Esame pažangių idėjų, būtinų sprendimų ir sąžiningų argumentų partija

Dr. A.Vidžiūnas (kalba, pasakyta TS-LKD Suvažiavime 2011.06.18)

Aukštieji svečiai, gerbiamieji partijos vadovai, mielieji delegatai!

Keli žodžiai apie mūsų mentalinę ir organizacinę laikyseną ateinančiais metais. Turėdami prieš akis V.Landsbergio kalboje iškeltas maksimas ir visą šiandieninę Lietuvos – ūkio, finansų, kultūros, žmogiškosios savijautos – būklę, turėtume padaryti bent kelis dalykus. Pirma, užsidegti akis. Antra, tikėti, pasitikėti – savimi, vienas kitu, visa savo bendruomene, kiekvienu bendražygiu, į kai ką kartais žvelgiančiu ir kitaip, bet išpažįstančiu tuos pačius principus ir matančiu tuos pačius tikslus. Trečia, aktyviau, moderniau, drąsiau organizuoti savo veiklą, nustoti viešai veikti vieni prieš kitus (tokių dalykų, deja, pasitaiko), o eiti į frontą už savo idėjas, už programas, už vertybes, už savo žmones ir valstybės institucijas, už kurias mes šiandien atsakingi. Žinoti ir viešinti mūsų gerus darbus, nes padaryta labai daug.

Mus kritikuoti bus kam – iš kairės ir iš radikaliosios dešinės. Atsižvelkim, analizuokim, diskutuokim, taisykimės, linkėčiau, kad partija ginčytųsi ugningai ir programiškai, bet būkim principingai tvirti. Neabejodami žinokim patys ir sakykim kiek įmanoma plačiau: esame pažangių idėjų, būtinų atsakingų sprendimų ir sąžiningų argumentų partija.

Ar turėtume slėpti: Lietuvos ekonomikos atsigavimas šiandien sparčiausias visoje ES; korupcijos suvokimo indeksas gerėja, tai reiškia, kad žmonės mato – šita valdžia kitokia, ne tiek veikiama šešėlio; pagal ES lėšų panaudojimą esame sėkmingiausių ES valstybių trejete!

Ar turime nesidžiaugti, kad ir mūsų pastangomis NATO pagaliau patvirtino konkretų Baltijos valstybių gynybos planą, svajotą nuo V.Landsbergio idėjos stoti į šią gynybos organizaciją dienos? Arba kad kilmingos Europos šalys Graikija,  Ispanija ar Portugalija, kuopdamos savo problemas ir gerokai vėluodamos, taiko nelengvus, bet rezultatyvius Lietuvos sprendimų modelius? O amerikiečių ir japonų aukštųjų technologijų milžinų varžybos, kas statys naująją Ignalinos AE, ar nėra Lietuvos perspektyvumo ir patikimumo ženklas?

Pagaliau ar galėjome kada pagalvoti, kad mažiausiai problemų turėsime žemės ūkyje, o populiariausias ministras bus mūsų deleguotas žemės ūkio ministras K.Starkevičius? Ministras partijos, kurios buvęs pirmininkas, kairiųjų propagandos teigimu, pats asmeniškai plėšęs kolūkių fermų stogus?

Ar turime dėl to jaustis nedrąsiai?

Žinoma, kartu sąžiningai sakėm ir sakom: krizę įveikėm ne vieni, ją pirmiausia įveikė Lietuvos verslininkai, pensininkai, darbininkai, ūkininkai. Ir tarp mūsų nėra nė vieno, turinčio širdį, kuriam tie būtini sprendimai buvo lengvi.

Ir su Lietuvos žmonėmis buvom sąžiningi! Sakėm tiesą apie valstybės būklę, finansų problemas, apie socialinės paramos sistemą, suvarytą į bankrotą, apie globaliuosius procesus, apie raidos kryptis ir prognozes. Suprantu ne aš vienas: tiesa, kuri išlaisvina žmones, dažniausiai yra tiesa, kurios žmonės nemėgsta. Bet mes kalbėjomės ir kalbamės su žmonėmis kaip su lygiais, kaip žvelgiančiais plačiai intelektualiai ir pilietiškai. Mes nežadėjom ir nežadam piliečiams greitos televizinės laimės ir laimingo gyvenimo jau rytoj iliuzijų. Kas pasakys, kad tokia laikysena nesąžininga ir nepagarbi savo žmonėms?

Jonas Paulius II yra sakęs: tiesai rinkėjų balsų nereikia. Ji laimi net pralaimėdama. Bet tiesos tikrai reikia rinkėjams. Dėl to aš tikiu Lietuvos žmonių racionalumu, tikiu, kad jie nelauks naujų gelbėtojų, kurių tiesiog negali būti, o rinksis dirbančius, gal ne tokius gražius, nešokančius, klystančius ir mėginančius taisytis, nenupudruotus brangių viešųjų ryšių. Nes geresnių tiesiog nėra!

