X
Menu

A.Kubilius „Automobilių mokesčio įvedimas – pasityčiojimas iš mokesčių sistemos ir Vyriausybės veiklos“

Žinių radijo laidoje „Opozicija“ opozicijos lyderis Andrius Kubilius atsakydamas į žurnalisto Raigardo Musnicko klausimus pažymėjo, kad dabartiniai valdančiųjų siūlymai įvesti automobilių mokesčius – pasityčiojimas iš pačios mokesčių sistemos. Taip pat A. Kubilius apžvelgė ankstesnės Vyriausybės vykdytą valstybės valdomų įmonių pertvarką, atsakė į klausimą dėl Premjero derybų Sočyje su dujų monopolininke „Gazprom“.

R. Musnickas: Jūs teigiate, kad valdančiųjų socialdemokratų argumentacija dėl automobilių mokesčio yra neteisinga ir žeidžia pensininkus. Truputį vėliau mes nagrinėsime šį mokestį, bet jūs gi pats valdydamas siūlėte automobilių mokestį, tai ar jūsų nuomonė pasikeitė, ar kažkas daroma ne taip, įvedinėjant šį mokestį?

A. Kubilius: Iš tikrųjų pats mokestis, kaip ir daugelis kitų mokesčių, galima teoriškai svarstyti, ar jis geras, ar tinka, ar ne, yra daug pasaulio valstybių, kur jis yra naudojamas, bet kaip jis dabar bandomas įvedinėti, tai panašu į pasityčiojimą iš pačios mokesčių sistemos ir pačios vyriausybės veiklos, nežinau kodėl Premjeras sau leidžia taip elgtis. Nes argumentas, kuris nuskambėjo iš v vyriausybės narių, kad automobilių mokestis yra įvedamas tam, kad kompensuoti sumažintas per krizę pensijas, ką jis reiškia? Tai reiškia, kad visi kiti piliečiai, kurie turės tą mokestį mokėti, jie bus pikti ne ant vyriausybės, o bus pikti ant pensininkų, nes atrodys taip, kad čia tik dėl to ir įvedamas. Antras dalykas, tai patys pensininkai susimokės mokėdami tokį mokestį, nes daugelis yra ir automobilių savininkai, jie susimokės už savo pensijų kompensavimą. Tuo tarpu kai priežastis visos tos sumaišties valdžios tarpe yra ta, kad valdžia neprotingai, neišmintingai, nesolidariai ir kartu savanaudiškai dar praeitų metų rudenį, neklausant ir mūsų rimtų patarimų, visų pirma pasirūpino savimi, pasididino valdžios atlyginimus, tam išleido 250 milijonų litų ir dabar verčiasi per galvą, nes supranta, kad pensininkams nieko nepadidinus, o sau pasididinus virš 30 procentų atlyginimus, tikrai atrodo reikalas labai prastai, bet taip, kaip jie dabar siūlo tuos receptus, tai yra visiškas absurdas…

R. Musnickas: Bet jūs iš principo esate už tokį mokestį? Nes jūs gi siūlėte…

A. Kubilius: Aš pasakyčiau labai paprastai, mes savo programoje, su kuria ėjome į Seimo rinkimus, ir dabar esame parašę, kad reikia žiūrėti sistemingai į mokesčių problemas Lietuvoje. Viena didžiausių problemų yra per didelis darbo jėgos apmokestinimas ir ypač mažai uždirbančių, mažų atlyginimų per didelis apmokestinimas, tai mūsų pasiūlymas buvo, pirmas dalykas didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, didinti iki minimalios algos dydžio, tuo būdu mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Bet tam, kad subalansuotumėme pajamas ir išlaidas, kad nedidėtų deficitas, nes taip didinant neapmokestinamąjį dydį, tikrai mažėtų pajamų, reikėtų ieškoti kitų pajamų šaltinių, tame tarpe gali būti ir automobiliai arba nekilnojamasis turtas.

R. Musnickas: Vieną mokestį nuleidžiant, kitą didinti…

A. Kubilius: Taip, kad iš tikrųjų tokiu atveju mes pasiektumėme rimtų pertvarkų, kurios būtų naudingos pačiai ekonomikai.

R. Musnickas: Vadinasi, jums nepatinka ir argumentacija šio mokesčio – atstatyti pensijas. Nes mokesčiai turi tokį solidarumo principą – sveikieji moka už sergančius, vairuojantieji automobilius galbūt kažkiek kompensuoja žmonėms pensijas, čia nieko nepadarysi, bet manote, kad nereikėjo nieko aiškinti?

