Istorinio romano sutiktuvės

Vasario 12 d. P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko įspūdingas rašytojo Justino Sajausko naujos knygos, istorinio romano ,,Voverė ant vilkų tako“ pristatymas. Sakyčiau, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos renginys Marijampolėje. Profesionaliai romano kalbą, stilių aptarė žinoma literatūrologė, knygos redaktorė Janina Riškutė , apie knygos parašymo aplinkybes, istorinius šaltinius kalbėjo bei diskutavo su autoriumi rašytojas Vytautas Girdzijauskas. Nuostabiai dainavo Č. Sasnausko choras. Ištraukas iš romano skaitė aktorius R. Mockus.

Apie ką šis romanas? Knygos anotacijoje rašoma: ,,Svarbiausias romano personažas- karalius Mindaugas. Vaizduojami trys Mindaugo gyvenimo tarpsniai, tebedengiami istorijos šešėlių: jaunas kunigaikštis, trokštantis savo pilies; savarankiškas valdovas, buriantis bendron valstybėn Lietuvos sritis, kai aplink sukiojasi priešai; galiausiai- karaliaus Mindaugo žūtis. Autorius šio epizodo tiesiogiai nevaizduoja, o remiasi analogiška istorija, įvykusia gerokai anksčiau už Lietuvos ribų. Intriguojančiais įvykiais, ryškiais personažais, tikroviškomis aplinkos detalėmis atkuriamas praeities epochos vaizdas.“

Pats J. Sajauskas savo romaną taip pristato skaitytojams: ,,Lietuva keliasi, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Tai – logiška įvairiausių unijų ir okupacijų pasekmė. Pernelyg ilgai buvome įtaigojami svetimų, kad taip – iš karto!- pasijustume orūs, ne taip lengva brazdžioniškai ,,užmiršti, kuo vakar gyvenom“. Ir vis dėlto ateis laikas, kai šalis prie Nemuno pradės žiūrėti į pasaulį savo- ne svetimomis akimis, kai gyvenimą vertins savo, ne kokio ten partnerio protu. Antraip neteks prasmės ne tik mūsų pačių, bet ir valstybės įkūrėjo Mindaugo, apie kurį – ši knyga, gyvenimas.‘‘

Romano ištraukos bei Č. Sasnausko choro atliekamos patriotinės dainos atgaivino jausmus, paskatino dar kartą susimąstyti apie tikrąsias vertybes – meilę ir pareigą Tėvynei. Dainos ,, Užtrauksim naują giesmę“ žodžiai: Paimsim arklą, knygą, lyrą/ Ir eisim Lietuvos keliu,- skambėjo kaip skatinimas daugiau dirbti ir kurti savo valstybę. Juk kokie mūsų darbai, koks mūsų rašytinis žodis (knyga ir spauda), koks mūsų menas ir kultūra – tokia mūsų Lietuva. Jei žmonės ir juos ugdantys žurnalistai, daugiau kalbėtų apie gėrį puoselėjančias asmenybes, o ne apie menkus niekšelius, kuriuos dažnai skambiai pavadina autoritetais ar elitu, tai gal greičiau pasijustume orūs.

Remigija Taurokienė