03-25 dienos Savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo Valdo Pilecko prašymu suteikti žodį jaunimui : jie turėjo papasakoti , ką nuveikė per sausio 26 d. vykusį simuliacinį žaidimą „Pilietiškumo mokykla“, kuris vyko Jaunųjų konservatorių lygos iniciatyva dalyvaujant kelioms jaunimo organizacijoms. simuliacinio žaidimo būdu imituotą savivaldybės tarybą. Šio renginio metu jaunuoliai pabuvo savivaldybės tarybos nariais , išsirinko merą, sudarė 4 komitetus , kurių darbo rezultatą – rezoliucijas –Tarybai leidus, jai pateikė. Per penkias minutes, kaip buvo paprašyti. Jie savo rezpoliucijose atkreipė dėmesį, kad šunų vedžiotojai mieste nesilaiko taisyklių ir kad šių keturkojų vedžiojimui turi būti įrengtos specialios aikštelės. Sveikatos ir socialinis komitetas manė, kad miesto ligoninės aplinka ir ypač vaikų skyriai turėtų būti išvaizda patrauklesni, ir siūlė to siekti bendradarbiaujant su Dailės mokykla. Manė, kad socialinio skyriaus darbuotojai turi per mažai galimybių tikrinti pašalpų prašytojų gyvenimo ir pragyvenimo sąlygas ir nesutrukdo pašalpomis piktnaudžiauti. Marijampolės biudžetui papildyti jie siūlė imti mokestį už automobilių parkavimą , ypač senamiestyje. O sveikatai stiprinti turi būti sudaryta daugiau galimybių jauniems ir vyresniems žmonėms sportuoti. Kiekvienais metais rengti maratoną, kuriame dalyvautų visokio amžiaus gyventojai, Parkuose siūlyta tvarkyti takų dangą, gerinti apšvietimą , ir visai naujas pasiūlymas buvo kiekvienais metais rengti Savivaldybėje jaunimo dienas , kurių vieną skirti sportui, vieną muzikai su galimybe užsidirbti, o vieną – jaunimo verslui. Buvo ir daugiau pasiūlymų ; Taryba, ko gero, ras galimybę į juos atkreipti dėmesį.
Kitas savarankiškos jaunimo veiklos akcentas buvo svarstant ataskaitą Petro Armino pagrindinės mokyklos, kuriai Valdas Pileckas padėkojo už suteiktas patalpas stovyklai jaunimo vykdomo priklausomybių prevencinio projekto „Sniego gniūžtė“. Dėkoti buvo už ką, nes atsisakinėjo priimti visos mokyklos , o ir ši priėmė tik vicemero ar Švietimo skyriaus vedėjo paraginta. Paradoksali padėtis , kai skundžiamasi, kad mokiniai rūko ir kitų žalingų įpročių įgyja , kad su tuo kovoti kviečiamasi policijos , o pačių jaunuolių iniciatyva toms blogybėms įveikti – neremiama , taip pat ir pinigais , ne tik patalpomis – to Valdas Pileckas kalbėdamas pageidavo.
Buvo visų švietimo įstaigų ataskaitos – visi TS-LKD frakcijos nariai turėjo klausimų. Daug klausta apie mokinių skaičiaus mažėjimą, o Rygiškių Jono gimnazijos direktoriaus K. Traškevičius klausė, ar jau yra atsiradusi problema, kad nors mokinių skaičius nemažėja, bet jie vis silpnesni ateina , kad nesant pasirinkimo juos tenka priimti, ir daugėja nemotyvuotų , gerų rezultatų nesiekiančių vaikų. Atsakymas buvo ,kad į tai panašu, bet vis tiek visus reikia mokyti, o kiekvieno mokinio pasiekimai – pagal jo galimybes. Tuo tarpu nenorėdama silpnos 9-os klasės Jono Totoraičio buvusi pagrindinė mokykla apsisprendė verčiau tapti 8 klasių progimnazija . Kitos pagrindinės mokyklos dar pasiryžusios turėti 9 klases nors ir ne perteklius mokinių. Kadangi jų skaičius pastoviai mažėja, Kostas Jankauskas klausė , kada bus grįžtama prie švietimo įstaigų pertvarkos, nes visų mokyklų aplinkos nepajėgsime finansuoti. Jam buvo atsakyta, kad gal bus keliamas Švietimo centras Petro Armino mokyklos patalpas , o dabar jo naudojamą pastatą bus nesunku privatizuoti; didelė patalpų paklausa esanti Kultūros centre, tad gal Dailės mokykla iš jo bus keliama į R. Stankevičiaus mokyklą.
