Kosto Jankausko interviu „Miesto laikraščiui”: „Išgyvens tik raumeningi”

Įžengėme į 2010 metus, kokie jie bus? Į šį klausimą atsako UAB koncerno „Alga” generalinis direktorius, savivaldybės Tarybos narys, išrinktas pagal Tėvynės Sąjungos sąrašą, Kostas Jankauskas.

– Deja, į 2010 metus įžengėme gerokai pasimetę, žiniasklaidos ir valdžios prigąsdinti bei nebūdami garantuoti dėl rytdienos.

– Gal šie metai žada ir ką nors gero?

– Prognozės nelinksmos – dar mažiau uždirbsime visi: ir verslas, ir žmonės. Lengviau išgyvens tie, kurie prisiauginę daugiau „raumenų”.

– Marijampoliečiai žmonės taupūs, gal atsilaikys?

– Racionalumas, taupumas, sugebėjimas laikinai atsiriboti nuo bet kokio nebūtino vartojimo – bene vienintelis receptas susimažinti išlaidas, jas subalansuoti su turimais ir gaunamais resursais. Beje, mūsų miestelėnams šios savybės nuo seno labai gerai žinomos, tik per pastaruosius penketą metų primirštos.

– Atrodo, kad jau taupyti nebėra ką ir kaip!

– Galime ir būsime priversti taupyti viską ir kiekviename žingsnyje: brangstant elektrai augs kainos – privalome netingėti išjungti iš tinklo visus prietaisus, kai jie neveikia, pasitikrinti, ar ne be reikalo iš čiaupo teka vanduo, ypač karštas, ar būtina kasdien automobiliu vienam važiuoti į darbą, o gal paslaugų ir prekių poreikis ar kaina neatitinka galimybių, jau nekalbant apie tai, kad soduose supuvo obuoliai, svogūnų bei morkų nebemokame ten pat užsiauginti, papildomų mažai apmokamų darbelių niekas nenori dirbti, savo daugiabučio laiptinės, kiemo, pievutės ar šaligatvio ne visi nori apsitvarkyti ir t.t.

– Žmonės nori gyventi geriau, patogiau, lengviau…

– Gausos dėdė susirgo ne čia, o kažkur Voltstrite, už jūrų marių, ir mūsų turėtą gausą tempia sau. Dar keletą metų temps ir nieko šiandien mes, maži žmogeliai – lietuviai, nepadarysime, jeigu anksčiau nedarėme.

– Gal mus išgelbės aktyvūs verslininkų veiksmai ieškant naujų rinkų, geri eksporto planai?

– Reikia aiškios valdžios pozicijos ir konkrečių veiksmų eksporto keliams, nes kol kas skamba tik deklaracijos.
Dabar kiekviena įmonė kapstosi savarankiškai. Klausite, kodėl tai valstybinio lygio reikalas? Atsakymas paprastas: Lietuvos rinka mažytė, vietinis vartotojas atsigaus ne anksčiau kaip po 3- 4 metų, o užsidirbti ir valgyti žmogui reikia jau šiandien, vadinasi greičiausia išeitis – eksportas. Turime ką eksportuoti ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Marijampolės, tik reikia tinkamo valstybės požiūrio. Be to, veikti ji turi skubiai.

– Gal yra kitas kelias – viską mesti ir dumti į užsienį?

– …mesti vaikus, žmonas, senus tėvus, papročius, tradicijas, aplinką, meškeres… Jeigu nieko švento šioje žemėje nebėra, po kelių dešimtmečių turėsime daug įvairių užsieniečių, statysime mečetes…

– Lozungais ir vertybinėmis deklaracijomis gyvas nebūsi.

– Didžioji dauguma nepakankamai pilietiškai subrendusių rinkėjų išrenka valdžią, kuri, nebūdama tinkamai atsakinga bei atskaitominga bendruomenei, priveda žmones prie nevilties, vulgaraus nepasitenkinimo, galų gale pavojingai silpnina valstybę.

– Kalbame apie dabartinę valdžią?

– Pirmiausia – apie buvusią ilgoko periodo valdžią. Spauda rašė, kad estams jau blogai, svarstoma būtinybė pradėti naudoti valstybės sukauptą rezervą. Lietuvoje valdant socialdemokratams ne tik kad rezervo, bet ir minties apie rezervus neaptikta. Valstybė visiškai neparuošta, nekalbant apie socialinę sferą bei žmones. Ruošiamas daržas, bulvių „kapčius” žiemai, ruošiami ištekliai galimiems sunkumams, sūduvis atsideda „juodai dienai”, bobutės – laidotuvėms, o valstybė pamiršo atidėti rytdienai…

– Už tai atsakys konservatoriai?

– Kas valdžioje, tas ir atsako. Nuo politinės atsakomybės nepabėgsi, o pirmiausia reikės atsakyti valdžia…

– Kada išmuš atsakomybės valanda?

– Nežinau. Kuo daugiau darys klaidų, tuo greičiau ta valanda ateis. Jaučiu kita – kai šitą valdžią vers, vadinasi, problemas jau išsprendėme, sunkumai praeityje, pradėjo reikalai valstybėje taisytis…

– 2010 metai valstybei nieko gero nežada, o kaip šiais metais atrodys verslas ir gyvenimas Marijampolėje?

– Manau panašiai kaip ir visoje Lietuvoje. Gal kiek geriau, bet tai tema, verta atskiro pokalbio.

„Miesto laikraštis”