Dirbame toliau

TS-LKD frakcijos narių pasisakymai 2012-10-29 d. Savivaldybės tarybos posėdyje.

Visi detalieji planai Frakcijos nariams rodėsi tinkami. Pastabos prasidėjo nuo Savivaldybės plėtros strateginio plano ateinantiems penkeriems metams. Petras Pavilonis domėjosi, ar plane esantis teiginys, kad gyventojų skaičius Savivaldybėje daugiau nemažės, yra kuo nors paremtas, ar tik šiaip sau parašytas. Matyt, norėjo pasidžiaugti, jeigu būtų išgirdęs, kad paremtas. Jokio atsakymo nebuvo. Atidusis Kęstutis Traškevičius nenutylėjo esančios loginės klaidos:… krizės metu nedarbo lygio sumažėjimas nebuvo toks didelis kaip visoje Lietuvoje… “Nuosmūkio metu nedarbo lygis didėja, “- jis pasakė. Kęstutis Traškevičius abejojo ir tuo, ar per ateinančius penkeris metus atsiras tiek daug sportuojančių vaikų, kad reikės dar dviejų sporto mokyklų. Kostas Jankauskas stebėjosi, kad gyventojų skaičiaus sumažėjimas labai netiksliai nurodomas: nuo 6 iki 13 procentų. Jam atsakyta, jog taip nesutampa Statistikos departamento ir gyventojų surašymo duomenys: mažesnis sumažėjimo procentas Departamento, didesnis – gyventojų surašymo duomenimis. Gražina Trimakaitė čia įdeda visą savo trumpą pasisakymą – klausimą: „Iš karto atsiprašydama už laiku neteiktas pastabas, bet kadangi vykdymo eigoje bus galimi taisymai, tai kalbu pagal žinomą posakį: geriau vėliau negu niekada. Mano pastaba iš karto su klausimu – ar teisingai suprantu užsimotą strategiją? Nuo detalės link visumos. Štai visi skaitėme: gydymo personalo skaičius šiuo metu Savivaldybėje mažesnis negu Lietuvoje vidutinis.  Plane nematyti, kad bus stengiamasi, jog tas skaičius didėtų ir Respubliką pasivytų.  Parašyta: sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų gebėjimų didinimas – bet ne skaičiaus. Tai gal sveikatos paslaugų poreikis mažės? Taip galėtų būti, jeigu patikėsime tuo, kas parašyta trumpojoje vizijoje, kad po 5-erių metų Savivaldybėje gyvens tiesiog nuostabūs žmonės: darbštūs, kultūringi, išsilavinę, mylintys, suvokiantys ir prisiimantys atsakomybę ir dar kitaip. Tokie žmonės, jeigu taip bus, iš tikrųjų būtų sveikesni ir mažiau medikų pagalbos reikalingi. Bet per mažai plane matosi priemonių, kas bus daroma, kad jie tokie taptų. Nebent prisimintume ir patikėtume marksistine teorija apie bazę ir antstatą. Nes net ir mokyklose bus gerinama tik infrastruktūra, o ne ugdymo kokybė. O su Bažnyčia kokio nors dialogo iš viso nebus – plane nematyti. Matyt – atgyvena , trukdanti kurti šviesų rytojų. Ar būtų įmanomas atsižvelgimas nors ateityje į šias mano pastabas? Ar gal manoma, kad tuo požiūriu yra viskas gerai? “Strateginis planas buvo patvirtintas visų Tarybos narių balsais. Kitais klausimais Frakcijos narių klausimų netrūko.  Teisės aktas dėl galimybės daugiabučių namų gyventojams keitėsi prieš metus, o mes atitinkamą sprendimą, kaip tą padaryti mūsų Savivaldybėje tik dabar priiminėjame. Kodėl? – klausė Kęstutis Traškevičius. Jam atsakyta, kad tik dabar atsirado gyventojų pageidavimai atsisakyti administratoriaus „Marijampolės butų ūkio“, o nėra priimto sprendimo, kaip jiems tą padaryti. Kęstutis Traškevičius domėjosi, kodėl verslininką Pridotką atleidome nuo nekilnojamojo turto mokesčio tam, kad susitvarkytų savo įmonės išvaizdą, o dabar prašančiam verslininkui atleisti nuo to paties mokesčio tuo pačiu tikslu komisija buvo nutarusi visai neatleisti, keli komitetai pasiūlė atleisti tik 50 procentų ir Tarybai tas pasiūlymas teikiamas? Kęstutis pasiūlė atleisti kaip ir anąjį – 100 procentų (tiesa, paskui pasiūlymą atsiėmė ir sutiko 50-čiai procentų pritarti). Ir Kęstutis Traškevičius, ir daug kas siūlė nustatyti bendrą tvarką, kaip įmones skatinti savo pastatų išvaizdą gerinti. Dėl patalpų Baraginės kaime (vienas pastatas atlaisvinamas, jo buvusiems naudotojams paskiriant naudotis jau uždarytos mokyklos patalpas) Valdas Pileckas klausė, kas bus daroma su atlaisvintuoju pastatu ir kiek į jį anksčiau