Ūkio ministro Dainiaus Kreivio interviu „Valstiečių laikraščiui”: „Įstrigęs vežimas pajudės Naujųjų pabaigoje”

„Valstiečių laikraštis”: Siekdama subalansuoti valstybės finansus Vyriausybė prieš metus padidino mokesčius, jie sunkmečio prislėgtam verslui tapo papildoma našta. Ar pripažįstate, kad Vyriausybė suklydo: valstybė planuotų pajamų nesurinko, o dalis verslo pasitraukė į šešėlį?

Dainius Kreivys: Norėčiau priminti aplinkybes, kuriomis buvo priimti šie sprendimai. Praėjusių metų pabaigoje artėjo gili krizė. Besiformuojanti Vyriausybė tą krizę numatė tada, kai daugelis dar kalbėjo apie ekonomikos augimą.

Tuo metu buvo nuspręsta priimti du įstatymų paketus. Vieną – fiskalinių priemonių, siekiant konsoliduoti biudžetą, kadangi vien pirmąjį 2009 metų pusmetį grėsė 8 mlrd. litų biudžeto skylė ir būtų sutrikusios bet kurios išmokos iš valstybės biudžeto. Antra, Vyriausybė iškart numatė pagalbos priemones verslui.

3 proc. sumažintas fizinių asmenų pajamų mokestis suteikė papildomą stimulą mūsų eksportui, nes krintantis darbo jėgos apmokestinimas turi įtakos produkcijos savikainai. Padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) negulė ant verslo pečių, tai – daugiau vartotojų mokestis. Beje, PVM yra socialiai teisingas, nes daugiau moka tas, kuris daugiau vartoja.

Latvija ir Estija ėmėsi lygiai tokių pačių priemonių. Tačiau, manau, buvo padaryta klaidų papildomai apmokestinant smulkųjį verslą.

V.L.: Bet turbūt sutiksite, kad dalis verslo po tokių sprendimų pasitraukė į šešėlį?

D.K.: Taip, į šešėlį įmonės traukiasi, tačiau buvo daroma viskas, kad tas procesas būtų kuo lėtesnis. Per metus mokestinėmis paskolomis pasinaudojo beveik 400 Lietuvos įmonių. Bendras mokesčių atidėjimas siekia apie 136 mln. litų. Tai, kad daugėja mokestinę paskolą siekiančių gauti įmonių, rodo, jog Lietuvos įmonės ne traukiasi į šešėlį, o naudojasi legaliomis galimybėmis išgyventi sunkmetį. Vien dėl šios galimybės šalyje išsaugota dešimtys tūkstančių darbo vietų.

V.L.: Tačiau daugelis verslininkų ir toliau skundžiasi, kad verslo aplinka šalyje jiems labai nepalanki. Pradėti verslą sudėtinga, o jį pradėjusieji negali atsiginti siautėjančių kontrolės institucijų, kurių šalyje yra net 152. Lietuvoje gajus išankstinis įsitikinimas, kad verslas visada nori apgauti, apvogti, todėl tam reikia užkirsti kelią. Niekaip nepanaikinama Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, verslininkų net praminta „gestapu“. Kas per metus padaryta, kad verslui aplinka būtų palankesnė, o visokių suvaržymų ir kontroliuojančių institucijų sumažėtų?

V.L.: Atskiroms verslo gerinimo sritims nagrinėti „Saulėtekio“ komisija yra sudariusi darbo grupes iš ministerijų ir verslui atstovaujančių atstovų. Daugiau kaip 100 šių grupių teiktų pasiūlymų jau tampa teisės aktais, kurie bus palankūs verslui.

Daug metų dirbau versle ir žinau, kokį stresą sukelia, kaip darbą paralyžiuoja bet kurios kontroliuojančios institucijos atstovų apsilankymas įmonėje. Prieš gerą mėnesį kartu su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi sudarėme darbo grupę peržiūrėti verslą kontroliuojančių institucijų veiklą. Pasiūlymai jau pateikti Vyriausybei. Pagal parengtas gaires iš dabar veikiančių beveik 80 inspektuojančių institucijų turėtų likti tik 8.

