G. Landsbergis: „Didžiausia Graikijos problema – prarastas pasitikėjimas Vyriausybe“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, europarlamentaras Gabrielius Landsbergis šio penktadienio interviu „Žinių radijo“ laidai „Opozicija“ su Raigardu Musnicku aptarė susidariusią situaciją dėl Graikijos. Taip pat G. Landsbergis išsakė savo poziciją pabėgėlių priėmimo klausimu.

Kalbėdamas apie Graikijos derybas su ES, partijos pirmininkas teigė, jog Graikijos sprendimas paruošti priemonių planą ir susiveržti diržus – žingsnis į priekį.

„Šio plano pakankamai desperatiškai laukė didelė dalis Europos, nes nuo to priklauso daugelis kitų dalykų, tai lyg kortų namelis. Jei tas planas nebūtų atsiradęs šiąnakt, būtų pradėję judėti tam tikri veiksmai, kurių negalime prognozuoti“, – teigė G. Landsbergis. Jo manymu, dabar didžiausia problema, jog Graikijos Vyriausybė praradusi daugelio žmonių pasitikėjimą tiek Europoje, tiek Europos Parlamente ir keliamas klausimas, ar Graikijos premjeras A. Cipras laikysis to, ką pažadėjo.

Vertindamas Graikijos referendumą G. Landsbergis teigė, jog A. Cipras norėjo dar kartą paklausti žmonių, ar gali imtis reformų, taip dar labiau sustiprindamas savo mandatą.

„Tai buvo populistinis veiksmas, nes A. Cipras ir jo partija buvo išrinkta į parlamentą būtent su pažadu įveikti krizę, kuri ištiko Graikiją. Akivaizdu, jog mandatas jau buvo duotas. Tačiau vėl buvo einama iš naujo, klausiama žmonių, tempiama guma ir, žinoma, tarsi didinamas svoris prieš vadinamąją trijulę, prieš Europos skolintojus“, – mano europarlamentaras. Taip pat jis pastebi, jog referendumo klausimas formuluotas sąlygoms, kurios jau buvo atšauktos, nors tuo metu jau buvo pateiktos naujos ir tai buvo tarsi tam tikras politinės gumos tampymas iš Graikijos pusės.

Taip pat G. Landsbergis vertindamas Graikijos situaciją pridūrė, jog diskusijos, ar Graikija galės, ar jai pakaks jėgų priimti reikiamus sprendimus, kelia blogus sentimentus, nes ne viena šalis, tarp jų ir Lietuva 2008-2012 m. suvaldė krizę, nors teko priimti ir nepopuliarius, sunkius sprendimus, bet juos priimti buvo būtina.

Paklaustas, kaip vertina sprendimą, jog per dvejus metus Lietuva turės priimti 85 pabėgėlius, partijos pirmininkas teigė, jog jau dabar kviečia Vyriausybę skaidriai ir labai atsakingai pradėti kurti planą, kaip atvykėliai bus integruojami į Lietuvoje visuomenę, kokiu būdu, kiek laiko jie gyvens Lietuvoje, kur gyvens, kokiomis sąlygomis, kokias išmokas gaus, kur jų vaikai lankys mokyklas ir t.t., nes šie klausimai ypatingai svarbūs.

Visas interviu pridedamas.

Musnickas: Pirmiausia, visi rašo – Graikija kapituliavo, paruošė priemonių planą, kaip jie toliau elgsis su savo skolomis. Kaip Jūs manote, veiks tas planas? Žinoma, jo dar nėra detalaus, bet čia žingsnis į priekį ar ne?

Landsbergis: Žinoma, tai žingsnis į priekį. Šio žingsnio pakankamai desperatiškai laukė didelė dalis Europos, nes nuo to priklauso daugelis kitų dalykų, tai lyg kortų namelis. Jei tas planas nebūtų atsiradęs šiąnakt, būtų pradėję judėti tam tikri veiksmai, kurių negalime prognozuoti.

Dėl paties plano. Manau, jog didžiausia problema – Graikijos Vyriausybės pasitikėjimo praradimas. Nežinau, kiek žmonių Europoje ar Europos Parlamente, ar kur kitur vis dar pasitiki Aleksu Cipru Buvo planų, pažadų, praleistų terminų, o dabar pateikiamas naujas planas ir pagrindinis klausimas, kurį kelia žmonės, stebintys visą situaciją, ar A. Cipras laikysis to, ką jis dabar pažadėjo ir kodėl jis turėtų.

Musnickas: Bandžiau išvystyti tokią sąmokslo teoriją, ką rodo praėjusios savaitės referendumas, kuriame graikai pasako „ne“ taupymo politikai. Staiga, nepraėjus nei savaitei, kažkas keičiasi Graikijos vadovų galvose ir jie sutinka priimti ar sukurti tam tikrą planą ir imtis taupymo priemonių. Nors prieš tai, nieko neįspėję, jie skelbia referendumą. Ar čia nebuvo būdas parodyti tautai, kokie mes geri, visais būdais bandysime spyriotis prieš Europą ir jeigu dabar ji vis dar mus spaudžia – pasiduosime, bet čia jau ne mes kalti, kalta Europa ir nieko negalime padaryti. Kas čia įvyko?

