A. Kubilius: „Premjeras bando sugrąžinti telefoninę teisę“

Šios dienos „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ Opozicijos lyderis Andrius Kubilius su žurnalistu Raigardu Musnicku kalbėjosi apie šios savaitės įvykius. Šią savaitę atsistatydino net trys valstybės pareigūnai. Kalbant apie vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko ir sveikatos apsaugos viceministro Gedimino Černiausko atsistatydinimus, A. Kubilius teigė, kad tokių rezultatų davė opozicijos rašto darbai, nes tik parašius paklausimą premjerui dėl G.Černiausko, nuskambėjo žinia, jog jis atsistatydina. Taip pat nutiko ir su D. A. Barakausku, tik pradėjus rinkti parašus interpeliacijai, darbo tęsti nebereikėjo – D. A. Barakauskas atsistatydino. Opozicijos lyderis teigė, jog šis ministro žingsnis yra teisingas, bet pavėluotas, todėl keliantis įvairių spėlionių.

„Tiek R. Paksas buvo kovingai nusiteikęs ir aiškino net premjerui, kad ministras turi dirbti toliau. Lygiai taip pat premjeras, jūsų radijo studijoje kalbėjo, kad nėra jokių kaltinimų ir ministras turi toliau dirbti, bet jeigu paaiškės kokie nors įtarimai, kuriuos pateiks teisėsaugos institucijos, tai iš karto bus atstatydintas. Neprabėgus valandai, staiga, ministras pasako, kad <…>, jis atsistatydina. Galiu tik spėlioti, galbūt premjeras gavo kokios nors papildomos informacijos iš teisėsaugos ir nebeliko jokių abejonių ir ministras buvo paprašytas atsistatydinti“, – teigė A. Kubilius.

Paklaustas apie G. Černiausko atsistatydinimo istoriją opozicijos lyderis teigė, jog šioje istorijoje įdomiausias ir svarbiausias aspektas – tai pasirodžiusi informacija kad premjeras bando sugrąžinti telefoninę teisę, duodamas nurodymus savo pavaldiniams, kaip turi baigtis vienas ar kitas konkursas. Nurodymai kaip turi baigtis konkursai, yra šiurkštus, tiesmukiškas įstatymo laužymas.

Pasak A. Kubiliaus, V. Vertelienė yra socialdemokratė, buvusi Seimo narė, galbūt likusi artima partijos vadovybei, todėl neatmeta galimybės, kad todėl premjeras tokį didelį dėmesį skyrė būtent šiam konkursui. Tačiau taip pat kyla klausimų, ar panašūs dalykai nevyksta viešųjų pirkimų atvejais.

„Tai konkursas priimant į darbą, bet lygiai taip pat būtų galima spėti, kad reguliuojami ir viešieji pirkimai. Tai yra labai prastas šios situacijos liudijimas. Esame pateikę klausimus Ministrui Pirmininkui raštu, kad apie tai atsakytų Seimo salėje“, – teigė A. Kubilius.

Interviu metu aptariant Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo atplaukimą į Lietuvą, A. Kubilius pasidžiaugė, kad jo vadovaujamai Vyriausybei teko pradėti terminalo projekto vystymą ir plėtojimą. Jo teigimu, projekto įgyvendinimas apėmė ne tik tai geležį, vamzdžius, laivą ar kratines, bet žymiai daugiau – dujų sektoriaus pertvarką ir išsivadavimą iš „Gazprom“ monopolio mūsų vamzdžiams. Kalbėdami apie diskusijas dėl laivo kainos, opozicijos lyderis teigė, jog laivo kaina yra komercinė paslaptis, kurios įprastai tokiuose sandoriuose beveik neišvengiamos.

