Du ginčyti klausimai

04-30 d. Savivaldybės tarybos posėdyje buvo balsuojama dėl garbės piliečio vardo suteikimo Savivaldybės merui Vidmantui Braziui. Ilgai buvo meru – tai buvo vienas iš argumentų, kodėl tas vardas teikiamas.
 TS-LKD frakcija už garbės vardo suteikimą nebalsavo – susilaikė. Kalbėjo Frakcijos seniūnas Valdas Pileckas, jo kalbą papildė Frakcijos narys, Tarybos Etikos komisijos pirmininkas Kęstutis Traškevičius. 
 Kalbėjo, sakė savo matymą ir argumentus, nors žinojo, kad pasiūlymui  – neteikti garbės piliečio vardo – nebus pritarta, kad valdantiesiems užtenka balsų, o nemažai ir vadinančių save opozicija Tarybos narių už to apdovanojimo suteikimą balsavo, argumentų nepasakydami.
 O valdantieji  – nors žinodami, kad jų balsų užtenka, į prieštaraujančią opoziciją žiūrėjo piktai – tokie buvo valdančiųjų pasisakymai.  Pradedant – tas jaunas žmogus…,toliau – gūdžiu balsu skaito iš rašto…,o jau po posėdžio paguodos žodžiai – neklausykite, ką tie priešai kalba…, drįsta dar ir trėmimus priminti…
 Ne argumentai prieš argumentus (gal dėl jų nebuvimo? ), bet – apie pasisakančiųjų amžių, apie balso pobūdį ar kalbėjimo būdą. Kadangi pasirašius paskaityta tai, kas valdantiesiems nepatinka – tai negerai skaityti. O jeigu būtų skaitomos liaupsės? TS-LKD seniūnas Valdas Pileckas labai gerbia klausytojus ir dažnai pasirašo, ką kalbėsiąs, kad nebūtų pasikartojimų ar kitokių netikslumų. Tai yra ir brangaus laiko taupymas, ir niekada niekam neužkliuvo – tik šį sykį, kai iš esmės jo kalbai paprieštarauti nemokėta.
 Piktoki neargumentuoti komentarai rodė, kad trūksta valdantiesiems paties garbės supratimo: tarsi norima grįžti ar naujai sukurti laikus, kai tik viena nuomonė buvo pakenčiama. Kitokių buvimas esą labai blogai. Nors galiausiai Meras padėkojo ir prieštaravusiems, bet pirmiau  piktai pasibarė: matyt tam, kad kitais atvejais tokiais svarbiais klausimais mažiau kas drįstų prieštarauti, o be pasibarimo būtų buvę garbingiau – būtų  žingsnis į priekį dėl labiau verto garbės piliečio. 
 Garbės piliečio vardas, tiesa, suteikinėtas ne už garbingą elgesį: verslininkų teikime kaip nuopelnai išvardinti Savivaldybėje vykdomi projektai. Nepaminėjus, kad galimybė tuos projektus vykdyti yra  nuopelnas Lietuvos žmonių, balsavusių už stojimą į Europos Sąjungą; nuopelnas pinigus duodančios ES; nuopelnas ir pačios ES žmonių, kurių darbštumo ir mokėjimo kažkuriuo momentu gerai tvarkytis ( neįsileisti komunizmo) dėka ES tapo turtinga ir gali pinigais padėti savo naujokams. Beveik visos Lietuvos savivaldybės tuos pinigus ima, tik kai kurios yra atsargios ir bijo prisididinti skolų. Mat, pinigai duodami, bet ir savivaldybės indėlio reikalaujama. Jeigu Savivaldybė būtų turtinga ir iš savo turimų resursų prisidėtų – būtų beveik gerai, bet ji tokia nėra, ir ką reikia prisidėti – daug  kas skolinamasi. Kaip bus atiduodama – lyg ir negalvojama; gal apie tai negalvoja ir turtingieji garbės piliečio vardą suteikti pasiūlę verslininkai, o gal kaip tik galvoja ir numato ateityje klestėsią ir Savivaldybę savo mokamais mokesčiais turtinsią.   Jeigu tie paimti pinigai kurtų kitus pinigus – verslas, gamyba – džiaugtumės visi, net ir darbo vietomis atsirandančiomis, o dabar atrodo, kad  ne pagal išgales miestas puošiasi, ir kas tą grožį ateityje išlaikys? O jis net ne visiems ir yra gražus.
