Euroskeptikai, šokate nuo vilko ant meškos

Pastaruoju metu sukruto bandymo surengti referendumą dėl draudimo žmonėms parduoti savo žemę užsieniečiams iniciatyvos entuziastai. Konstitucinis teismas patvirtino, kas ir taip buvo aišku kiekvienam mąstančiam – draudimas disponuoti savo turtu Europos Sąjungos ribose prieštarauja stojimo į ES sutarčiai (beje, patvirtintai kvalifikuota balsų dauguma 2003 metų referendume).

Tai man iš dalies primena situaciją, kai pasiėmęs iš banko didžiulę paskolą, asmuo ilgainiui nusprendė jos nebeatiduoti motyvuodamas tuo, kad kai kurie banko darbuotojai nėra dorybingo gyvenimo pavyzdžiai. Iš to kyla keletas minčių. Visų pirma, kur buvo tų žmonių protas prieš imant paskolą, jei jie tikėjo, kad bankas yra vienuolyno sinonimas?

Antra, mieli euroskeptikai, jūsų euroskepticizmas yra saugaus ir sotaus gyvenimo Europos Sąjungos šalyje pasekmė. Sakau saugaus ir sotaus, nes I mean it! Jūs jau negrįžtamai pamiršote, ką reiškia gyventi už ES ribų, kur nors Baltarusijoje, Armėnijoje, Gruzijoje ar liepsnojančioje Ukrainoje. Jums ES eurai taip susuko smegenis, kad pamiršote kas jūsų laukte laukia anapus sienos. Jūs pamiršote, ką reiškia i š t i e s ų nedemokratinė valdžia. Jūs pamiršote, kas yra tikroji korupcija, demoralizuojanti bet kokią savarankišką asmeninę iniciatyvą siekti bendrojo gėrio. Jūs pamiršote, ką reiškia KGB persekiojimas už viešai išreikštą mintį ar emociją. Jūs pamiršote tą siaubingą nesaugumo būseną, kada savęs atverti ir pasiskųsti dėl neteisybės negali net artimiausiems žmonėms – nes šie, dėl nuolatinio aplinkos spaudimo bei grasinimų yra tiek įbauginti ir sulaukėję, kad gali tave išduoti valdžiai automatiškai, perdaug net nesusimąstę. Jūs pamiršote, ką savo kailiu reiškia patirti Hobbeso prigimtinę būklę, kada žmogus žmogui iš tiesų yra vilkas.

Jeigu jums sukriošusių, bedančių marxistų, nupušusių feminisčių svaičiojimai Europarlamente pranoksta spengiantį šaltį sklindantį nuo Kremliaus nazgulų, vadinasi gyvenate beviltiškai ideologijos subjaurotame pasaulyje. Mieli euroskeptikai, nejau ES paramos eurai beveik sunaikino jūsų savisaugos instinktą, sugražino į skaisčios vaikystės sapno miglas?

Trečia, neapgaudinėkite savęs – politinės alternatyvos ES ir NATO nėra. Už ES sienos matosi išdeginta plynė vedanti prie vartų į eurazinį Mordorą. Vienintelis šiaudas, į kurį teoriškai būtų galima kibtis patekus anapus yra jūsų nekenčiamoji Lenkija, kuri, be to, pati nė neketina sekti jūsų pavyzdžiu. Lietuvos pasirinkimas yra labai paprastas – arba kautis pusiau civilizuotoje kovoje su Vakarų marxistais arba džiaugtis vergo grandinėmis ir Kremliaus šeimininko spyriais į šonus. Euroskeptikai, būkime atviri, jūs bijote kovos už dorybes, nes esate traibalistai. Jums nerūpi kova už bendrąjį gėrį, nes norite „ramybės“ – užsidaryti savo nacionalistiniame, genties kiautelyje ir garbinti savo pagoniškus, tautinius stabus. Pagalvokite, kur tai jus nuvestų.

Jeigu ir yra politinė alternatyva ES ir jūsų nemėgstamam liberalizmui, tai jos pavidalas tikrai nėra nacionalinė valstybė, kurios dauguma sprendimų priimami demokratiniais referendumais. Priešpastatydami Europos Sąjungai nacionalinę demokratinę valstybę jūs žaidžiate pigai banalų žaidimą. Demokratiniai refrendumai, kada yra išgirstamas tautos balsas, apskritai yra įmanomi tik liberalioje santvarkoje. Tad jei iš tiesų siekiate alternatyvos liberalizmui, ieškoti turite už nacionalinės demokratijos ribų. Kol kas pasirinkimas nėra labai platus – Kremliaus suverenios demokratijos patriarchatas, islamo kalifatas arba viduramžiška Krikščionių respublika su Romos katalikų bažnyčia viršuje. Kitaip tariant, nė vienoje iš jų sprendimai nėra priiminėjami tautos valia per demokratinius referendumus. Tad siūlau laiku susimąstyti apie savo geismus bei potroškius – ar jūsų kova dėl tariamai platesnės demokratijos neveda nuo vilko ant meškos?

Algirdas Kazlauskas

politologas.lt