Dabarties akistatoje su praeitimi iškyla komunistinių nusikaltimų įvertinimo klausimas

Birželio 21 d. Europos Parlamente atminimo vakaru „Dabarties akistata su praeitimi“ pagerbtas didžiųjų sovietinių trėmimų aukų atminimas. 70-ųjų tremties iš Lietuvos metinių pažymėti čia susibūrė Europos Parlamento nariai, ES šalių narių diplomatai, ES institucijų tarnautojai ir gausus Lietuvių bendruomenės būrys.

Minėjimo rengėjas europarlamentaras Saudargas, pristatydamas vakaro programą, teigė, kad atmintis – tai dovana. „Priimkime šią dovaną iš žmonių, paaukojusių savo gyvybę prieš daugelį metų – nes tai dovana mums”, – pažymėjo jis. – „Atmintis suteikia mums galimybę suprasti teisybę, ieškoti teisingumo ir padeda geriau suvokti patiems save”.

Pagrindinę kalbą renginyje sakęs  Atkuriamojo Seimo pirmininkas ir europarlamentaras Vytautas Landsbergis plėtojo teisingumo atstatymo temą.

Jo teigimu, dažnai „Sovietų raudonasis teroras, įskaitant 1941-ųjų metų dešimčių  tūkstančių žmonių masines tremtis iš jų Tėvynės amžiams, apibūdinamas kaip „tragedija”. Tačiau, ši tragedija, anot V. Landsbergio, tai ne gamtos sukelta katastrofa, kaip koks cunamis ar žemės drebėjimas – „ši tragedija yra sukelta žmogiškų (tiksliau – nežmogiškų) veiksmų, taigi turinti tiek istorinį pagrindą, tiek teisinę prasmę”.  Todėl europarlamentaro įsitikinimu, tikrai žmonijos istorijai įvardinti reiktų naudoti kitokius – teisinius terminus.

Landsbergio žodžiais, mūsų Vakarų broliškoms tautoms Europos Sąjungoje, kurios niekuomet nepatyrė tokio sovietų laipsniško genocido, gali atrodyti šiek tiek egzotiška ir neįtikėtina, kai trėmimai iš Baltijos šalių yra vadinami genocidu. Tik tuo ir vis dar jaučiama baime SSRS tęsėjai galima paaiškinti keistus virsmus šiuo klausimu Europos Komisijoje per pastaruosius trejetą metų, tvirtino V. Landsbergis. 

Jo įsitikinimu, tiesiog reikėjo nustatyti lygią teisinę atsakomybę už karo nusikaltimų, genocido ir holokausto viešą neigimą arba menkinimą, nepaisant to, kuri iš dviejų XX-ojo amžiaus totalitarinių tironijų Europoje tai vykdė. „Nors dėl nacizmo nusikaltimų problemų nekilo, tačiau sovietų nusikaltimai ir galimas jų neigimas turi praeiti ilgą procesą ir analizę prieš įtvirtinant teisinę atsakomybę už šiuos nusikaltimus Bendrijos teisėje”, – kritikavo jis.

Toliau komentuodamas virsmus ES institucijose,  Landsbergis atkreipė dėmesį į Komisijos vykdytą viešosios nuomonės apklausą, kurią Taryba gavo prieš pristatydama savo nuomonės projektą dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo. Ši apklausa, anot jo, pateikia keletą netikėtų rezultatų.

Landsbergis aiškino, kad Valstybių narių piliečių atsakymai į veikiausiai klaidinančius Komisijos klausimus, kurie sujungė karo nusikaltimus ir nusikaltimus prieš žmoniją naudodami genocido kriterijus, lėmė, jog Komisija pražiūrėjo keletą svarbių ir paprastų dalykų. Tuo tarpu, Komisijai atrodo „neįmanoma ar sunku įsivaizduoti, kad kas nors gali būti kaltinamas pritaręs genocidui, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams /…/”, kai tai apibrėžiama kitais nei genocido kriterijais. Tačiau europarlamentaras negalėjo paaiškinti, kodėl ES dokumentuose karo belaisvių ar vergų mirties stovyklose naikinimas, vykdytas vadovaujantis kitais kriterijais nei rasė, spalva ar religija, tiesiog išnyksta iš didžiųjų nusikaltimų ribų dar prieš tuos kriterijus nurodant. „Tai išlieka pernelyg didelė dėlionė bendrajam protui”, – teigė jis.

V. Landsbergio svarstymu, veikiausiai tokia logika neigiamai paveikė ir Tarybą, kuri savo šių metų birželio 8-osios išvadų projekte „dalijasi nuomone”, jog tariamai, „šiame etape vis dar nėra reikalingų teisinių sąlygų, norint priimti papildomas priemones” komunistiniams nusikaltimams įvertinti. Anot jo, tikrieji trukdžiai dirbti ties šiomis papildomomis priemonėmis lieka neįvardinti, kaip ir jų kilmė. Vis dėlto, Tarybos išvadų projekte minima, jog nepaisant šios nesėkmės, Komisija „toliau peržiūrinės klausimą”.

Lietuvos politikas išreiškė viltį, kad, šis procesas vyks bent jau vienintelės minkštos Tarybos formuluotės kontekste, kuris grindžiamas principu, kad „tokių nusikaltimų neigimas turėtų būti svarstomas pagal adekvačius standartus”. Šis principas, anot jo, lyg ir leidžia suprasti, kad nacių ir sovietų neigimui turėtų būti taikomos adekvačios priemonės. Tokiu atveju, V. Landsbergio manymu, būsimą galutinį Komisijos pranešimą galima būtų įvertinti kaip „Neišjuokta nusikaltimų, kuriuos įvykdė totalitariniai režimai Europoje, atmintis”.

Baigdamas pranešimą, V. Landsbergis pareiškė, kad kol projektas netaps galutiniu ES dokumentu, vis dar lieka laiko ir vietos jį patobulinti. „Girdimi balsai Rusijoje, įskaitant ortodoksų bažnyčią, jog reikia destalinizacijos ir praeities nusikaltimų pripažinimo, gali taip pat pagelbėti”, – teigė jis.

Briuselis

2011.06.23