Vadovaujamės Jungtinės Karalystės modeliu, kuris yra labai patrauklus ir patogus verslui. Iš šios šalies atvykstantys verslininkai stebisi, kad Lietuvoje verslui plėtoti pirmiausia trukdo kontroliuojančios institucijos. Be to, jos yra ir didžiulis korupcijos šaltinis.

V.L.: Ar nesibaiminate, kad šie pasiūlymai gali įstrigti Seime? Ne paslaptis, kad nemaža dalis Lietuvos politikų verslininkais nepasitiki. Seime, kaip ir daug kur Lietuvoje, požiūris į verslą yra neigiamas.

D.K.: Sumažinti kontroliuojančių institucijų skaičių užtenka Vyriausybės sprendimo. Manau, kad, sukūrus aiškią inspektuojančių institucijų sistemą, Seimo nariai pamatys šių sprendimų teikiamą naudą verslui, ekonomikai ir pakeis kartais nepalankų požiūrį į verslą.

Esant krizei šis požiūris ir taip po truputį keičiasi. Visi puikiai suprantame, kad verslas yra darbo šaltinis. Valstybė nekuria darbo vietų, jas kuria verslas. Pinigai pensijoms, socialinėms išmokoms taip pat nekrinta iš dangaus. Juos į biudžetą suneša verslas. Todėl tokį verslą, kuris moka mokesčius, sąžiningai dirba, yra atsakingas ir rūpinasi savo darbuotojais, turėtume gerbti ir mylėti.

Man labai patiko vieno Klaipėdos įmonės vadovo žodžiai. „Anksčiau į mane žiūrėjo kaip į sukčių, godų žmogų. Vieną dieną prieina kaimynas mokytojas ir klausia, kaip sekasi mano įmonei. Net nustėrau. Kaimynas priminė premjero paaiškinimą, kad dabar verslui sunku, todėl nėra pinigų mokytojų algoms ir pensijoms“, – šypsojosi vyras.

Šiandien jau daugelis supranta tai, kas seniai buvo aišku patiems verslininkams.

V.L.: Ar lietuviai, Jūsų nuomone, verslui imlūs žmonės?

D.K.: Manau, kad taip. Net krizės sąlygomis mes gana lanksčiai persiorientuojame. Pavyzdžiui, mūsų transportininkai, po didžiulio kritimo pirmąjį šių metų ketvirtį, restruktūrizavo įmones, dalį srautų nukreipė iš Rytų į Vakarų rinkas ir jau pradeda rodyti gana aiškius atsigavimo ženklus.

Atsigauna ir eksporto sektorius. Atmetus naftos produktų ir naudotų automobilių eksporto į Rytus sektorių, mūsų eksporto rodikliai nuo ikikrizinio laikotarpio susitraukė apie 15 proc. (vienu metu buvo apie 36 proc.). Kiekvieną mėnesį Lietuvos eksporto rodikliai gerėja. Manome, kad kitų metų viduryje ar vasaros pabaigoje galime pasiekti ikikrizinius rodiklius.

V.L.: Verslininkai ir premjeras Andrius Kubilius skirtingai vertina krizės plėtojimosi kreivę: premjerui „juodžiausias krizės košmaras – jau praeityje“, verslininkai mano, kad košmaras dar laukia vasario ar kovo mėnesį. Žurnalas „The Economist“ prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos ekonomika smuks labiausiai pasaulyje (BVP sumažės 3,5 proc.). Kokios Jūsų prognozės?

D.K.: Man tenka nemažai bendrauti su verslu. Eksportuojanti pramonė džiaugiasi gerėjančiais rezultatais. O dirbantys vidaus rinkoje nusiteikę pesimistiškai. Tačiau labai aiškiai suvokiame, kad pagrindiniai mūsų makroekonomikos varikliai yra eksportas ir pramonė. Per Rusijos krizę būtent jie po metų ar pusantrų užkūrė ir vidaus vartojimo variklį. Taip bus ir dabar. Eksportas trečią ketvirtį pradėjo kilti į viršų. Todėl realiai pagerėjimo vidaus rinkoje galime tikėtis kitų metų pabaigoje. Bet sutinku, kad patys sunkiausi mėnesiai, be abejo, bus kitų metų vasaris ir kovas.

