K. Starkevičius. Ar Vyriausybė tesės duotus pažadus žemdirbiams?

Šių metų lapkričio 27 d. dienraštyje „Respublika“ publikuotame straipsnyje „Žemdirbius siutina supirkimo kainos“ teigiama, kad šių metų antrajame pusmetyje perdirbėjai 20–30 proc. sumažino mėsinių galvijų supirkimo kainas.

Pasak Seimo nario, Šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras teisus teigdamas, kad kai kuriuose rajonuose, kur yra daug nenašios žemės, galėtų plėtotis mėsinė galvijininkystė, tačiau galimybės neišnaudojamos.

„Ankstesnė Vyriausybė tai ypač akcentavo, buvo teikiama parama veislinių mėsinių veislių galvijų įsigijimui, priimtas sprendimas, kad ūkininkai, norintys gauti ES paramą, privalomai turi laikyti gyvulius, nelaikantiems buvo numatytos sankcijos, kurias naujasis žemės ūkio ministras šį pavasarį gerokai sumažinto“, – teigia K. Starkevičius.

Straipsnyje teigiama, kad „prieš dvejus metus, patikėję buvusio žemės ūkio ministro pažadais, esą galvijininkystė būsianti prioritetine žemės ūkio šaka, ūkininkai prisipirko veislinių galvijų, planavo plėtrą, tačiau šį rudenį viskas nuslopo, augintojai laukia, kokia parama galvijininkystei bus 2014–2020 metų programiniu laikotarpiu“.

„Iš tiesų susiklosčiusi padėtis gyvulininkystės sektoriuje šiuo metu nėra optimistinė. Nors dabartinis premjeras kiekviena proga savo pasisakymuose deklaruoja didelę paramą gyvulininkystei, Žemės ūkio ministerija parengė Nacionalinę gyvulininkystės plėtros programą, tačiau tai – tik plikas dokumentas, neparemtas finansiniais įsipareigojimais, nes Vyriausybės pateiktame valstybės biudžeto projekte, kuris šiuo metu yra svarstomas Seime, jokių lėšų šios programos įgyvendinimui nėra numatyta“, – atkreipia dėmesį Šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras. – Kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šešėlinės vyriausybės žemės ūkio ministras pateikiau pasiūlymą 2014 metų valstybės biudžeto projektui gyvulininkystės produktų gamybos skatinimui skirti 30 mln. litų, papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms papildomai skirti 11 mln. litų, melioracijai – 96,8 mln. litų, anksčiau vykdytų veislininkystės priemonių finansavimui ir gyvulių draudimo išlaidų kompensavimui – 4 mln. litų. Šiems mano pasiūlymams iš dalies pritarė Seimo Kaimo reikalų bei Biudžeto ir finansų komitetai. Šiuo metu visi šie pasiūlymai perduoti svarstyti Vyriausybei“.

Be to, dar pavasario sesijos metu parlamentaras yra pateikęs Seimo nutarimo projektą „Dėl bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo“, kuriame vienas iš pasiūlymų Vyriausybei yra: „Siekiant ženkliai paskatinti gyvulininkystės plėtrą mokėti susietą tiesioginę paramą už gaminamą gyvulininkystės produkciją.“ Šiam K. Starkevičiaus parengtam nutarimo projektui bendru sutarimu pritarė Seimo Kaimo reikalų komitetas ir Seimo Europos reikalų komitetas.

„Tikimės, kad Seimas priims šį nutarimo projektą, o Vyriausybė vykdys savo programą ir konkrečiai parems žemės ūkį, ypač – gyvulininkystės sektorių, valstybės biudžete numatydama tam reikalingas lėšas“, – sakė K. Starkevičius.

Vis dėlto jo neapleidžia abejonės, nes jau tapo tradicija, kad dabartinė Vyriausybė daug žada, problemų sprendimui sudarinėja darbo grupes, tačiau pažadų nevykdo. Kol kas žemdirbiai labai abejoja, ar Vyriausybė tesės savo duotus pažadus, teikdama pataisytą valstybės biudžeto projektą Seimui antrajam svarstymui.