 Svarbus prieštaravusios TS-LKD frakcijos argumentas buvo ir tas, kad nedera pačiam sau teikti apdovanojimą net ir garbės piliečio vardo pavidalu. O taip atrodo, kai dėl  apdovanojimo suteikimo balsuoja žmonės, kuriuo nors būdu nuo apdovanojamojo priklausomi. Kol esi valdžia – reikėtų su apdovanojimų įteikimais pakentėti, kad išvengus įtarinėjimų, jog bijoma,  kad iš valdžios pasitraukus apdovanojimai liks nesuteikti ir kad reikia pačiam pasirūpinti.  Įstatymai , tiesa nedraudžia, bet yra ir garbingumas, jo supratimas.
 Bet nors dalis opozicijos už garbės vardo suteikimą nebalsavo, ji  norėtų būti šiek tiek ir apsirikusi. Norėtų neabejoti, kad ilgo socialdemokratų valdymo metais miestui padaryti darbai yra labai geri. Manyti, kad miestas tikrai darosi verslui patrauklus, kad ateityje pinigai paties miesto bus uždirbami, skolos sugrąžinamos; kad save pateisins brangus miesto puošimas ir jis bus ne akmeninis sarkofagas mirštančiam,  bet pagražinimas avansu ateityje klestėsiančiam miestui. Gal padės būsima geležinkelio vėžė, gal laisvoji ekonominė zona – medžiaginis klestėjimo pagrindas, ir būtinų būtiniausias dvasinis pagrindas –garbingas elgesys ir valdžios, ir dėkingų Marijampolės miestiečių. 
 Posėdyje kėlė ginčus ir klausimas, ką daryti su Netičkampio gyventojų prašymu netvirtinti detaliojo plano, kuriame savininkė nori jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, gyventojų vadinamame parku, iškirsti esamus medžius ir statyti gyvenamuosius namus.
 Gyventojai prašo ir būtų gražu į prašymą atsižvelgti, bet teisiškai žiūrint – neįmanoma netvirtinti, nes nėra teisinio pagrindo. Šiuo metu – jos nuosavybė, jai suteikta žemė, beje, kažkodėl kaip žemės ūkio paskirties žemė, nors joje ir tada augo vertingi saugotini medžiai. Atrodo, jog neteisėta , kad tada tokiu būdu grąžino, o gyventojai, matyt, tada nepastebėjo, kad taip įvyko  ir kad savininkė nebūtinai saugos jai priklausančioje žemėje nors ir bendruomenei brangius, nors ir valstybės saugotinais pripažįstamus medžius. Mat, nors ir saugotinus, ji gali iškirsti, gavusi Savivaldybės leidimą ir pagal medžių vertę Savivaldybei sumokėjusi. Gyventojai kažkodėl nepastebėjo ir kai projektas buvo su visuomene derinamas – suderinimo su visuomene dokumentas yra. Matyt, nelabai realiai yra derinami projektai – bent šiuo atveju. Bet gyventojai turi savo logiką, ir kada pastebėjo, jog yra blogai, kad jų mylimi medžiai bus iškirsti, tada pradėjo prieštarauti,  ir gana energingai.
 Savivaldybės taryba rizikavo ir nepritarė projektui, atsižvelgusi į vėluojančią gyventojų nuomonę. Savininkė gali kreiptis į teismą ir net laimėti, nes teisiniai visi argumentai yra jos pusėje, ir jos galimybės laimėti bylą yra didelės.  Teismas tikriausiai tirtų tą reikalą nuo pat pradžių ir aiškintųsi, kas ir kodėl, atidavinėjant žemę,  tą parką su vertingais medžiais pavadino žemės ūkio paskirties žeme. Ar tas turėtų įtakos dabartiniam sprendimui, tą tik teisininkai gali pasakyti. O parko – medžių žmonėms gaila. Kai kas siūlo, ir savininkė sutinka, kad jai dabar priklausantis sklypas gali būti pakeistas kitu, tinkamu statyboms ir be medžių. Jeigu toks susitarimas ir jo įvykdymas bus, tai praeities klaidos neskausmingai visoms pusėms bus atitaisytos, o šiuokart Taryba detaliajam planui nepritarė aiškiai dar nežinodama, kaip bus susitvarkyta. TS-LKD frakcija buvo tarp nepritariančiųjų. 

Gražina Trimakaitė