Buvo klausinėjama ir apie trūkstamas lėšas – kam stogui, kam langams , apšiltinimui ar sporto salei. Šunskų mokykla savo salę naudoja kartu su bendruomene, kurios projektų pinigais salė tvarkoma – apie tai klausė Kostas Jankauskas; buvo klausimų kelioms įstaigoms apie neišnykstančias skolas. G. Trimakaitė pastebėjo keistumą „Šaltinio“ mokyklos ataskaitoje , kurios pradžioje – teiginys : …mokykla yra saugi…, o pabaigoje vardinant problemas sakoma visai priešingai : …nesaugi, nesveika , neetiška..,ir paklausė, kuris iš šių teiginių skirtas Tarybai gąsdinti, o kuris – mokyklos įvaizdžiui formuoti? Retorinis klausimas , suprantama.
Susilaukė dėmesio ir mero bei administracijos direktoriaus ataskaitos. Kęstutis Traškevičius priminė merui, kad yra pažadėta paruošti bendradarbiavimo su užsienio partneriais strategija – kokiu būdu jie pasirenkami – ir klausė, ar ta strategija jau beatsirandanti. Atsakyta, kad ne ir kad gal jos nereikia. O dar jis domėjosi , ar tikrai merui reikia dviejų pavaduotojų , nes buvęs vienas pavaduotojas Žvaliauskas priėmė interesantų daugiau negu dabar esantys abu ; daug kartų mažiau negu meras , tai gal ir jie nereikalingi, nes jų darbas ataskaitoje visai neparodomas ? Tuo labiau ataskaitoje nematyti , ką veikia mero padėjėjas – ši naujai sugrąžinta pareigybė , kurios jau buvo atsisakyta kadencijos pradžioje , pasirinkus turėti ne vieną, o du mero pavaduotojus. Tada sakyta , kad antras vicemeras esąs vietoj padėjėjo; paskui prie padėjėjo tyliai sugrįžta, du vicemerai pasiliko , o kartu ir neaiškumas , kokį darbą kuris tų darbuotojų atlieka – ataskaitoje nematyti.
Valdas Pileckas priminė, kad pernai balandį buvo nutarta kuo skubiau peržiūrėti Savivaldybei nenaudingai sudarytą ir 2000 m. pratęstą sutartį su „Litesko“, ir paklausė , kodėl apie to darbo rezultatą nieko negirdėti; jam atsakyta, kad derėtis nelengva, ir nieko greito nepažadėta.
Iš Administracijos direktoriaus Petras Pavilonis pageidavo, kad būtų efektyvinamas darbas, kompiuterizuojant administracijos darbuotojų darbo vietas. Kostas Jankauskas pagyrė direktoriaus ataskaitą , kad joje viską galima rasti apie ūkinę veiklą ; šiek tiek nusistebėjo, kad buvo ieškoma 503 vaikų , 32 nerasti ; paklausė , ar nebuvo tragiškų pasekmių dėl to, kad kelis mėnesius dėl lėšų stokos nebuvo pagalbos reikalingi žmonės siunčiami į globos įstaigas ; pageidavo geresnių viešųjų ryšių ir miesto pristatinėjimo; pastebėjo, kad yra nepakankama kontrolė ir neretai darbai atliekami net nežinant , ar bus finansavimas, kurio tik vėliau ieškoma ; pasiūlė domėtis nelabai patikima statistika, nes jau rado Statistikos departamento duomenis, kad Marijampolėje gyvena tik 39 tūkstančiai gyventojų, ir jam tas skaičius atrodo nepatikimas.
Kęstutis Traškevičius pastebėjo , kad mažėja biudžetas, mažėja gyventojų, o administracijos darbuotojų padaugėjo ir toliau žadama, kad daugės, nors taip neturi būti. Taip pat jis priminė , kad dabartinis administracijos direktorius , kai dar buvo opozicijoje ir koalicijoje su TS – LKD frakcija , piktinosi girtavimu Savivaldybėje , kad sakė, jog reikią su tuo kovoti : ar dabar jis tos pozicijos neatsisako ir kaip jam sekasi tą blogybę išgyvendinti? Jis priminė , kad „Suvalkietis“ rašęs, kad ligoninėn buvo atvežta galimai girta Teisės departamento direktorė. Direktorius atsakė, kad už „Suvalkiečio“ skleidžiamas žinias neatsako; jam yra pranešta , kad direktorė serga , o girtavimo blogybė Savivaldybėje nyksta : dėl šios priežasties – kad girtavo – yra atleista viena valytoja.
Dėl Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitos Kęstutis Traškevičius klausė , kodėl kiekvienais metais vis mažėja rekomendacijų – gal tai rodo, kad darbas gerėja ir nerandama pažeidimų? jam atsakyta, kad tas mažėjimas greičiausiai yra dėl nesutapimo ?