X
Menu

A.Vyšniauskas. Kantrybe ir darbštumu gali pramušti net ir storiausią sieną

Arūnas Kapsevičius gegužės 23 dienos „Suvalkietyje” išspausdintame tekste „Duonos ar žaidimų?” palietė daug įdomų temų. Nuo kultūros sostinės projekto iki gatvių tvarkymo. Tačiau svarbiausia tema, kurią gerbiamas žurnalistas užkabino, tai klausimas: ką turi veikti savivaldybės tarybos narys?

Mūsuose įprasta manyti, kad savivaldybės tarybos narys yra nuolankiai mero klausantis ir tik balsavimo mygtukus spaudantis funkcionierius. Aš su tokiu požiūriu visiškai nesutinku. Laikausi nuomonės, kad tarybos narys, politikas, pirmiausiai yra aktyvus savo bendruomenės, kuri jį išrinko, interesų atstovas. Todėl jis turi daryti viską ir pasitelkti visas teisėtas priemonės tos bendruomenės poreikių įgyvendinimui ir gynybai. Mane išrinko marijampoliečiai, kurie patikėjo, kad Marijampolė gali tapti Lietuvos kultūros sostine, kad darbo vietų mūsų savivaldybėje gali būti daugiau, gatvės ir daugiabučių kiemai gali būti sutvarkyti geriau, o savivaldybės biurokratija gali veikti efektyviau ir skaidriau. Viso to nuosekliai siekiu savo ir TS-LKD iniciatyvomis taryboje.

Lietuvos kultūros sostinė: kodėl dabar?

Kodėl būtent dabar Marijampolei pasiūliau siekti Lietuvos kultūros sostinės vardo? Ogi todėl, kad šis laikas yra vienintelis per visus tuos ketverius metus, kai kultūros sostinės vardo galime siekti. Kultūros ministerija Lietuvos kultūros sostinės vardus jau dabar išdalins 2017, 2018 ir 2019 metams. Todėl mes, kaip istorinis lietuvių valstybingumo, švietimo ir kultūros centras galime siekti kultūros sostinės vardo 2018 metams. Juk Marijampolė yra išskirtinis miestas. Didžiuokimės tuo!

Paraišką Kultūros ministerijos konkursui parengti ir pateikti turime iki birželio 1 d. Sprendimo projektą pateikiau iškart po to, kai balandžio 17 d. ministerija paskelbė konkursą. Todėl turime tokias pat galimybes dalyvauti konkurse ir siekti kultūros sostinės vardo kaip ir visos kitos Lietuvos savivaldybės. Tereikia visiems gerokai pakrutėti.

Gerbiamas A. Kapsevičius yra neteisus, kad kultūros sostinės projekto rengimas yra tik administracijos reikalas. Tai yra mūsų visų reikalas. Todėl dešimtys marijampoliečių pateikė daugybę gerų idėjų, o mes, konservatoriai, į idėjų siūlymą įsijungėme ypač aktyviai. Išdėstėme savo viziją: Marijampolė – herojų miestas. Pagal šią viziją programa būtų paremta išskirtine Marijampolės istorija ir reikšme šalies valstybingumui, kultūrai. Juk kultūros sostinės vardo siekiant 2018 metams, per valstybės atkūrimo šimtmetį, būtų galima tinkamai įamžinti visų tų didžių istorinių asmenybių, kurios kūrė Marijampolę ir Lietuvą, atminimą. Istorija yra kultūros pagrindas, jos turinys, kuris miesto kultūrinį gyvenimą išplečia žymiai plačiau nei vien menas, ar siauras kultūros kaip tik būdo pasilinksminti supratimas. Tačiau tai ilga ir fundamentali tema. Ne tai yra šios diskusijos esmė.

Tarybos narys: mygtukų spaudytojas ar iniciatyvus bendruomenės atstovas?

Kalba eina apie tarybos nario darbą ir jo atsakomybę. Prisipažinsiu – nemėgstu plaukimo pasroviui. Todėl ir išrinktas į tarybą pažadėjau sau: būsiu aktyvus ir iniciatyvus tarybos narys, kad už mane balsavusieji nenusiviltų. Dėl to tapau savotiška rakštimi seniesiems Marijampolės politikos vilkams. Netgi susilaukiu komentarų, kad neesu konstruktyvus. Tačiau pasakykite man, kas gali būti konstruktyviau nei naujos idėjos pasiūlymas ir netgi jos sprendimo projekto parengimas, pristatymas tarybai?

Tikiu, kad Marijampolėje atėjo laikas naujai politikų kartai, o kartu ir naujai darbo taryboje kultūrai. Kultūrai, kuri būtų pažymėta pozityviomis iniciatyvomis ir idėjomis. Tam kviečiu visus jaunuosius tarybos narius.

A. Kapsevičiui pridursiu, kad per paskutinį tarybos posėdį ne tik pasiūliau dalyvauti „Lietuvos kultūros sostinės” projekte, bet ir siūliau mažinti nekilnojamojo turto mokestį tam verslui, kuris kuria naujas darbo vietas. Tai dar viena iniciatyva. Ja galime paskatinti investicijų pritraukimą ir naujų darbo vietų kūrimąsi Marijampolėje. Deja, valdantieji socialdemokratai šių iniciatyvų taip išsigando, kad jas ne tik atmetė, bet ir iš to įtūžio nepatvirtino mano kandidatūros į Etikos komisijos pirmininkus. Nieko tokio. Dar vaikystėje tėvai mane išmokė, kad kantrybe ir darbštumu gali pramušti net ir storiausią sieną.

Todėl tai tik pradžia. Marijampolėje yra daug dalykų, kuriuos verta keisti. Tikiu, kad tai padarysime, nes užsidegimo yra, o ir opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija atsinaujina ir stiprėja.

Andrius Vyšniauskas

Marijampolės savivaldybės tarybos narys