Gedulo diena

Neįprastai šiais metais : Gedulo ir vilties diena  sutaps su Miesto dienomis, kurios , suprantama , džiaugsmingos. Kodėl taip padaryta?

Tarsi nereikšmingas sprendimas padarytas be Savivaldybės tarybos žinios. Tarybos nariai, kurie pastabūs ir laikraščius gauna bei paskaito, prieš dvi savaites pastebėjo nedidelę žinutę „Miesto laikraštyje“ apie tai, kad taip bus , kad Miesto dienos pavėlinamos dviem savaitėm ir bus birželio 14, 15 ir 16 –tą dienomis. Pastebėjo ,susirūpino , net ne visai patikėjo, ir  buvo parašytas Merui paklausimas „Dėl Miesto dienų datos pasirinkimo“.

Atsakymas gautas nedelsiant, ir štai jo tekstas . Informuojame, kad šventės „Miesto dienos“ data pasirinkta dėl respublikinės šokių šventės „Sodauto“, kuri yra sudėtinė miesto šventės dalis.

Gedulo ir vilties diena bus tinkamai paminėta ir prasidės šv. Mišiomis bei minėjimu geležinkelio stotyje. Pilietiškumui ugdyti Poezijos parke vakaro metu vyks teatralizuotas penkių etnografinių Lietuvos regionų tautinio kostiumo pristatymas. Šią dieną įprastos linksmybės , prekyba nenumatytos.

Neblogai , atsižvelgiama, ir ar jau būti patenkintiems?

Matyt, bus ne visi, nes „Miesto laikraštyje“ 02-01 d. išspausdintas labai griežtas vertinimas, kad taip elgtis negalima ir kad tai jau grįžimas iš Marijampolės į Kapsuką.

Iš Mero atsakymo matyti, kad linksmybių 14-tą dieną nebus. Taip  parašyta, o žodžiu pasakyta dar geriau, kad ir miesto svečiai pagerbs tremtinių atminimą; ir jiems bus pasakyta, kokia Lietuvoje minima diena. Tikėkime, jog taip ir bus.

O griežtas straipsnis   laikraštyje , matyt, yra tam, kad kiltų pokalbis ir kad ne vienas žmogus pasakytų savo nuomonę. Pasakys ar ne, bet nuomonių yra. Štai kelios, gal net būdingos : O  kiek gi galima liūdėti? Arba kitaip : Buvę tremtiniai patys į tuos minėjimus neina- ateina labai mažai – tai kam jie reikalingi?

Abi nuomonės būdingai klaidingos. Abi persunktos savanaudiška mintimi, todėl pražūtingos : savanaudiškumu tesivadovaujanti tauta neturėtų ateities. Kitokia ir perspektyvi laikysena yra solidarumas. Tarp žmonių, tarp kartų ir net tarp žuvusių su gyvaisiais. Todėl pagerbti ir paliūdėti galima , ir ateiti į minėjimus turi ne tik buvę tremtiniai – tai visų mūsų solidarumo pareiga. Jeigu jos nevykdome – yra blogai. Gal primins, kad reikia vykdyti , ne laiku surengtos Miesto dienos?

Nesakykime, kad liūdimų dienų Lietuvoje per daug. Nors daug nelaimių išgyventa, bet gana dažnai kartu su netektimis ir pergalė ateina , ir tada ,žuvusiuosius pagerbę, linksmai švenčiame. Taip yra su Sausio 13-ąja, per kurią jau juodų kaspinų nerišame. Net Juodojo Kaspino diena jau yra ne tik skausmo, nes ją jau galima sieti su Baltijos Keliu ir kitais įvykiais, kurie buvo pergalė. Tremties dieną sunku pergalinga vadinti, ir tebus per ją paminimas skausmas, nes jis buvo didelis. Solidariai paminimas , ne tik jį patyrusiųjų.

O štai mūsų Miesto dienų į nevietą atkeliavimas pateisinamas ar perdėm smerktinas?

Ypač kad šiuo metu jas atšaukti , sakoma, kad jau tikrai negalima. Galima nesmerkti, jeigu tik vieną kartą, kai jau atšaukti negalima ,jeigu ne visada bus taip daroma. Žinoma, neaiškumų lieka . Kokiu būdu ir kada toji šokių šventė prie Miesto dienų prilipo , ir ar nebuvo galima jos į Miesto dienas neįjungti? O gal per daug išlaidų būtų darant atskirai Miesto šventę , atskirai šokius? Jeigu taip , galėjo būti paaiškinta. Net galėjo būti atsiklausta nors labiausiai suinteresuotos visuomenės dalies  prieš pradedant tokį sujungimą planuoti. Galėjo būti laikraštyje paskelbta ir rengėjų iniciatyva pradėta dabar gresianti atsirasti diskusija. Kad neatrodytų, jog tiesiog ėmė ir užmiršo, kad yra tokia linksmybėms netinkama diena. Diskusija dabar, kai jau nieko negalima pakeisti (taip yra sakoma) – mažiau prasminga.

Nors yra paaiškinta, kad bent 06-14 dieną linksmybių nebus, bet ir  birželio 15-ta , irgi yra minėtina nelinksma  – Okupacijos ir genocido – diena. Ji ne taip seniai minėtina patvirtinta , gal dėl to mažiau įprasta minėti ,  bet gedulo kaspinai, rodos, ir tą dieną privalomi?

Tegul visuomenė kalbasi apie šį reikalą, bet be blogosios valios. Tegul nesako, kad gana liūdėti nė kad tas liūdesys tik kuriai nors vienai visuomenės daliai priklauso . Svarstykime remdamiesi atjauta ir solidarumu ir kaip žmonės , norintys savo tautai ir Tėvynei ateities.

Gražina Trimakaitė, Savivaldybės tarybos narė, TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja