Pokalbis su Marijampolės savivaldybės tarybos nariu, priklausančiu Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai, Kostu Jankausku.
Jūsų vadovaujamo Kontrolės komiteto iniciatyva buvo patikrinta savivaldybės bendrovė „Marijampolės šilumos tinklai“ . Ten rasta daug betvarkės – jos direktorius Kęstutis Kubertavičius, gavęs didesnį atlyginimą nei meras (atlyginimą tvirtino taryba), siekdamas likti tarybos nariu (savivaldybės įmonės vadovas juo būti negali), „padarė save“ pavaduotoju pasilikdamas vadovo atlyginimą ir įgaliojimus. Dabar situacija pasikeitusi – K. Kubertavičius yra tikras pavaduotojas. Tačiau jo machinacijų neįvertino nei taryba, nei jos Etikos komitetas. O gal yra moralu, kai tarybos nariui bendrovės valdybos nariai – administracijos darbuotojai – nustato tokį atlyginimą, kokio jis galbūt pageidauja, ir už tai gauna atitinkamą atlygį, beje, mokesčių mokėtojų pinigais?
Savo klausimu atsakėte ir į klausimą. Kontrolės komitetas prieš keletą dienų gavo šios bendrovės naujosios valdybos atsakymą. Jo komitete dar nesvarstėme, bet, atsakydama į klausimą dėl išmokėtų priedų prie atlyginimų teisėtumo, naujoji valdyba nenurodė, ar tai svarstė, o paprasčiausiai nusprendė 2003 metų nutarimą dėl priedų pripažinti netekusiu galios nuo šių metų spalio 1 -osios dienos…
Mano klausimas skaitytojui: ar gali eiliniai savivaldybės administracijos darbuotojai, būdami šios bendrovės valdybos nariai, paprieštarauti savivaldybės tarybos nario, priklausančio valdančiajai daugumai, užmačioms?
Tęsiant temą apie moralę. Anot laikraščio „Lietuvos žinios“, pirmadienio posėdyje taryba patvirtino solidžius priedus mokyklų direktoriams. Didžiausius gaus „Sūduvos“ gimnazijos direktorius Alvydas Zdanys ir Rygiškių Jono gimnazijos vadovas Vilhelmas Petkevičius. Atlyginimai gerokai padidinti Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui bei Marijampolės ligoninės direktorei. Ar reikia suprasti, kad Marijampolėje baigėsi krizė, nors, „Miesto laikraščio“ žiniomis, ligoninėje katastrofiškai trūksta darbuotojų, o nauji nepriimami, nes … trūksta lėšų?
Krizei Marijampolėje dar ne pabaiga, pasižiūrėkite, kiek bedarbių, kokie daugumos žmonių atlyginimai…
Dar reikia taupyti ir taupyti, vien su įvairiausiomis skolomis artėjame prie trisdešimties milijonų litų.
Iš valstybės biudžeto finansuojamose įstaigose ir verslo įmonėse lėšos naudojamos skirtingai. Versle tai daroma labai racionaliai ir efektyviai, atidedama rytdienai, paskaičiuojamas optimistinis bei pesimistinis variantai, labai gerai įvertinama situacija, be to, praverčia nuojauta.
Biudžetininkai išteklius naudoja vadovaudamiesi kitais principais: reikia „išmušti“ pinigų, įrodyti, kad jų reikia, ir metams viskas aišku, juolab kad lėšos iš Vilniaus, iš krepšelio ar maišelio – niekam negaila. Tegul turi, tegul gauna. Ir ypač „savi” – dauguma mokyklų direktorių, kitų biudžetininkų yra valdančiųjų atstovai.
Nustatant sveikatos įstaigų vadovų atlyginimus yra taisytinų dalykų – vienur tai daroma atsižvelgiant į įstaigos dirbančiųjų atlyginimų vidurkį, kitur yra nuolatiniai atlyginimai plius solidūs priedai.
Manau, sistema turi būti vienoda, įvertinant darbuotojų skaičių, jų atlyginimų vidurkį, darbų apimtis, paslaugų lygį, kitus veiksnius, tačiau skatinanti siekti geresnių rezultatų.
Nemažai Jūsų partiečių, taip pat marijampoliečių, kuriems rūpi miesto ateitis, ją sieja su Jūsų dalyvavimu aktyvioje politinėje veikloje. Tačiau nepretenduojate nei į savivaldybės mero postą – net nežinia, kurioje rinkimų sąrašo į tarybą vietoje esate – konservatoriai, skirtingai nei socialdemokratai, sąrašo nepaskelbė. Nesate minimas ir tarp kandidatų į atsilaisvinusią Seimo nario vietą. Kodėl?