A. Kubilius: Aš jau prieš dvi savaites sakiau, kad tas fontanas vis naujų idėjų apie mokesčius, jis niekur nenuves. Iš pradžių girdėjome, kad reikia didinti alkoholio akcizus, tada visi pradėjo juoktis, kad čia visiems vyrams reikės dar po alaus butelį išgerti, kad pensijas kompensuotume. Tuomet buvo kalbos, kad dyzeliną matuos su žilvičių lazdelėmis bakuose ant sienos, po to Seimo pirmininkė buvo sugalvojusi, kad reikia Bažnyčios turtą apmokestinti, Algirdas Sysas, atsimenu, sakė, kad reikia priimti šilumos apmokestinimą. Mes tuomet pasiūlėme prisiminti Petro I-ojo laikus ir barzdas apmokestinti, aš siūliau pagal savo fizinę būklę plikes apmokestinti, sakiau, čia solidariai galėtume prisidėti. Tai iš tiesų tas mokesčių svarstymas pavirsta tokiu šiek tiek juokingu dalyku. Ir akivaizdu, kad kalbant tokia jautria tema, valdžios koalicija turi tvirtai susitarti, ką ji žada daryti ir tada pasakyti, kad bus daroma taip. Argumentuoti tokiu atveju reikia neieškant keistų pasiteisinimų, argumentuoti reikia tvirtai ir solidžiai. Ir aš tikrai nesu tas, kuris sakytų, kad jokių mokesčių niekada gyvenime negalima ar naujų įvesti, ar pakeisti. Bet Premjero problema yra ta, kad jis prieš du metus kategoriškai sakė „ne“ tokiam mokesčiui, dar prieš du mėnesius, gruodžio pradžioje sakė „nebus jokių naujų mokesčių“, tai be abejo, niekas nepraleis progos priminti, ką jis kalbėjo prieš du mėnesius.

R. Musnickas: O ką jūs darytumėt dabar Premjero vietoje, jeigu būtų praleista proga grąžinti iš tų pinigų, kurie buvo formuojant biudžetą?

A. Kubilius: Aš pripažinčiau paprastą klaidą, kad buvo padaryta klaida su valdžios atlyginimų didinimu ir ieškočiau būdų kaip grįžti atgal. Ir nieko neatsitiks valdžiai dabar susimažinti, ne 30 proc. pasididinti atlyginimus, o 10 procentų, tada liktų apie 150 milijonų ir būtų pinigų pirmam etapui… bet yra dar viena problema – kalbame apie pensijų kompensavimą, bet yra dar didelė grupė valstybės tarnautojų, viešojo sektoriaus darbuotojų, kultūrininkų, bibliotekininkų, kuriems atlyginimai nėra atstatyti. Tai dabar kalbame tik apie pensininkus, o visiems kitiems lieka tiktai laukti ir galvoti, kada dar kokį mokestį valdžia įvedinės, gal tada ir jiems kas nors iš to teks. Aš pirmiausiai labai atvirai suskaičiuočiau, kokie dar laukia valstybės įsipareigojimai, kam kokius atlyginimus dar reikės atstatyti, ką ir kaip, kada planuojama kompensuoti iš to, kas buvo sumažinta, ir, parodydamas tą visą bendrą vaizdą, labai realistiškai išdėstyčiau, per kokį laikotarpį galima nesidraskant ir nedarant mokestinių cirkų šias problemas tvarkingai spręsti. Ne vieną kartą esu kartojęs, kad kaip mūsų vyriausybei teko suvaldyti Lietuvos kritimą į krizę, taip šiai vyriausybei tenka suvaldyti išėjimą iš krizės. Bet išėjimą iš krizės reikia taip pat valdyti. Negalima pasakyti „krizė baigėsi“ ir mes pradėsime ką nors žadėti, dalinti ir t.t. tai rodo visišką suirutę, o jos viršūnė yra pono Bradausko pasakymas, kad atimsime iš tremtinių pensijas ir atiduosime kažkam kitam.

R. Musnickas: Ką jūs galvotumėte apie ekonomistų pasiūlymus dar vienu būdu spręsti problemą, sutvarkyti valstybės turtą, kurio grąža yra beprotiškai maža ir, antras dalykas, parduoti, sakykime, trijų energetikos įmonių valstybinių akcijų labai mažą dalį, 5-10 procentų ir taip gauti pinigų, apie 200 milijonų litų maždaug?

A. Kubilius: Čia teisingai jūs išdėstėte, bet pradžiai pirma sąlyga yra sutvarkyti turtą ir tas pačias valstybines įmones bei jas tinkamai valdyti, kad jų akcijų kaina būtų maksimali, ir tada jau galvoti apie dalies akcijų pardavimus, apie viešus akcijų pardavimus. Tokios perspektyvos yra neatmestinos, bet būtų vėlgi blogai pardavinėti akcijas tam nepasiruošus. Dabar reikia pinigų, tai greitai bėgam į rinką, išmetam, gaunam mažą kainą ir didelės naudos iš to negaunam, gaunam galbūt tiktai problemų. Mes matėme tą perspektyvą kaip galimybę finansuoti kad ir tuos pačius stambius energetinius projektus, išnaudojant tokį finansų sutelkimo būdą. Tokio varianto negalime atmesti, bet jam reikia tinkamai pasiruošti.