„Tačiau noriu priminti, kad ir visoms A. Skardžiaus komisijoms bandant skandalizuoti visą projektą, Valstybės kontrolė yra peržiūrėjusi visas sutartis ir visus duomenis palyginusi su panašiomis sutartimis, galiojančiomis kitose pasaulio šalyse, pasakė, kad jų nuomone, pats sandoris dėl ilgalaikės laivo nuomos atitinka visus pasaulinės rinkos dėsnius. Galime savo lietuvišką nepasitikėjimą ir toliau demonstruoti, bet tie kurie priėmė sprendimus tiek „Klaipėdos naftoje“, tiek Vyriausybės ar ministerijų lygmenyje, galbūt žinodami daugiau apie kainas negu mes, priėmė atsakingai“, – mano A. Kubilius.

Opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijui

2014 m. spalio 31 d.

1. Musnickas: Ši savaitė buvo atsistatydinimų, paskutinis atsistatydino vidaus reikalų ministras D. A. Barakauskas. Iš Tvarkos ir teisingumo vadovo kalbų susidaro įspūdis, kad jis nesitikėjo, jog D. A. Barakauskas atsistatydins. Atrodo, jog Rolandas Paksas buvo nustebęs, kad tarsi nekontroliuoja situacijos partijoje. Kaip Jums iš atsistatydinimas iki paskutinės minutės?
2. Kubilius: Pirmiausia galiu pajuokauti, kad tokių rezultatų davė mūsų rašto darbai. Tik spėjome parašyti paklausimą premjerui dėl G. Černiausko ir po 15 min. nuskambėjo žinia, jog jis atsistatydina. Tas pats su D. A. Barakausku, tik pradėjome rinkti parašus interpeliacijai ir darbo tęsti nebereikėjo. D. A. Barakauskas atsistatydinti galėjo jau prieš savaitę, šis jo žingsnis yra teisingas, bet pavėluotas, todėl ir apaugęs įvairiais spėliojimais. Tiek R. Paksas buvo kovingai nusiteikęs ir aiškino net premjerui, kad ministras turi dirbti toliau. Lygiai taip pat premjeras, jūsų radijo studijoje kalbėjo, kad nėra jokių kaltinimų ir ministras turi toliau dirbti, bet jeigu paaiškės kokie nors įtarimai, pateiks teisėsaugos institucijos, tai iš karto bus atstatydintas. Neprabėgus valandai, staiga, ministras pasako, kad dėl sveikatos, galime tik užjausti žmogų jeigu yra tokių problemų, bet tas sveikatos problemas žinojo ir prieš savaitę ir po visų pareiškimų tiek koalicijos lyderio, tiek partijos lyderio, jis atsistatydina. Galiu tik spėlioti, galbūt premjeras gavo kokios nors papildomos informacijos iš teisėsaugos ir nebeliko jokių abejonių. Ministras buvo paprašytas atsistatydinti.

1. Musnickas: Bet iš R. Pakso reakcijos supratau, kad jis nieko nežino, kodėl taip įvyko. O Jums aišku?
2. Kubilius: Negaliu atsakyti, galbūt ministras pats geriau žino, kodėl jam buvo verta taip padaryti.

1. Musnickas: Kitas asmuo G. Černiauskas. Istorija įdomi, įklampintas ir premjeras, tarsi jis būtų daręs įtaką kokiems nors konkursams užimti vienas ar kitas pareigas. Kiek tai tikėtina, ar jūs tikite, kad premjeras galėtų daryti įtaką dėl kokios nors vietos ministerijoje?
2. Kubilius: Nemanau, kad pats viceministras G. Černiauskas būtų kalbėjęs savo pavaldiniams tokius dalykus prieš tai negavęs instrukcijos iš premjero. Netikiu, kad pats tai sugalvojo. Šioje istorijoje įdomiausias ir svarbiausias aspektas, kad premjeras bando sugrąžinti telefoninę teisę, duodamas nurodymus savo pavaldiniams, kaip turi baigtis vienas ar kitas konkursas. Tai buvo konkursas priimant į darbą, bet lygiai taip pat būtų galima spėti, kad taip gali būti reguliuojami ir viešieji pirkimai. Tai yra labai prastas šios situacijos liudijimas. Esame pateikę klausimus Ministrui Pirmininkui raštu, kad apie tai atsakytų Seimo salėje. Šioje situacijoje iškyla paralelė, gal ne visiškai tiesiogiai, su buvusiu Vilniaus miesto meru Viliumi Navicku, kai buvo įrašytas jo pokalbis su savivaldybės auditoriumi, kuriame jis lyg ir aiškino, kaip reikia daryti auditus ir aiškino pareigūnui, kuris yra nepriklausomas. Po to prokurorai ilgai nagrinėjo tą situaciją. Nesakau, kad šie atvejai visiškai identiški, bet premjero nurodymai viceministrui, kaip turi baigtis konkursai, yra šiurkštus, tiesmukiškas įstatymo laužymas.