Landsbergis: Manau, A. Cipro galvoje referendumas buvo kaip savo mandato sustiprinimas, dar kartą paklausti žmonių, ar gali imtis tų reformų. Tai buvo populistinis veiksmas, nes A. Cipras ir jo partija buvo išrinkta į parlamentą būtent su pažadu įveikti krizę, kuri ištiko Graikiją. Akivaizdu, jog mandatas jau buvo duotas. Tačiau vėl buvo einama iš naujo, klausiama žmonių, tempiama guma ir, žinoma, tarsi didinamas svoris prieš vadinamąją trijulę, prieš Europos skolintojus.

Referendumas taip pat kelia daug šypsnių, nes klausimas formuluotas sąlygoms, kurios jau buvo atšauktos, nes buvo pateiktos jau naujos. Tai tam tikras politinės gumos tampymas iš Graikijos pusės.

Manau, ką Europa turėjo per šią savaitę padaryti, tai pasakyti, kad mes numatome, taip vadinamą Grexit galimybę, mums tai nėra malonu, nenorėtume, kad taip atsitiktų, bet tai yra dokumentuose. Ir tą išgirdome iš Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, kuris pasakė, jeigu per tris dienas neatsiranda planas, imamės veiksmų, kurie ves Graikiją prie pasitraukimo iš eurozonos. Manau, būtent tai ir buvo šaltas dušas. Daugelis dalykų, ką mes darome su Graikija, primena kaip elgiamės su Putino Rusija.

Musnickas: Žiūrim, kaip čia savaime išsispręs kartais?

Landsbergis: Lyg tai neturime plano „B“ ir tuomet esame silpnoje derybų pozicijoje, ateiname tik su pozityviu variantu. Prieš kelias dienas Europoje Parlamente besilankant A. Ciprui, socialdemokratų frakcijos pirmininkas italas Gianni Pittella atsistojęs pasakė, Graikija liks eurozonoje bet kokia kaina. Taip atiduodamas didžiulis svoris Graikijos pusei, tai kam mums tuomet derėtis, ieškoti sprendimų, jeigu pažadėjo, viskas bus gerai. Vadinasi, mes (red. Graikai) galime tempti gumą, vis tiek mums tuos pinigus vienokiu ar kitokiu būdu perves. Tačiau D. Tuskui pasakius, kad galbūt ir negausite, staiga situacija pradeda keistis, pati Europa, kuri pati savaime yra stipri pozicija, tokia ir pasijunta.

Musnickas: Kaip apskritai nuotaikos Europos Parlamente? Jūs jaučiate, kokie svarstymai, daugiau norinčių griežtai pasielgti su Graikija ar kažkaip bandyti ją teisinti? Jūsų partijos narys E. Vareikis parašė gana įdomų straipsnį apie Graikiją. Jis istoriškai pažvelgė į Graikija, kad daugelį metų buvusi Osmanų priespaudoje, neišgyvenusi tam tikrų vystymosi laikotarpių, gali sakyti, mes esame nuskriausti. Tai jie ir sako, taigi ir mes visą gyvenimą dirbom, kur mūsų pensijos, nekilnojamas turtas ir jie kai gavo daug išmokų, dideles pensijas, jie tai suprato kaip mokestį už gyvenimą priespaudoje ir dabar atsisakyti viso to labai sunku.

Landsbergis: Nuotaikos, bent jau Europos liaudies partijos frakcijoje, prastos. Graikiją remiančių žmonių yra labai nedaug. Galbūt daugiau balansuojantys Vokietijos ir Prancūzijos atstovai, kurie sako „neskubėkime priimti griežtų, radikalių sprendimų neišnaudoję visų galimybių, neišsiderėję visų įmanomų variantų“.

Įspūdį padarė kolega iš Kroatijos. Kroatija, paskutinė valstybė prisijungusi prie ES, sako, jeigu mes nors bent kokiu klausimu būtume kėlę referendumą dėl stojimo į ES sąlygų, kaip ir Lietuvoje buvo lygiai taip pat dėl atominės uždarymo ir kitų dalykų, Europos Komisija tikrai nebūtų atėjusi su dar nauju pasiūlymų paketu. Jie būtų pasakę, jums nepatinka mūsų keliamos sąlygos, norite pasiklausti savo žmonių, ar jus galite derėtis su Europos Komisija, prašau, pratęsiame dar tris metus, galvokit. Kroatijos atstovas teigė, žinoma, kad žmonių neklausėme, nes turėjome per rinkimus gautą mandatą derėtis su Europos Komisija ir jį panaudojome. Jo teigimu, kai kurie sprendimai buvo nepopuliarūs, kiti buvo sunkūs, bet juos priimti reikėjo.