V.L.: Bus blogiau nei dabar?

D.K.: Sunkiau nebus. Ko gero, didžiausia problema yra mūsų pabjurusios nuotaikos. Žmones slegia ir tai, kad žiemą padidėja šildymo išlaidos, kurios mažina vartojimą, apkarpytos socialinės išlaidos. Tačiau noriu pabrėžti, kad visi šie žingsniai labai svarbūs mūsų ekonomikai. Tikiu, kad tai, ką mes padarysime per šį sunkų laikotarpį, duos rezultatų 2010 metų gale ir 2011-aisiais.

V.L.: Didžiulę grėsmę valstybei kelia didėjantis nedarbas, bedarbių – jau ketvirtis milijono. Apsidrausdami darbuotojus atleidžia net ir finansiškai pajėgūs darbdaviai. Kokius svertus Vyriausybė numato naudoti, kad suvaldytų šį procesą? O gal tiesiog pasyviai stebite situaciją laukdami ekonomikos atsigavimo?

D.K.: Nedarbas ateinančiais metais turbūt bus pagrindinis iššūkis, su kuriuo susidurs mūsų valstybė. Todėl visos pastangos bus nukreiptos įveikti šią problemą.

V.L.: Ką žadate daryti?

D.K.: Atnaujinsime mikrokreditų programas. Planuojame, kad kitais metais kiekvienai naujai įmonei bus suteiktas 6 tūkst. litų paslaugų paketas. Rengiamės pasiūlyti iki 90 tūkst. litų kreditus bedarbiams verslui pradėti. Taip pat planuojame sukurti socialinės paslaugų įmonės reglamentą. Tokios įmonės teiktų paslaugas neįgaliesiems ar vaikams. Daugelyje Vakarų valstybių tokios įmonės sudaro apie 5 proc. ekonomikos.

V.L.: Kada realiai nedarbo kreivės kilimas galėtų sustoti?

D.K.: Prognozė dėl nedarbo turbūt yra pats nedėkingiausias dalykas. Be abejo, daug priklausys, kokių aktyvių priemonių imsis Vyriausybė. Norime tikėti, kad minėti vasario ir kovo mėnesiai būtų tas laikas, kai įvyks persilaužimas į gera.

V.L.: Prancūzija planuoja pasiskolinti 35 mlrd. eurų (apie 121 mlrd. litų), kurie būtų investuoti į ūkio sritis, turinčias paspartinti šalies ekonomikos augimą. Kokiomis priemonėmis mūsų valdžia ketina skatinti ekonomiką kitais metais? Skolintis kaip prancūzai neketinate?

D.K.: Mes ir taip daug skolinamės biudžeto deficitui dengti. Ekonomikai skatinti naudojame ES lėšas. Šiemet jų bus panaudota iki 4 mlrd. litų. Ateinančias metais iš ES struktūrinių fondų planuojame į šalies ekonomiką įlieti net 8 mlrd. litų. Tai milžiniška suma.

Daugiau kaip 1200 Lietuvos įmonių jau gavo smulkius kreditus (nuo 175 iki 350 tūkst. litų) ar garantijas paskoloms. Bus teikiamos vadinamosios „didžiųjų kreditų“ paskolos – iki 5,2 mln. litų. Diegiamas lengvesnis mechanizmas kurti naują verslo įmonę.

Mūsų biudžeto išlaidos nėra reikšmingai sumažėjusios, tačiau jos mažesnės todėl, kad didžiulės lėšos skiriamos investicijoms: infrastruktūrai, verslo kreditams. Būtent tos lėšos ir turėtų lemti kitų metų gale geresnį mūsų ekonomikos vaizdą. Tikiu, kad bendromis pastangomis ištrauksime šalies ekonomikos vežimą iš griovio ir pastatysime ant kelio.

Ministrą kalbino Arvydas Jockus

„Valstiečių laikraštis“