Karo pradžia ar posūkis

Sovietų istorikai ir politikai labai pabrėždavo 1941 m. birželio 22 dieną kaip karo pradžią ir A. Hitlerio išdavystę, tik nepridurdami, kad išdavė sąjungininkas. Vėliau išugdyta ir visa jų vadinamojo „Didžiojo tėvynės karo” politinė mitologija.

Tėvynė kaip geografija turėjo mat apimti ir sovietų ką tik prieš tai okupuotas tautas bei žemes nuo Karelijos iki Besarabijos, aišku, ir su užgrobtomis bei mikliai inkorporuotomis Baltijos valstybėmis. Jų piliečiai tėvynę suprato kitaip ir pirma proga sukilo. Lietuvoje tai prasidėjo jau birželio 22 d. vakare.

Karo pradžia irgi kita – kai A. Hitlerio vadovaujama Vokietija, iš anksto susitarusi su J. Stalino vadovaujama Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją. Prancūzija ir Didžioji Britanija paskelbė karą Vokietijai. Sovietų Sąjunga, užpuolė Lenkiją keliolika dienų vėliau, atplėšė gabalą Rumunijos, pradėjo karą prieš Suomiją. Taigi Antrojo pasaulinio karo pradžių yra daugiau ir tikrai ne 1941 m. birželio 22-oji. Tą dieną įvyko išties didelis posūkis, kadangi dvi karo iniciatorės ir sąjungininkės, kupinos agresijos ir nepasitikėjimo, pradėjo kariauti viena su kita. J. Stalinas iš to vėliau darė savo atskirą karą ir net nustatė švęsti atskirą savo pergalės dieną. Tačiau politiniai mitai, kad ir labai nenoromis, galų gale traukiasi. Šiandien minėtina ne naujo karo pradžia, o Didžiojo karo posūkis, kai du draugeliai atgręžė šautuvus vienas prieš kitą. Ir Lietuva bemaž stichiškai jungėsi į karą, tarsi metus pavėlavusi, prieš vieną jo pradininkų. Jai švietė išsivadavimas, tuo metu netikroviška vizija.

Vytautas Landsbergis

alfa.lt