Pastaba vietoje – šiandien aktyviai politinei veiklai labai trūksta laiko. Kaip žinote, dirbu verslo struktūrose, o šiuo kriziniu laikotarpiu situacija bet kuriame versle yra labai sudėtinga.
Tik vienoje bendrovėje, už kurią esu atsakingas, dirba per pusantro šimto žmonių, jie reguliariai gauna atlyginimus. Dirbame pelningai, turime pakankamai lėšų, galime investuoti į naujus projektus. Visa tai nepasidaro labai lengvai, tam reikia daug, įtemptai dirbti ir man, ir visai komandai…
Jeigu siekčiau mero ar Seimo nario vietos, turėčiau palikti dabar užimamas pareigas ir atsidėti labai aktyviai politinei veiklai. Dirbti truputį nemoku.
Socialdemokratai per rinkimus ketina gauti ne mažiau vietų nei dabar turi savivaldybės taryboje – devynias. Kokia Jūsų nuomonė dėl partijų galimo atstovavimo naujos kadencijos taryboje?
Drąsios socialdemokratų prognozės… Pažiūrėjau jų kandidatų sąrašus, dauguma biudžetininkų ir tų, kurie negali dirbti savivaldybės taryboje, nes dirba įstaigose, kurių steigėjas yra taryba. Kita vertus, jie yra labai tinkami priešrinkiminiam bei rinkimų periodui – gali skirti nematuojamus išteklius geidžiamam rinkimų rezultatui pasiekti. Nevisai padoru prieš bendruomenę, bet jeigu tai pasiteisina jau kelinti rinkimai, balsuojantiems tai nė motais, kodėl neteikti tokių sąrašų?
Partijų vietų taryboje nebursiu, bendruomenei linkėčiau rinkti, reitinguoti į tarybą daugiau jaunų žmonių, kad keistųsi ir tarybos sprendimai, ir tarybos sudėtis, miesto veidas. Sūduvos sostinei reikia perspektyvaus matymo, strateginio požiūrio, prioritetų, darnios ekonomikos plėtros, aktyvios marketingo pozicijos. Šios tarybos kadencijos metu Marijampolė sunaikinta kaip apskrities administracinis centras, bet miestas negali sunykti kaip etninis, regioninis kultūros ir verslo centras – tai ypač svarbu.
Kad miestas būtų patrauklus jaunimui, jis čia norėtų likti gyventi, reikia, anot romėnų, „duonos ir žaidimų“. Manau, dar būtina, kad jaunimas ir prie miesto reikalų sprendimo daugiau prisidėtų, o ne vyresniosios kartos dėdės bei tetos spręstų jo poreikius. Tam ir vyresnieji turi pasirengti, ir jaunimas suprasti savo aktyvios pozicijos svarbą.
Tarybos kadencija eina į pabaigą. Kaip vertinate jos veiklą?
Vidutiniškai. Dabartinės kadencijos taryba pateko į didžiulės krizės periodą, kuriame tik vienai kitai savivaldybei pavyko rasti savitą kelią. Dauguma, kaip ir mūsų taryba, nuplaukė pasroviui be irklų…
Ar Europos Sąjungos lėšas, kurias gauna Marijampolė, galima panaudoti efektyviau?
Šiandien ES lėšų naudojimo efektyvumą nulemia rinka – vyksta konkursai, darbai pinga, skiriamų lėšų efektyvumas didėja, nes už jas atliekama daugiau darbų. Marijampolei paskirtos lėšos, galima sakyti, naudojamos efektyviai.
Kita tema – kokia miesto centro tvarkymui tekusių ES lėšų kaina?
Kaip tai suprasti?
Miesto centrui skirtos lėšos naudojamos kitų savivaldybei priklausančių projektų bei priemonių sąskaita – mūsų miestelių bei gyvenviečių kelių, šaligatvių, gerovės sąskaita. Apskrities kitų savivaldybių tarybų nariai, priklausantys Regiono plėtros tarybai, nusprendė, kad lėšos, skirtos projektams bei priemonėms finansuoti, skirstomos pagal savivaldybėje gyvenančių žmonių skaičių. Marijampolės savivaldybei dalis lėšų paskirta tik pagal seniūnijų gyventojų skaičių – be miesto gyventojų. Todėl daugelyje sričių daugiau kaip dvigubai sumažėjo finansavimas ne miesto gyventojų poreikiams. Kitų savivaldybių kaimiškosios teritorijos gauna žymiai daugiau pinigų negu Marijampolės. Pasikalbėkite apie tai su buvusiame apskrities viršininko administracijos pastate Vidaus reikalų ministerijos priklausomybėje likusiais biudžetininkais, kurių ir pareigų iškart negalėčiau pasakyti.
Kalbėjosi Vytautas Žemaitis