1. Musnickas: Premjeras turi laiko sekti kiekvieną konkursą ir nurodyti ką nors viceministrams. Spėtumėte būdamas premjeru sekti kur, kokie ministerijoje konkursėliai vyksta ir dar pasakyti kas kur turi dalyvauti?
2. Kubilius: Neturėjau nei laiko, nei galimybių. Krizės suvaldymo problemos, energetikos pertvarkos buvo žymiai svarbesnės ir reikalaujančios daug dėmesio. V. Vertelienė yra socialdemokratė, buvusi Seimo narė, galbūt likusi artima partijos vadovybei, tai neatmesčiau tokio varianto, kad dėl to premjeras tokį didelį dėmesį skyrė šiam konkursui.

1. Musnicka: Ž. Plytniko atvejis. Kaip Jūs vertintumėte? Ne paslaptis, kad viešųjų pirkimų sistemoje daug rūko. Jo atsistatydinimo aplinkybės, priežastys ar pakankamos, teismo sprendimas yra viena, bet dėl ko žmogui teko palikti pareigas, įtikina ar ne?
2. Kubilius: Nežinau visų aplinkybių ir nesekiau bylų. Tačiau keli pastebėjimai. Pirma, premjeras pasakė, kad Ž. Plytnikas yra sąžiningas tarnautojas ir Viešųjų pirkimų tarnyboje yra labai svarbi savybė. Reikia prisiminti, kad prieš tai Viešųjų pirkimų tarnybą buvo aptarnaujantis vadžią padarinys, kai konkursai buvo labai stipriai veikiami telefoninės teisės. 2008 m. visą viešųjų pirkimų procesą ėmėme radikaliai keisti ir Ž. Plytniką paskyrus šios tarnybos vadovu visi suprato, kad pagaliau štai yra tarnyba, kuri nesileidžia stumdoma ir garantuoja, kad pirkimai būtų sąžiningi. Antra, santykių su pavaduotoja ir su generaliniu miškų urėdu nesiimu nagrinėti, kiek yra padaryta klaidų ar kalčių. Tačiau norėčiau pažymėti, kad Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymas turi vieną spragą. Gali būti ir labai ryškių, matomų interesų konfliktų, kai koks nors pareigūnas turintis savo verslą ir valstybėje užimantis kažkokias pareigas, pradeda rūpintis savo verslu, tačiau čia santykiai su pavaldine, teisėtai ar ne teisėtai atleido ir po to pradėtas tyrimas. Manyčiau, jog pačiame įstatyme galėtų būti tam tikra pažeidimų gradacija, pažeidimai už kuriuos tikrai turėtų būti atleidžiama ši pareigų ir menkesnio laipsnio pažeidimai, kurie galėtų būti vertinami ir kitokiomis bausmėmis. Deja, šiuo atveju įstatyme yra tik du pasirinkimai arba nekaltas, arba kaltas ir atleidžiamas iš pareigų.

