Jonas Survila. TS-LKD rinkimai: kodėl A. Kubilius – geriausias pasirinkimas?

Gandai apie mano mirtį buvo gerokai perdėti“, – yra pasakęs rašytojas Markas Tvenas. Ši sparnuota frazė puikiai tinka apibūdinti ir Lietuvos konservatorius bei jų lyderį Andrių Kubilių po praėjusių Seimo rinkimų.

Daugeliui kritikų prognozavus triuškinamą pralaimėjimą, TS-LKD rezultatai pranoko visus lūkesčius – valdžiusi per didžiulę krizę, bet iškovojusi 33 mandatus, ji tapo antra didžiausia frakcija parlamente, nedaug nusileidusi socialdemokratams. Toks rezultatas yra geriausias tarp valdžiusiųjų partijų per pastaruosius 20 metų – daug geresnis negu buvo socdemų po 2008-ųjų išlaidūniško ir populistiško valdymo. Rinkėjų nuotaikų švytuoklė šįkart susvyravo mažiausiai. Tačiau to neužteko po rinkimų konservatoriams išlaikyti valdžią, kai net du buvę koalicijos partneriai liko už Seimo borto.

Kodėl tai kartoju dabar, prabėgus jau bene 5 mėnesiams po parlamento rinkimų? Negi nėra naujesnių aktualijų? Tai svarbu prisiminti, nes balandžio pabaigoje ir vėl vyks rinkimai. Tik šįkart – tai TS-LKD pirmininko rinkimai. Seimo rinkimų rezultatų vertinimas yra kartu ir atspirties taškas svarstant partijos perspektyvas ir lyderio pasirinkimą. Juk partijose lyderis paprastai keičiamas tik tada, kai partija pralaimi rinkimus, o rinkėjai parodo, jog nepasitiki partijos vadovu ir jo pasirinkta kryptimi.

Šįkart TS-LKD atveju taip neįvyko, greičiau – priešingai. Skirtingai nei po 2000 m. rinkimų, kai Seime liko tik 9 konservatoriai, o rinkėjų valia A. Kubilius sąraše aplenkė Vytautą Landsbergį, paskutiniai rinkimai dar kartą paneigė neva nepopuliariaus Kubiliaus mitą. Surinkęs daugiau nei 63 tūkst. reitingo balų, jis liko pirmas TS-LKD sąraše ir aplenkė I. Degutienę, o iš parlamentinių partijų lyderių buvo trečias, nedaug atsilikęs nuo A. Butkevičiaus ir V. Uspaskicho. Vienmandatėje Antakalnio apygardoje A.Kubilius ne tik triuškinamai įveikė A. Stancikienę, bet ir gavo daugiau balsų negu 2008 m., kai partija buvo „ant populiarumo bangos“.

Tai rodo, kad A. Kubiliui greta tradicinio konservatorių elektorato pavyko užsitarnauti naujos akademinio jaunimo ir jaunų išsilavinusių profesionalų kartos pasitikėjimą, kuri, nepaisant vyravusios propagandos, įvertino vykdytą atsakingą, nepopulistinę, profesionalią ir sąžiningą politiką. Šis pasitikėjimas yra itin reikšmingas TS-LKD ateičiai ir būsimiems rinkimams, nes šios kartos balsas ir įtaka rinkimuose ateityje tik didės.

Šiuo metu kandidatais į TS-LKD pirmininkus iškelti keturi politikai: A. Kubilius, prof. V. Landsbergis, V. Stundys ir L. Andrikienė. Pasirinkimas tarp šių kandidatų yra reikšmingas įvykis ne tik patiems konservatoriams, bet ir visai Lietuvos politikai. Kodėl? TS-LKD pirmininkas yra ir bus pagrindinės Lietuvos opozicinės politinės jėgos vadovas. Demokratijoje tai labai svarbi pozicija, o ypač šiuo metu Lietuvoje, kai valdančiąją koaliciją sudaro prastos reputacijos, teisiami ir labiau populizmu nei kompetencija pasižymėję veikėjai.

Pirmieji jų politiniai žingsniai ir pareiškimai kelia nerimą ir dėl dabartinės valdžios geopolitinės orientacijos. Tebetvyrant nežiniai dėl nuosavos Visagino atominės elektrinės projekto tęsimo, „darbietis“ Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas slapta susitikinėja su rusų bendrovės „Rosatom“ atstovais. Iki tol sparčiai pirmyn judėjęs suskystintų dujų terminalo projektas Klaipėdoje, turintis sugriauti „Gazprom“ monopolį, taip pat pradėjo buksuoti. Tad energetinę Lietuvos nepriklausomybę turinčių užtikrinti dviejų svarbiausių darbų įgyvendinimas akivaizdžiai prarado pagreitį ir jų ateitį ėmė gaubti neaiškumo migla.

Būtina suprasti, kad, norint juos sužlugdyti, nebūtina apie tai skambiai pareikšti iš Seimo ar Vyriausybės tribūnos, užtenka tik užvilkinti svarbių techninių klausimų sprendimą. Be stiprios ir sutelktos politinės valios tokie projektai niekada nepavyksta. Todėl tik detalus šių svarbiausių darbų ir juos lydinčių povandeninių srovių išmanymas leis opozicijai tinkamai kontroliuoti valdžią, reikalui esant įspėti visuomenę ir net nebūnant valdžioje „apsaugoti“ bei stumti pirmyn strateginės reikšmės projektus. Šiuos dalykus, kaip ir daugelį kitų valdymo sričių, geriausiai išmano minėtų projektų politinis krikštatėvis ir buvęs premjeras A. Kubilius, dėl jų įgyvendinimo su priešiškomis interesų grupėmis grūmęsis visus 4 metus.

Taigi jei TS-LKD nariai šiandien nori turėti stipriausią opozicijos lyderį ir išlaikyti bei plėsti naujų rinkėjų skaičių, pasirinkimas pirmininko rinkimuose aiškus: Andrius Kubilius.

Žurnalas „Europos spalvos“