A. Kubilius: „Geriausi mitų griovėjai – socialdemokratai“

Seimo opozicijos lyderio, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno Andrius Kubilius kalba Seimo plenarinio posėdžio metu, svarstant kitų metų biudžetą.

(2013 m. lapkričio 21 d.)

Savo pasisakymą pradėsiu kaip konstruktyvios opozicijos atstovas, pagirdamas kitų metų biudžeto projektą. Mano pagyrimas labai žmogiškas, iš tikrųjų nuoširdžiai padėkojant Premjerui ir finansų ministrui, kad jie yra geriausi mitų griovėjai. Žinote tokią gerą laidą? Man ji labai patinka. Titulą „geriausi mitų griovėjų“ drąsiai priskiriu Premjerui ir finansų ministrui, mitų, kuriuos iki šiol kūrė patys socialdemokratai.

Pirmasis mitas, kurį sugriauna šiuo biudžetu Premjeras ir finansų ministras, yra tai, kad Lietuva turi kokius nors socialdemokratus. Noriu priminti, ką sakė prieš rinkimus socialdemokratai. Keletas jų skiriamųjų bruožų, cituoju: „Įvesti progresinius mokesčius.“ Antras: „Taikyti PVM lengvatinį tarifą vaistams, knygoms ir kitiems dalykams, bet tarp jų ir kai kuriems būtiniausiems maisto produktams.“ Toliau trečia citata iš socialdemokratų rinkimų programos: „Nuosekliai didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, keisti įstatymų bazę, kad sumažėtų darbo užmokesčio skirtumas viešajame sektoriuje tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų. Atlyginimų didinimą pradėti nuo mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio“. Bet ką matome kitų metų biudžete? Viską priešingai. Biudžetas yra akivaizdus įrodymas, kad iki šiol Lietuva gyveno su mitu, kad socialdemokratai yra už progresinius mokesčius, už PVM lengvatas mėsai ar už mažiausiai uždirbančių biudžetininkų atlyginimų didinimą. Frakcijos vardu noriu padėkoti Premjerui ir finansų ministrui, kad jie tokius mitus taip efektyviai sugriovė.

Dar vienas mitas, kuriuo socialdemokratai maitino visą Lietuvą visus krizės metus ir tvirtai sakė savo programoje, cituoju: „Taisyti konservatorių ir liberalų naktinės mokesčių reformos klaidas.“ Noriu čia priminti, kad per prabėgusius nė vienos tariamos klaidos netaisė ir kitais metais neplanuoja taisyti. Taigi akivaizdus įrodymas, kad 2008–2009 m. įvykdytoje mokesčių reformoje jokių klaidų nebuvo. Taigi dar vieną socialdemokratų sukurtą mitą Premjeras ir finansų ministras finansų ministras tiek ligšioline veikla, tiek ir pateikdami kitų metų biudžetą labai efektyviai sugriovė. Dar sykį noriu pasakyti, kad jeigu būtume surengę tokį konkursą, kas Lietuvoje yra šiais metais geriausi mitų griovėjai ir būtų tokia laida, aš drąsiai siūlyčiau nominuoti Premjerą ir finansų ministrą už tokį tikrai puikų šito vaidmens atlikimą. Iš tikrųjų žiūrint į tokį efektyvų socialdemokratinių mitų griovimą, mes, konservatoriai, galėtume ir pritarti biudžetui.

Dar daugiau galėčiau pasakyti pagiriamųjų žodžių ir dėl biudžeto kai kurių pagrindinių makro skaičių. Pirmiausia dėl deficito skaičių. Sveikintina, kad iš tikrųjų nesiūloma nei labiau praskolinti, nei labiau apmokestinti, nors iš kai kurių taip pat ir Premjero ankstesnių kalbų buvo galima manyti, kad toks pavojus gresia. Sakyčiau, kad tuo požiūriu Premjeras ir finansų ministras, kaip jau sakiau, tiek dėl kai kurių socialdemokratinių mitų naikinimo, tiek dėl atsakingos deficito politikos elgiasi ne kaip kokie nors socialdemokratai, kurių, kaip paaiškėjo, čia Lietuvoje nėra, o beveik kaip konservatoriai. Gal prastesnės kokybės, bet verti pagiriamojo žodžio. Tačiau, mielieji kolegos, išsakęs visus pagiriamuosius žodžius, toliau norėčiau jau pasakyti, kad vis dėlto nepaisant visų šitų gerų savybių, mes, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, už tokį biudžetą negalime balsuoti dėl kelių priežasčių ir aš jas pabandysiu įvardyti.

