickienei, kuri tą šeštadienio vakarą iki tamsos atsodino tai, ką dar buvo galima išgelbėti. O pirmadienį UAB „Marijampolės gatvių remontas“ moterys, atsodinusios dar 8 pelargonijas, pastebėjo, kad gėlių loveliuose, žemėje – stiklo šukės. Gali būti, kad tai – į gėlių lovelius daužomų butelių likučiai, kurie galėjo rimtai sužaloti gėles sodinančias rankas.
Asociacija „Sūduvos kultūros fondas“ nieko nesmerkia dėl šio vandališko poelgio. Jį galėtų komentuoti nebent psichoterapeutai. Mes suvokiame, kad šis poelgis įskaudino ne vieną miestietį, kuris dovanojo miestui gėlę. Kaip nuo bačkos kalbėjo Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, komentuodamas CARITAS savanorių užrašą ant marškinėlių „Gerumas mus vienija“, „tiltas ir grožis turėtų mus sujungti į vieną didelę piliečių bendruomenę – tokią, kurią iš tiesų vienija GERUMAS“.
„Sūduvos kultūros fondo“ savanorių manymu, po vandališko elgesio ant tilto miesto bendruomenė turėtų išreikšti savo poziciją, kaip nuo tokių blogio apraiškų apsaugot dabar mieste kuriamas gražiausias erdves – naujas gatves, parkus, skverus, renovuotus statinius.
Įvertindami bendruomenės supratingumą, tikimės, kad tiltas, nežiūrint piktos valios ar įžūlumo, žydės. Kartu su partneriais – Marijampolės savivaldybe ir Seimo nariu Arvydu Vidžiūnu pasistengsime šiais metais gyventi pagal palaimintojo Jurgio Matulaičio šūkį: „Blogį nugalėkime gerumu“.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie dovanojo miestui gėlę. Šių įstaigų, įmonių logotipai bus patalpinti stende, kurį pagaminsime ir pritvirtinsime prie tilto. Asmeniška padėka visiems marijampoliečiams, kurie gėles dovanojo nuo savo šeimos, senelių ir anūkų, nuo studentų ir moksleivių – visi jie yra tikrieji Marijampolės – geriausio Lietuvos miesto – PILIEČIAI.
Sūduvos kultūros fondo padėka už pilietiškumą, kuris gražina miestą, skirta Jums –