buvo investuota. Atsakyta, kad Savivaldybės lėšų buvo investuota 3-4 tūkstančiai , o Laisvalaikio ir užimtumo centras bei bendruomenė investavo iš savo vykdomų projektų lėšų; dabar pastatas bus privatizuojamas. Bendruomenė noriai keliasi į buvusios mokyklos patalpas, nes jos geros,  ir į aną pastatą investuotų pinigų nesigaili. Kęstutis Tarškevičius pranešė, kad jis kažkodėl nekviečiamas į komisijos Laisvės kovoms įamžinti posėdžius, ypač į išvažiuojamuosius. Jam ir visai Tarybai paaiškinta, kad jis pirmame posėdyje, į kurį buvo kviestas, nedalyvavo, o jame buvo sudaryta darbo grupė,  važinėsianti po vietas paminklų būklei įvertinti, į kurią jis kaip nedalyvaujantis posėdyje nebuvo įtrauktas. Kodėl jam nebuvo siunčiami jo nedalyvautų posėdžių protokolai – nepasakė. Triukšmo prevencijos zonos Kęstutį Traškevičių taip pat sudomino ir jis klausė, ar yra matuotas triukšmo lygis Dailidės gatvėje, nes uždėjus naują dangą, važiuojant automobiliams ten būna labai triukšminga; pažadėta triukšmingumą ir ten įvertinti. Posėdžio du papildomi klausimai buvo sudėtingi ir sulaukė ir TS-LKD frakcijos dėmesio. Kęstutis Traškevičius tvirtino, kad Meškučių šiukšlyno sutvarkymo kaštai turi būti realiai apskaičiuoti, kad neatsitiktų kaip su buvusiu Šešupės valymu , kai darbas buvo dirbtas, pinigai išleisti, o rezultato nebuvo, ir teko pigiau bei protingiau daug ką daryti iš naujo.  Ne tik TS-LKD frakcijai besiaiškinant to nelegalaus Meškučių šiukšlyno reikalus paaiškėjo, kad toje vietoje yra daug giliai užkastų atliekų, kurios net gali būti nuodingos. Išvalyti ir gilumos šiukšlynui projekte skiriamų pinigų nė iš tolo neužtektų. Būtų gerai, jeigu ten žemę atgaunantis ir namus norintis statytis savininkas sutiktų paimti žemę kitoje vietoje, nes ši nebus gerai išvalyta: Savivaldybė pinigus paims, paviršiuje esantį šiukšlyną pašalins, o gilusis, kuriam šalinti neskirta pinigų – jis pasiliks, ir virš jo statytis namus bei gyventi gali būti pavojinga. Savininkui tai bus pasakyta, o kol kas projekto vykdymui pritarta, nes jei žemė ne gyvenamajai statybai – paviršinio šiukšlyno išvalymui projekto pinigų pakanka. Kitas svarbus papildomas klausimas buvo dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo UAB „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“. Kaip ir visada būna – šilumininkams buvo daug priekaištų. Kęstutis Traškevičius sakė, kad šilumos kainos skaičiavimo formulė bene tyčia rašoma taip, kad mažai kas ją suprastų. Jis klausė, kiek procentų kuro sudėtyje bus biokuro, gamtinių dujų, mazuto ir kitko ir ar tie dalykai keičiasi kiekvienukart nustatant šilumos kainos dedamąsias. Atsakyta, kad nustačius bazinę kainą, penkerius metus kuro struktūra nekeičiama. Ir dar Kęstutis Traškevičius klausė : Ar dėl to jūsų perkamas biokuras yra toks barngus, kad perkamas pačių iš savęs – iš pačių įkurtos įmonės?  Atsakyta: Visa „Litesko“ perka iš vieno tiekėjo – UAB „BioModus“,  o dukterinių įmonių jie neturį. Kodėl spauda rašo, kad „BioModus“ yra to paties savininko Rubikono įkurta – Litesko atstovas atsisakė komentuoti.  Petras Pavilonis pasakė, kad pateiktoji formulė plika, be skaičių ir nieko nerodo, ir kad anksčiau permokėtų pinigų net ne visiško grąžinimo nereikia vadinti kainos sumažinimu.   Sprendimas priimtas paliekant tą pačią, o ne „Litesko“ norėtą padidinti  pastoviąją kainos dalį.  Posėdžiui bent kiek politizuoti ir rinkimams priminti Gintaras Vitkus pasakė repliką, kad TS-LKD nariai pritilę ir taip, jo manymu, liūdį dėl pralaimėjimo. Keistai jam pasirodė, nes Frakcija kaip ir paprastai kalbėjo kiek reikėjo, o Kostas Jankauskas į jo repliką atsakė, kad Tėvynės Sąjunga pralaimėję nesijaučia, nes visiškai pergalei sąlygos buvo nepalankios, o ir įvairių parnašautojų prognozės buvo daug juodesnės. Tačiau dėl šių išvadų nereikėjo balsuoti – buvo taip sau pasikalbėjimas.                                                                      

Gražina  Trimakaitė