1. Musnickas: Laivas terminalas atplaukė į Klaipėdą. Buvo graži šventė, matėme daug besidžiaugiančių politikų. Bet laivo kaina yra kažkokia paslaptis ir ta kaina yra už mūsų pinigus. Kaip Jums atrodo turi būti paslaptis ar ne?
2. Kubilius: Čia didelis įvykis, kad kaip tik šiuo metu jau įgauname galimybę turėti alternatyvų dujų tiekimą. Galime pasidžiaugti, kad mums teko pradėti terminalo projekto vystymo ir plėtojimo. Jis apėmė ne tik tai geležį, vamzdžius, laivą ar kratines, bet apėmė ir žymiai daugiau ir dujų sektoriaus pertvarką, ir išsivadavimą iš „Gazprom“ monopolio mūsų vamzdžiams. Daug teko padaryti. Esminis klausimas yra kitas, kiek terminalo statybos kaštai ir toliau jo eksploatavimo kaštai paveikia dujų kainą. Kiek girdžiu iš ekspertų ir iš viso dujų sektoriaus šiandieninių valdytojų, poveikis gali būti tik tai iki kelių procentų. Tai tikrai racionali kaina ir tai mus turėtų patenkinti. Kokia yra pačio laivo kaina, čia yra tam tikrų komercinių paslapčių, kurios įprastai tokiuose sandoriuose beveik neišvengiamos ir su tuo turime susitaikyti. Tačiau noriu priminti, kad ir visoms A. Skardžiaus komisijoms bandant skandalizuoti visą projektą, Valstybės kontrolė yra peržiūrėjusi visas sutartis ir visus duomenis palyginusi su panašiomis sutartimis, galiojančiomis kitose pasaulio šalyse, pasakė, kad jų nuomone, pats sandoris dėl ilgalaikės laivo nuomos atitinka visus pasaulinės rinkos dėsnius. Galime savo lietuvišką nepasitikėjimą ir toliau demonstruoti, bet tie kurie priėmė sprendimus tiek „Klaipėdos naftoje“, tiek Vyriausybės ar ministerijų lygmenyje, galbūt žinodami daugiau apie kainas negu mes, priėmė atsakingai.

1. Musnickas: Suprantama, tačiau vis vien įdomu. Kiekviena šalis gali mokėti tą kainą, kurią gali. Pavyzdžiui JAV ar kam nors kitam ta kaina gali būti nedidelė, o Lietuvai gal tai būtų labai didelė. Tai tiesiog yra žinojimo klausimas, tai kad atitinka standartus tai dar nieko nereiškia nieko.
2. Kubilius: Suprantu tuos, kurie tą laivą gamino ir perleido Lietuvai, jų norą išlaikyti tam tikrą komercinę paslaptį, dėl to, kad jie gamina ir kitus laivus ir jeigu Lietuvai, pavyzdžiui, pritaikė nuolaidą, tai jei visai nenori, kad tokios pat nuolaidos prašytų kas nors kitas, kuris užsakys kitą laivą.

1. Musnickas: Išlindo informacija, kad Jūs galėtumėte būti Vilniaus meras.
2. Kubilius: Ačiū, į tas pareigas aš nepretenduoju.

1. Musnickas: O kaip tada išlindo informacija?
2. Kubilius: Kolegos pasiūlė šiek tiek šmaikštaudami. Jeigu rimtai kalbant, galiu pasidžiaugti, kad turime dabar šešis potencialius kandidatus į merus. Kaip nė viena kita partija mes nuosekliai stipriname savo partijos demokratines tradicijas ir kitą savaitgalį visi Vilniaus partijos nariai, kurių yra keli tūkstančiai, iš šešių kandidatų rinksis, kas jų manymu yra tinkamiausias. JAV ar Europoje, tai vadinama pirminiais rinkimais ir per tą demokratinę procedūrą galime pamatyti, kas iš mūsų kolegų yra stipriausiai pasirengęs eiti į rimtą kovą dėl Vilniaus mero posto.