R. Musnickas: O kodėl ir jūsų valdžiai, na, jūs bandėte sutvarkyti valstybės turtą, buvo įvairūs projektai, kodėl taip sunkiai sekasi? Jūsų laikais buvo kalbama, kad grąža buvo didesnė, apie 550 mln., nors kai kas mano, kad čia gal irgi dirbtinai išpūsti skaičiai, dabar aiškinama, kad iš viso neatleistinai maži skaičiai, apie 86 milijonai, iki 100 milijonų.. tai kur čia yra problema?

A. Kubilius: Sakyčiau, kad čia yra dvi problemos, viena – taip vadinamas centralizuoto turto valdymas, čia labiau galbūt kalbama apie nekilnojamą turtą, kad tą turtą, kurį valdo vyriausybė, o visų pirma, tai yra ministerijų pastatai, kad jį vėlgi būtų galima žymiai efektyviau ir racionaliau tvarkyti ir priversti ministerijas pergalvoti, ar ministerijoms verta turėti pastatus Gedimino prospekte, gal galima kur nors ne tokioje prestižinėje vietoje, iš to, kaip rodo kitų šalių patirtis, gali valstybė nemažai pinigų bent jau sutaupyti. Antras dalykas – kaip valdomos valstybės įmonės, tai tam mes skyrėm daug dėmesio ir buvome pirmoji vyriausybė, kuri pradėjo valdymo pertvarką, čia pamename mūsų karštas diskusijas apie holdingus, visuomius, ne viskas mums pavyko. Bet iš tikrųjų buvo pasistūmėta labai rimtai į priekį, atsirado reguliari tvarka, kaip yra stebimas valstybės turto valdymas ir jo rezultatai. Galima palyginti, ar įmonių veikla gerėja ar blogėja, pagal pelnus, pagal kitus rodiklius. Vienas iš rodiklių yra, kiek sumoka į biudžetą dividendų. Tai čia, deja, dar politikų mąstymas nėra pilnai persitvarkęs, nes kai kam atrodo, kad valstybinės įmonės neturi tų dividendų mokėti į biudžetą, jos vykdo kažkokius projektus ir šitokiu būdu grįžta senoji tvarka, kai ne valstybė valdydavo savo įmones, o tos įmonės dažnai valdo valstybę ar bent jau savo ministrus ir ministerijas. Ir tada jos įrodo, kad nenori tų dividendų mokėti, o ministrai paklusniai galvas nuleidę ar neturi pakankamai politinės valios kai kurias tokias įmones galingas, didžiules ir tikrai labai turtingas tinkamai suvaldyti. Mes siekėme normalios tvarkos, traktuodami, kad visi pinigai, ar biudžete, ar valstybinių įmonių uždirbti yra visuomenės pinigai ir visuomenė per savo atstovus, per Seimo narius, per vyriausybę, turi viešai skaidriai nuspręsti, kaip tie pinigai naudojami. O ne pati įmonė kažkur tyliai pasako, kad mums tie pinigai turi likti kažkokiems projektams vykdyti ir paskui niekas nežino, kur tie pinigai panaudojami.

R. Musnickas: Dar vienas klausimas, Premjeras A. Butkevičius grįžo iš Sočio po susitikimo su „Gazprom“ vadais, buvo šią savaitę patenkintas, nors tų konkrečių planų, kas ten bus, ar jūs girdėjote ką nors?

A. Kubilius: Ne, kol kas nieko negirdėjome. Aš tik stebėjausi tokia derybine taktika. Nes šiaip jau derybose, net jeigu gauni gerą pasiūlymą, reikia susiraukus iki pat pabaigos demonstruoti nepasitenkinimą, kad derybų partneriai…

R. Musnickas: Ne kažin kas čia..

A. Kubilius: Ne kažin kas čia, duokite daugiau. Nes aš „Gazprom“ vietoje išgirdęs tokį Premjero džiūgavimą, galvočiau, kad reikia siūlyti žymiai mažiau sekančiame etape. Antras dalykas, reikia aiškiai įvardinti, ko mes siekiame, kokių klaidų reikia išvengti. Akivaizdu, kad „Gazprom“ turi nuleisti kainą, kad ji būtų lygi estams ir latviams, tai pirma sąlyga. Antra, tai ta 5 mlrd. Litų kompensacija negali būti naudojama dar didesniam kainos mažinimui panaudojant jau mums priklausančius pinigus, nes tai sukurtų nesąžiningos konkurencijos sąlygas, tokiu atveju, susidurtume su problema, kad pradėsiantis veikti suskystintų dujų terminalas galėtų atrodyti labai nekonkurencingas. Tai tie 5 mlrd. Litų turi būti atiduoti Lietuvos valstybei, o ji tą iš „Gazprom“ gautą kompensaciją turėtų atiduoti dujų vartotojams, kurie permokėjo už dujas.