Musnickas: Tai štai įdomu, prieš Kroatiją niekas netūpčioja ir netūpčios, jie tą supranta, o prieš graikus kažkodėl visi tūpčioja. Kodėl jie to nusipelnę? Suprantama, įlieta ekonomika, bankai, vokiečių ir prancūzų interesai, tai tik tai ar dar kažkas už viso to?

Landsbergis: Manau, yra daug aspektų. Tarp jų ir geopolitiniai, ar Europa gali pasakyti, kad ji yra pasaulinė stiprėjanti, auganti, išsiveržusi iš krizės galia, jeigu ji pradeda byrėti, turbūt ne. Ir vėlgi, derantis dėl laisvos prekybos sutarties su Amerika arba diskutuojant su Kinija, Rusija byranti Europa atrodo prasčiau nei Europa, kuri susitvarko vidines krizes.

Musnickas: Dabar Graikija tampa tam tikru Europos vienybės simboliu. Ar galėjo kita šalis būti tuo simboliu?

Landsbergis: Teoriškai, turbūt, taip. Galime prognozuoti panašų Portugalijos likimą arba kitų pietinių valstybių. Tačiau kiek teko susidurti ir ką matėme, daugelis valstybių jau pademonstravo finansinę atsakomybę ar atsakomybę už anksčiau priimtus sprendimus. Lietuva 2008-2012 m., Latvija, Estija, Airija, kitokiomis sąlygomis šiek tiek, bet tos valstybės Europos Parlamente ar kitose institucijoje dabar nuolat tą primena, mes tai perėjome, sumažinome pensijas, karpėme atlyginimus, privatus sektorius dar iki šiol nėra atsigavęs, bet mes statome, kuriame, norime grįžti į augimo ir darbo vietų kūrimo kelią – tai nėra lengva. Kai kurios partijos priėmė labai sudėtingus sprendimus, vėliau nukentėjo politiškai. Mūsų partija buvo viena iš tų, kuri gavo tiesioginį smūgį, bet taip turėjo būti padaryta ir tą padarėme. Ir šiandien tos diskusijos, ar Graikija galės, ar jai pakaks jėgų priimti tuos sprendimus, kelia blogus sentimentus.

Grįžtant atgal, ką jau minėjau, turime žvelgti šiek tiek plačiau, kokia Europa bus rytoj ir ar ji bus stipri, susitvarkiusi. Įžvelgiu tam tikras paraleles ir su išorės krize dėl Ukrainos. Kol kas parodėme, kad Europa gali būti vieninga, kalbėti vienu balsu, tuomet mūsų balsas girdimas geriau ir tampa reikšmingesnis. Tai ne susiskaldžiusių valstybių, kurios tarpusavyje nesutaria, balsas ir iš jų gali kažkas iš Kremliaus rodyti pirštu ir kvatotis, žiūrėkit, kur jūsų ekonominė ir politinė galia.

Musnickas: Graikija visą laiką įdomu, bet dar vienas labai svarbus pabėgėlių klausimas. Per dvejus metus turėsime priimti 85 pabėgėlius, buvo prognozuojamas žymiai didesnis jų kiekis, tai galima šiek tiek lengviau atsikvėpti. Kaip Jūs vertinate šį sprendimą?

Landsbergis: Pirmiausia, lengviau atsikvėpti, netinkamas žodis, nes egzistuoja didelė problema, kalbame apie šimtus tūkstančių, kurie kasmet plūsta į Europą. Jie apgyvendinami pabėgėlių stovyklose, palapinėse, gyvena siaubingomis sąlygomis. Kiek suprantu, tai negalutinis skaičius ir jis dar gali būti tikslinamas, gali vykti papildomos derybos. Tačiau jau dabar kviesčiau Vyriausybę skaidriai ir labai atsakingai pradėti kurti planą, kaip atvykėliai bus integruojami į Lietuvoje visuomenę, kokiu būdu, kiek laiko jie gyvens Lietuvoje, kur gyvens, kokiomis sąlygomis, kokias išmokas gaus, kur jų vaikai lankys mokyklas ir t.t., nes šie klausimai ypatingai svarbūs. Tai ne vien tik tų žmonių atvežimas. Kartais drastiškai pajuokauju, jeigu Vyriausybė juos sugalvotų uždaryti viename miestelyje, per 10 metų jau vien tai gali tapti problema, todėl, kad neturėjome juos integruojančio plano. Taigi kviesčiau pradėti diskusiją ir kalbėtis su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, kas bus toliau.

Musnickas: Daug dar klausimų, tačiau laikas baigiasi. Atostogausite? Buvęs partijos pirmininkas Andrius Kubilius išmynė dviračiu, Algirdas Butkevičius į kalnus, o Jūs ką darysite?

Landsbergis: Turiu dar šiek tiek darbų. Rugpjūčio pradžioje Ariogaloje vyks Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis. Po jo planuoju pailsėti, su šeima vyksime aplankyti giminaičių į tolimus kraštus.

TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio

Interviu „Žinių radijo“ laidai „Opozicija”

2015 m. liepos 10 d.