Pirmoji priežastis. Kitų metų biudžetas yra valdžios savanaudiškumo biudžetas. Prieš rinkimus žadėta, kad bus rūpinamasi kiekvienu žmogumi ir jo interesais, tuo tarpu biudžete akivaizdžiai matome, kad bus rūpinamasi savais žmonėmis ir savais interesais. Tai reiškia, kad valdžia yra pasirengusi kitais metais didinti savo algas 30 %, bandydama šį savanaudiškumą pridengti kokiais nors Konstitucijos sampratos aiškinimais? Tai yra savanaudiškumas, ir viskas. Sakyčiau, net godus savanaudiškumas. Kai valdžia sau didinasi atlyginimus 30 %, o bibliotekininkams Vyriausybė siūlo nulio didinimą, kitų žodžių šioje situacijoje ir negalėtume surasti. Tik mūsų siūlymu čia, Seime, lyg ir pradėta žadėti bibliotekininkams didinti atlyginimus, bet iš Vyriausybės mes dar nieko nežinome, kokia iš tikrųjų yra jų pozicija.

Antra, kodėl mes negalime pritarti kitų metų biudžetui. Labai aiškiai galime konstatuoti, kad socialdemokratams, kuriems rūpi tik savi žmonės, pensininkai visiškai nerūpi. Valdžiai atlyginimai didės 30 %, pagal prognozes bendras atlyginimų vidurkis kils apie 5,2 %, tuo tarpu pensijos didės nuliu. Ką tai reiškia? Dar pasižiūrėkime į „Sodros“ prognozes iki 2016 m. Mielieji, aš supratau, kaip jūs spręsite „Sodros“ problemas. Pensijos bus visiškai nedidinamos, pensininkų pragyvenimo lygis akivaizdu, kad smuks. Jei 2012 m. vidutinės pensijos santykis su vidutiniu atlyginimu buvo 47 %, tai jūsų prognoze (štai raštu parašyta), 2016 m. tas santykis bus 38,4 %. Su šitokia programa, aš suprantu, kaip bus sprendžiamos „Sodros“ problemos. Pensininkai neišgyvens, problemų neliks. Mes su tokia perspektyva vėlgi visiškai negalime sutikti.

Dar pora dalykų. Suprantame socialdemokratų vidinių tam tikrų santykių reikalus. Kai kurie dalykai iš to atrodytų visai neblogi, pavyzdžiui, tai, kad V. Andriukaitis kitų metų sveikatos biudžete gauna 300 mln. litų daugiau lėšų. Sveikata visiems mums rūpi ir mes tuo galėtume pasidžiaugti, bet kai dėl atitinkamų santykių koalicijoje, kai V. Uspaskichas pasako, kad tai yra pati prasčiausia Vyriausybė per visą Lietuvos istoriją, kenčia žemės ūkis, nes lygiai tiek pat – 300 mln. litų – kitais metais žemės ūkiui yra skiriama mažiau lėšų, mes šitoje vietoje galime pasakyti: gal kaip nors broliškai pasidalinkime? Vis dėlto nereikia taip tiesmukai tų politinių simpatijų ir antipatijų užkrauti žmonėms ant pečių.

Paskutinis dalykas. Kai kitais metais 1 mlrd. 200 litų didėja perskirstomų lėšų galimybė, o krašto apsauga lieka su tais pačiais – 0,75 nuo BVP, mielieji, vien šitos priežasties užtenka, kad mes nebalsuotume už biudžetą.