Ypač svarbu susigrąžinti savo vertės suvokimą – nustoti gyventi atkišus ir kitą skruostą opozicijos kirčiams! Turime drąsiai, atvirai ir principingai kalbėti apie dabartinės opozicijos esmę, o ji iš tiesų nėra nei labai padori, nei labai intelektuali. Leidžiu sau įžiūrėti tik tokius požymius: advokatavimas Gazpromui, nebloga propaganda, nedidelės idėjos ir visų Lietuvos žmonių pinigų dalijimas labiau saviems negu visiems.

Žmonės iš tos vienos spalvos propagandos jau smagiai šaiposi, sako, paklausius socialdemokratų, abejonių nekyla: Nepriklausomybę atkūrę A.Brazauskas su Č.Juršėnu, A.Šleževičius stiprinęs Lietuvos bankus, M.Misiukonis buvęs A.Ramanausko-Vanago ryšininkas, o konservatoriai 1940 m. su gėlėmis sutikę rusų tankus… Balsuokit už mus, ir jau rytoj būsi  turtingas ir laimingas!

Žvilgtelkim į jų siūlomas idėjas. Štai dabartinis opozicijos lyderis V.Gapšys pernai rudenį pateikia svarstyti epochinės reikšmės projektą – Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuria siūlo pirmąjį rugsėjo šeštadienį skelbti – dėmesio! – Klasės susitikimų diena! Aukštas lygis!

O pasidairykim po socialdemokrato laikų tautosaką, atskleidžiančią ypatingą taupumą ir ypač protingą pinigų naudojimą. Štai per Valstybės investicijų programą Kaišiadorys gaudavęs daugiau lėšų negu Kaunas! O du magai brolis ir sesuo Gaičiūnai už fokusą „Užsišaldę lede“ A.Brazausko vyriausybės sprendimu buvę pagerbti 10 tūkst. Lt iš valstybės rezervo! Tokių skyrimų ir dalijimų – šimtai. Pinigais savo artimiausiai aplinkai net viešai didžiuojamasi, socialdemokratų lyderis A.Butkevičius, žodžiais žadantis būti visiems socialiai teisingas, drįsta skelbtis tokius straipsnius: „Papildomi pinigai padėjo išspręsti daug rajono problemų“ (Vilkaviškio rajono „Santaka“ , 2011.05.05), cituoju A.Butkevičių kai ką išskirdamas: „… pateikiu išsamią informaciją apie papildomas lėšas, kurias man, kaip Seimo nariui ir ministrui, per 2004-2008 m. kadenciją pavyko nukreipti būtent Vilkaviškio rajonui. Ir tų „papildomų lėšų“ suskaičiuojama be kelių litų 23 000 000 Lt. 23 milijonai! Vilkaviškis turbūt nesiskundžia, bet ar ministro pareigos – tik lobistinis įrankis gerinti savo artimos aplinkos ir savųjų gyvenimui?

O kiek į savo apygardas „papildomų lėšų pavyko nukreipti“ mūsų lyderiams? Kiek Tau, Andriau, kiek Jums, Irena, Rasa, Valentinai? Garantuoju, nė dešimtadalis „socialdemokratinių“ sumų nebūtų!

Išvada kaip ant delno: krizės kyla pirmiausia dėl to, kai politikų pastangos rūpintis bendruoju gėriu ir gyventi taupiai virsta pastangomis aprūpinti save ir savuosius. Ir už tokios politikos susigrąžinimą balsuos Lietuva? Netikiu.

Taigi: užsidegti akis, tikėti ir pasitikėti, drįsti viešai ir aktyviai ginti savo tiesas ir vertybes. Tiesiog sakyti tiesą. Ir būtinai siekti geriausios organizacijos! Nuo rugsėjo, likus metams iki Seimo rinkimų turime turėti konkretų ir aiškų svarbiausių Seimo ir Vyriausybės darbų sąrašą. Frakcijos nariai ir ministrai – į Lietuvą! Tuo lauku jau turime turėti savo kandidatus didžiojoje daugumoje apygardų – su konkrečiais visų metų veiklos planais ir nuolatiniu buvimu apygardoje. Skyriai privalo eiti į viešumą, nebūti užsidarę savo viduje, su naujais nariais, rėmėjais, naujomis viešomis veiklos formomis. Pritarkim I.Degutienei: pasaulį pradėkim tobulinti nuo savęs.

Mielieji bičiuliai, esame pažangių idėjų, būtinų atsakingų sprendimų ir sąžiningų argumentų partija. Tereikia drąsiai žengti į viešumą. Už tiesas ir vertybes, svarbias Lietuvos valstybei!